Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11091-1085/2020 pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

8. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 8VĮ-750-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo V. (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ ir perduoti dalių paskaičiavimo klausimą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui spręsti iš naujo. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad ginčijamas Įsakymas iš esmės pažeidžia ieškovo interesus, nes juo buvo netiksliai apskaičiuotos gyvenamųjų patalpų bendraturčiams naudojimuisi tenkančios žemės sklypo dalys. Ginčijamu Įsakymu negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui B. Z. paskirta per daug 0,000176 ha ploto žemės sklypo, atitinkamai, per mažos žemės sklypo dalys paskirtos gyvenamųjų patalpų savininkams, kuriems paskirta iš viso 0,058 ha ploto žemės sklypo dalis, nors turėjo būti paskirta 0,058176 ha ploto. Ieškovui nepaskirta ir trūkstama žemės sklypo dalis – 0,0019176 ha.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas jame nurodė esminės faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 14 d. įsakymo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai, kad ieškovas ieškinyje turi nurodyti, kuriam konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui šiuo metu priklauso B. Z. paskirta žemės sklypo dalis ir pateikti teismui šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, - iš esmės susiję su ieškinio įrodomąja reikšme ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.

12. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal įstatyminį reglamentavimą ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (ne) įtraukimas į bylą negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

14. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylos procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Apelianto nuomone, bylos išsprendimas nepablogins kitų žemės sklypo bendraturčių teisinės padėties, neturės jokios įtakos jų teisių apimčiai, todėl nėra pagrindo minėtus asmenis traukti į bylą. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovo reiškiamo reikalavimo išsprendimas gali turėti įtakos žemės sklypo bendrasavininkų teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, į bylą, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti (ar įpareigoti) ieškovui ir / ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui. Šie klausimai taip pat gali būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne ieškinio priėmimo metu.

15. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo G. Z. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. Z. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.