Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioetan LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioetan LT“ dėl apmokėjimo už pagal sutartį atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, palikdamas galioti preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą (CPK 263 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo bei jų apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus rangos darbus, preliminariu sprendimu, kuris skundžiamu galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas, priteisė iš atsakovo ieškovui 9 970 070 Lt įsiskolinimą. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; dėl darbų, atliktų statybos sustabdymo laikotarpiu, apmokėjimo; dėl vienašališko sutarties kainos pakeitimo.

Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu

Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas (generalinis rangovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo (užsakovo) skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė turintis pretenzijų ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Atsakovo teigimu, ieškovas neatliko sutarties 5 skyriuje ir priede-sąmatoje Nr. BE-2006-02 numatytų gamyklos technologijos ir įrangos pasirinkimo darbų bei netinkamai vykdė gamyklos grūdų sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga projektavimo darbų koordinavimą, jų kontrolę ir priėmimą; dalį Grūdų ūkio įrangos sumontavo neturėdamas techninio ir darbų projektų; Grūdų ūkio statybos montavimo darbai buvo atlikti neturint tinkamai parengto ir patvirtinto projekto. Akivaizdu, kad atsakovo nurodyti netinkami ieškovo darbai galėjo būti nustatyti darbų perdavimo-priėmimo metu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl to ieškovui reiškė pretenzijas per protingą terminą. Atsakovas neįrodinėjo, kad jo nuomone nurodyti sutarties sąlygų neatitinkantys generalinio rangovo veiksmai lėmė be išlygų priimtų darbų rezultatą ir sumontuota grūdų ūkio įranga neatitinka sutarties bei techninių reikalavimų sąlygų. Atsakovo argumentus dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo pirmosios instancijos teismas ištyrė, įvertino ir juos atmetė, remdamasis byloje esančiais objektyviais duomenimis. Teismas nustatė, kad pagal bylos šalių su Vokietijos įmone F. M.-Maschinenbau GmbH sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., 104-119 b. l.), Vokietijos įmonė (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovui (pirkėjui) nuosavybėn grūdų ūkio įrangą ir visą su ja susijusią lietuvių kalba parengtą dokumentaciją, sertifikatus, garantijas, įrangos eksploatavimo instrukcijas kartu su įrangos pristatymo kalendoriniame grafike nurodytu paskutiniu įrangos pristatymu. Teismas nustatė, kad paskutinė įrangos dalis dar nėra paruošta, neperduota, todėl neperduota ir įrangos dokumentacija, už kurios neperdavimą ieškovas nėra atsakingas. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija. Atsakovo argumentus, kad grūdų ūkio statybos montavimo darbai buvo atliekami be statybų teisiniame reglamentavime nustatytų leidimų, kuriuos įrodinėjo su atsikirtimu pateiktais susirinkimų protokolais, raštu įrangos tiekėjui (2 t., 10-27 b. l.), teismas paneigė, remdamasis Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. vasario 25 d. pažyma Nr. S.8-433 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (2 t. 118-119 b. l.), kurioje konstatuota, kad visi ginčo statybos objekto darbai, tarpe jų ir grūdų ūkis, yra atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto bei turint 2007 m. gegužės 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. 1049. Ieškovo atliktų darbų atitiktį reikalavimams teismas grindė ir faktu, kad dėl darbų sustabdymo nebaigtos statybos objektas yra įregistruotas atsakovo vardu (1 t., 216-225 b. l.). Iš statybos darbų patikros aktų (2 t., 120-123 b. l.) teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ėmėsi priemonių patikrinti ginčo objekte ieškovo ir subrangovų atliktų darbų, įsigytų medžiagų bei paslaugų kiekius bei jų atitikimą techninei dokumentacijai atsakovo samdytų tam kvalifikaciją turinčių specialistų pagalba. Atsakovas neginčija šiais įrodymais teismo nustatytų aplinkybių, neneigia šių įrodymų įrodomosios reikšmės ir nenurodo jokių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl ieškovo atliktų ir atsakovo be išlygų priimtų darbų ir atsakovo pareigos juos apmokėti vertinimo.

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygos, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus.

Pagal sutarties sąlygas pasirašydamos sutarties priedus – sąmatas, šalys atitinkamiems laikotarpiams suderindavo darbų kiekius, apimtis ir jų finansavimo grafikus (1 t., 29-105; 2 t., 8-9, 101-103, 129 b. l.). Per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. gegužės mėn. ieškovas atliko darbų už prašomą priteisti sumą; sutarties šalys ir atsakovo samdytas statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė kasmėnesines objektines ir suvestines pažymas apie atliktų darbų vertę, kurios pagal sutarties 12.7 punktą prilyginamos tarpiniams atliktų darbų perdavimo priėmimo aktams (1 t., 106-109, 110-154; 2 t., 88-100, 130 b. l.). Atsakovas neįrodinėjo, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai neatitinka sąmatų. Mokėjimams pagal šiuos aktus ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovas priėmė (1 t., 155-195 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo reikštas ieškovui pretenzijas dėl darbų kiekių, kokybės ir kainos. Minėta, kad statybos darbų patikros aktai (2 t., 120-123 b. l.) liudija atsakovą ėmusis papildomos specialistų pagalbos patikrinti ieškovo ir subrangovų atliktų darbų, įsigytų medžiagų bei paslaugų kiekius bei jų atitikimą techninei dokumentacijai. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad darbai buvo priimami kompetencijos tam neturinčio atsakovo vadovo ir jų neapžiūrėjus. Ieškovo darbų trūkumai ar kiti sutarties sąlygų ar techninių reikalavimų neatitikimai aktuose nekonstatuoti. Su specialistų pagalba priimdamas darbus, atsakovas nenustatė akivaizdžių darbų trūkumų, jų nenurodė ir po darbų priėmimo. Priešingai, byloje esantys susirinkimo protokolas, šalių susirašinėjimo medžiaga, skolų suderinimo aktas (1 t., 196-200, 203-213 b. l.) liudija atsakovo pretenzijų ieškovo atliktiems darbams nebuvimą, statybos projekto finansavimo stygių, lėmusį prievolės atsiskaityti pažeidimą, statybos darbų stabdymą, atsakovo įsipareigojimus padengti skolą iš kitų šaltinių suderintais terminais. Iš šių aplinkybių teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškovo reikalaujamų apmokėti atliktų ir atsakovo be išlygų priimtų darbų, kurių atitikimas viešosios teisės reikalavimams nustatytas kompetentingų institucijų, tinkamumą ir atsakovo pareigą juos apmokėti. Bylą nagrinėjant teisme be jau aptarto ir teismo pripažinto nepagrįstu atsakovo nurodyto netinkamo pareigų atlikimo, ieškovo atliktų darbų kokybę apeliantas ginčija jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida, kad jam kyla abejonės dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, kiekių ir kainos, todėl prašė skirti byloje ekspertizę. Apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas teismo atsisakymas šį prašymą tenkinti, paneigia byloje esančiais duomenimis nustatytos darbų priėmimo ir jų trūkumų nekonstatavimo aplinkybės. Byloje esanti preliminari teismo eksperto ataskaita (2 t., 220-222 b. l.), kurioje nurodytos tik galimos abejonės dėl projektinės dokumentacijos atitikimo jai keliamiems reikalavimams, negali būti argumentu, paneigiančiu kitais byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą konstatuoti įrodymų, liudijančių atliktų darbų kiekius, kokybę ir kainą, pakankamumą byloje. Atsakovas nepareiškė prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, kuris yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus.

Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Pagal garantiją numatančias sutarties sąlygas sutarties objekto projektavimo ir statybos darbams numatytas Statybos įstatyme nustatytas garantinis terminas, įrangai – tiekėjų suteiktas garantinis terminas (16.3 p.). Taigi, per garantinį terminą nustačius ieškovo atliktų darbų trūkumus, užsakovui išlieka teisė reikalauti ieškovo atsakomybės už darbų kokybę.

Vienu iš atsisakymo mokėti už atliktus darbus pagrindu atsakovas nurodo ieškovo pareigos perduoti užsakovui projektinę dokumentaciją neįvykdymu ir remiasi sutarties 14.3 punktu, Statybos įstatymo bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatomis apie rangovo pareigą perduoti užsakovui teisės aktų reikalavimus atitinkančią statinio projektavimo ir statybos dokumentaciją. Byloje esantys tarp šalių vykusio susirašinėjimo raštai, 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolas liudija, kad nei po prašomų apmokėti darbų atlikimo, nei jų priėmimo metu, nei po to atsakovas neprašė ieškovo pateikti kokią nors su atliktais darbais susijusią dokumentaciją. Tokios dokumentacijos atsakovas pareikalavo tik po teismo preliminaraus sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (2 t., 28 b. l.). Aplinkybės, susijusios su grūdų ūkio įrangos dokumentacijos perdavimu yra teismo išanalizuotos ir konstatuotas ieškovo atsakomybės šiuo atveju nebuvimas. Ieškovo vykdyti statybos darbai atsakovo valia sustabdyti iki statybos finansavimo gavimo (1 t., 198-199 b. l.). Nors rangovui ir iškelta bankroto byla, tačiau šalys nenutraukė sutarties, rangovo kreditoriai, kurių dalį sudaro subrangos darbus ginčo objekte vykdę ūkio subjektai, nusprendė sutartį vykdyti (2 t., 209-211 b. l.; 3 t., 50 b. l.). Teisme pareikštas prašymas išreikalauti iš ieškovo projektinę dokumentaciją nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas pažeidė sutarties 14.3 punkto sąlygą ir dėl to atsakovas turi teisę nemokėti ieškovui už atliktus darbus. Apeliantas nenurodė, kokie iš ieškovo prašomos išreikalauti dokumentacijos (su kuria susipažinti atsakovo teisė nesuvaržyta) duomenys patvirtins ieškovo prievolių netinkamą vykdymą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su dokumentacijos nepateikimu, laikytini nepagrįstais.

Pagal sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus tvarką, ieškovo per atitinkamą laikotarpį faktiškai atliktus ir įvykdytų darbų aktu priimtus be trūkumų darbus užsakovas apmoka per dešimt kalendorinių dienų pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios pagrįstos patvirtintais priėmimo-perdavimo dokumentais (12.8. p.). Byloje nustatyta, kad užsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, pasirašė sutartyje numatytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo dokumentus, patikros aktus, kuriuose nekonstatavo darbų trūkumų. Pagal įvykdytų darbų aktus ieškovas išrašė užsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kurias šis priėmė. Sutarties sąlygų analizė ir nustatytos faktinės atliktų darbų priėmimo aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką užsakovas turi pareigą apmokėti už kokybiškai atliktus ir užsakovo priimtus darbus (CK 6.687 str.), todėl atsiskaitymą sieti su projektinės ir statybos dokumentacijos neperdavimu, kai sutartis nenutraukta, o statybos darbai sustabdyti, nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, skundžiamu sprendimu priteisti sutartiniai 2,4 mln. Lt už techninio projekto parengimą, kai atsakovas už tokios dokumentacijos parengimą yra sumokėjęs ir jos iš ieškovo negauna. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo šalių suderinto ir atsakovo pripažinto reikalaujamo atsiskaitymo dydžio, todėl mokėjimų už techninio projekto parengimą dydis nebuvo analizuotas ir vertintas. Viena vertus, šių klausimų apeliacinėje instancijoje atsakovas kelti negali (CPK 312 str.). Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie liudytų atsakovo atsiskaitymą už projektinę dokumentaciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad pagal dokumentus, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas, už techninį projektą ieškovas prašė priteisti 151 317,61 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras INV Nr. 1589, INV Nr. 1634, INV Nr. 1664 (1 t., 173, 180, 188 b. l.; 3 t., 45-49 b. l.). Tuo tarpu duomenų, apie visišką atsiskaitymą už projektinės dokumentacijos parengimą, apeliantas nepateikė.

Dėl darbų, atliktų statybos sustabdymo laikotarpiu, apmokėjimo

Byloje nustatyta, kad statybos dalyvių – užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovų 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo metu buvo aptariama bioetanolio gamyklos statybos Telšiuose finansinė padėtis (1 t., 198-203 b. l.). Susirinkimo metu konstatuotas 8 657 544 Lt atsakovo įsiskolinimas, objekto statybos finansavimo sutrikimas, atsakovo įsipareigojimas skolą grąžinti suderintu grafiku. Susirinkimo metu buvo nuspręsta nekonservuojant statybų nuo vasario 29 d. sustabdyti statybos montavimo darbus iki atsakovo atsiskaitymo ir finansavimo užtikrinimo. Susirinkime priimtų sprendimų turinys leidžia spręsti, kad statybos montavimo darbų sustabdymo laikotarpiu ieškovas patirs išlaidų. Byloje esantys duomenys rodo, kad 2009 m. vasario-balandžio mėn. ieškovas išlaidos statybos objekte viršijo 1 mln. Lt (2 t., 88-100 b. l.). Šiuo laikotarpiu atliktus darbus atsakovas priėmė, pasirašė tai patvirtinančius perdavimo-priėmimo dokumentus ir mokėjimų už juos sąskaitas faktūras. Atsakovas, remdamasis CK 6.220 straipsnio nuostatomis, ginčijo šio laikotarpio darbų apmokėjimą, motyvuodamas ieškovo atsakomybe už prisiimtą išlaidų riziką. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su darbų sustabdymo laikotarpiu ieškovo patirtomis išlaidomis, ir nustatė, kad 1 000 000 Lt vertės atlikti darbai buvo būtini jau atliktiems montavimo darbams maksimaliai apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir išsaugoti jų tinkamumą naudoti pagal paskirtį atnaujinus statybos montavimo darbus, o 400 000 Lt skirti projekto valdymo bei objekto apsaugos išlaidoms. Teismas taip pat tinkamai įvertino tarp šalių vykusio susirašinėjimo, skolų suderinimo akto (1 t., 196-197, 204-213 b. l.) duomenis ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas patvirtino, jog mokėjimo prievolę įvykdys. Teismo konstatuotus faktus paneigiančių argumentų apeliantas nenurodė. Įvertinęs statybos montavimo darbų sustabdymo metu ieškovo patirtų išlaidų pobūdį, teismas pagrįstai nekonstatavo ieškovą pažeidusiu CK 6.220 straipsnio nuostatas ir turėjo pagrindą pripažinti atsakovo pareigą už šiuos darbus atsiskaityti. Su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir iš jų atsiradusių atsakovo prievolių vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės analogiški prieštaravimuose nurodytiems ir teismo įvertintiems argumentams, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Dėl vienašališko sutarties kainos pakeitimo

Iš sutarties priedo Nr. BE -2008-01 (2 t., 101-103 b. l.), kuriuo šalys pratęsė jame išvardintų darbų atlikimo pabaigos terminus iki 2010 m. sausio 1 d., bei kitų sutarties priedų (1 t., 29-104 b. l.) teismas nustatė, kad dėl Lietuvoje nuo 2009 m. sausio 1 d. padidėjusio PVM tarifo sulygtų atlikti darbų kainos ieškovas nepadidino, todėl sprendė, kad nuostolį dėl padidėjusio PVM ieškovas prisiėmė sau, o sutarties kaina dėl to nepakito. Nustatęs tokias aplinkybes, atsakovo argumentus, kad nuo 2009 metų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodydamas 19 procentų PVM vietoje sutarties prieduose - sąmatose sulygtos galutinės darbų kainos su 18 procentų PVM, ieškovas be atsakovo sutikimo padidino sutarties kainą, kuri negalėjo keistis iki pat projekto užbaigimo „iki rakto“, teismas pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pateiktu įstatyme ir sutarties sąlygose numatytu sutarties kainos nustatyto ir jos keitimo aiškinimu, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos valstybės reguliuojamo mokesčio padidėjimo įtakos galutinei sutarties kainai aplinkybės neprieštarauja nei teisiniam, nei sutartiniam reglamentavimui. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, paneigiančių teismo vertintas aplinkybes ir iš jų padarytų išvadų pagrįstumą. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto pozicija nagrinėjamu klausimu dar ir dėl to, kad sutartis yra nebaigta vykdyti, statybos montavimo darbai sustabdyti, todėl negalima spręsti, kad reikalavimu apmokėti už tarpinius darbus su valstybės nustatytu didesniu, nei numato sutartis, PVM dydžiu buvo vienašališkai pakeista sutartyje fiksuota galutinė darbų kaina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už 9 989 885 Lt ginčijamos sumos atsakovo apeliacinį skundą atsakovo atstovas Advokatų Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Raidla Lejins & Norcous“ sumokėjo 5 000 Lt žyminio mokesčio (2 t., 256 b. l.). Likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą apeliantas prašė atidėti (3 t., 254-255 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino (2 t., 245-246 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo iškelta bankroto byla (2 t., 209-211 b. l.), todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, atsakovas neturi pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Tokiu atveju sumokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 str.). Bylos nelaimėjusiam apeliantui, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (3 t., 30-34 b. l.) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu turėtos išlaidos neviršija 10 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį, LR teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IR-261/IK-355 iš bylą pralaimėjusio atsakovo nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioetan LT“, j.a.k. 300584316, 2011 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke sumokėtus 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.