- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- e2-8732-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03466-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- V. M., D. M.
- Ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Greta Paskačimienė, Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
atsakovams V. M., D. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams V. M., D. M. dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydama, jog ji ir atsakovas D. M. yra buvę sutuoktiniai. Santuokos nutraukimo metu vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį. Ieškovė nurodo, jog šalims esant santuokoje, šalys šiame bute negyveno. Pagal žodinį susitarimą su atsakovo D. M. tėvais, sutuoktiniai apsigyveno tėvu bute (duomenys neskelbtini), o atsakovo D. M. tėvai – ginčo bute (duomenys neskelbtini). Iširus santuokai, ir mirus atsakovo tėvui, atsakovė V. M. ir toliau gyvena ginčo bute. Ieškovė nurodo, jog ji nuolat gyvena Anglijoje, Londone, tačiau, atvykusi į Lietuvą ji neturi galimybės naudotis butu, nes jis yra vieno kambario ir užimtas atsakovės V. M.. Ieškovė nurodo, jog pranešimas dėl buto atlaisvinimo atsakovei V. M. buvo įteiktas 2017-10-02, tačiau atsakovė į jį nereagavo ir iš buto neišsikėlė. Kadangi ieškovė pranešė atsakovei apie panaudos sutarties nutraukimą, nuo 2018-03-01 atsakovė V. M. privalo mokėti nuompinigius už ½ buto nuomos po 100 Eur kas mėnesį, viso už penkis mėnesius – 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuosavybės teisė yra pažeista, ieškovė prašo teismo nutraukti tarp ieškovės, atsakovų D. M. bei V. M. sudarytą žodinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, iškeldinti V. M. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės V. M. 500 Eur nuompinigių už naudojimąsi ½ buto dalimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b.l.59-61).
Ieškovės atstovė palaiko patikslintą ieškinį. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodo, jog tarp buto savininkų nėra nustatytos buto naudojimosi tvarkos, o buto panaudos sutartis, kai butas priklauso keliems asmenims, gali būti nutraukta tik pagal visų savininkų reikalavimą (susitarimą). Ieškovė negali vienasmeniškai valdyti viso buto, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti nutraukti panaudos sutartį ir iškeldinti atsakovę bei ir priteisti nuompinigius (e.b.l. 72-76).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-26 sprendimu nutraukė santuoką tarp R. A. ir D. M. ir vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padalino lygiomis dalimis (e.b.l.7-11, 20). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtas butas po ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso R. A. ir D. M. (e.b.l. 5). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė 2017-10-02 įteikė atsakovei V. M. rašytinį pranešimą apie buto panaudos sutarties nutraukimą (e.b.l. 17-19). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis V. M. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 115-117).
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1 d.). CK 4.75 str. įtvirtintos pagrindinės bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių kilo ginčas įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę.
Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši taisyklė, reiškianti, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Esant bendrosios nuosavybės santykiams kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo. Nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp ieškovės, atsakovų D. M. ir V. M. buvo sudaryta žodinė ginčo buto panaudos sutartis, tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tačiau, ginčo butas priklauso ieškovei ir atsakovui D. M. lygiomis dalimis, buto naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Remiantis kasacinės instancijos suformuota praktika, nesant susitarimui dėl panaudos sutarties nutraukimo, vieno bendraturčio reikalavimu panaudos sutartis nutraukta negali būti. Šiuo atveju, nesant nustatytai buto naudojimosi tvarkai, nėra galimybės nustatyti kokia dalimi buto panaudos pagrindais naudojasi atsakovė V. M. ir iš kokios buto dalies ją reikalaujama keldinti. Teismas sprendžia, jog ieškovė, būdama tik ½ buto (idealiosios) dalies savininke, negali įtakoti viso buto naudojimo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškinio reikalavimas dėl panaudos sutarties nutraukimo atmestinas. Ieškinio reikalavimai dėl iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo atmestini kaip išvestiniai reikalavimai. Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta, jog su atsakove V. M. buvo sudaryta nuomos sutartis. Nurodyta aplinkybė laikytina papildomų pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl 500 Eur priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui D. M. pagal patikslintą ieškinį nėra nukreipti patikslinto ieškinio reikalavimų, patikslintas ieškinys jo atžvilgiu taip pat atmestinas.
Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. valstybės naudai iš ieškovės priteistina 17,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
I. R. A. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,14 Eur (septyniolika eurų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą