- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- N-444-2676-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (Klaipėdos RAAD) Neringos miesto agentūros (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. balandžio 10 d. surašė UAB (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą Nr.6, kuriame nurodė pašalinti iki 2008 m. balandžio 17 d. iš valstybinės žemės sklypo neteisėtai, t. y. pažeidžiant Kuršių Nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 32.1 punkto reikalavimus, pastatytą namelį-vagonėlį. 2008 m. gegužės 12 d. R. Z., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad šis neįvykdė privalomojo nurodymo Nr.6, taip padarydamas veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51(14) straipsnio 1 dalyje. Institucija 2008 m. gegužės 22 d. nutarimu už veikos, numatytos ATPK 51(14) straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė R. Z. 600 Lt baudą.
Šalies argumentai
R. Z. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje surašytas neteisėtai, nes privalomasis nurodymas Nr.6 yra apskųstas. Nutarimas surašytas taip pat neteisėtai, nes jame įrašytas melagingas teiginys, jog nurodymo terminas buvo su juo derintas, be to, nutarimą gavo registruotu paštu, nors jame esanti grafa apie išsiuntimą tuščia, skirta bauda neatitinka ATPK 51(14) straipsnio 1 dalies sankcijos.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. Z. skundą, 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimu skundą tenkino, t. y. Institucijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Toks sprendimas priimtas teismui nustačius, jog privalomojo nurodymo Nr.6 įvykdymo terminas buvo nustatytas trumpesnis nei jo apskundimo terminas, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek bendriesiems teisės principams, tiek Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Nurodė, jog R. Z. teismui pateikė 2008 m. balandžio 16 d. skundo dėl privalomojo nurodymo kopiją, kuris tą pačią dieną buvo gautas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, o sprendimas dėl jo priimtas tik 2008 m. balandžio 22 d. Teismas pažymėjo, jog dėl minėto privalomojo nurodymo teisėtumo yra pateiktas skundas ir užvesta administracinė byla Nr.I-398-342/2008, todėl R. Z. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo neįvykdymą nustatytu laiku, kadangi jo teisėtumo klausimas tebėra ginčijamas, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatos nenumato, kad privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad R. Z. veikoje nėra ATPK 51(¹⁴) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
III.
Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, Klaipėdos RAAD pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyti terminai – privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai) ir privalomojo nurodymo apskundimo terminas (10 dienų nuo įteikimo) – vienas nuo kito nepriklauso, t. y. vienam iš terminų pasibaigus, kitas tęsiąsi toliau. Atsižvelgiant į tai, mano, jog teismo išvada, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas nesilaikant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, nepagrįstas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčas dėl minėto privalomojo nurodymo teisėtumo nėra išspręstas, šis bylą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, privalėjo stabdyti. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarime išdėstytų motyvų pagrindu seka, kad administracinėn atsakomybėn už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku galima atsakomybėn traukti tik tuomet, kai išnagrinėjami visi skundai dėl privalomojo nurodymo, nors tai gali trukti ilgiau nei metus. Tokiu atveju asmenį administracinėn atsakomybėn patraukti pagal ATPK 51(14) straipsnį būtų neįmanoma, nes sueitų ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Mano, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija, t. y. vadovautis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, R. Z. prašo jį atmesti palaikydamas savo skunde apygardos administraciniam teismui išdėstytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo motyvaciją. Papildomai nurodo, jog Institucija žinojo apie apskųstą privalomąjį nurodymą, todėl galėjo teismui teikti prašymą dėl svarstymo atidėjimo, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 51(14) straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku.
Šiuo atveju ginčo dėl to, jog 2008 m. balandžio 10 d. privalomajame nurodyme Nr.6 įtvirtintas reikalavimas – pašalinti iš valstybinės žemės sklypo neteisėtai pastatytą namelį-vagonėlį - laiku, t. y. iki 2008 m. balandžio 17 d. (b. l. 26), neįvykdytas, nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog R. Z. negalėjo būti už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas tebėra ginčijamas.
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog 2008 m. balandžio 10 d. privalomasis nurodymas Nr.6 apskųstas Klaipėdos RAAD (b. l. 16), kuris 2008 m. balandžio 22 d. išnagrinėjęs 2008 m. balandžio 16 d. skundą nutarė privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą (b. l. 14 – 15), šis sprendimas apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris skundžiamo nutarimo priėmimo dienai skundo nebuvo išnagrinėjęs. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) skundas atmestas, o išnagrinėjus bylą ir apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Taigi matyti, jog ginčas dėl privalomojo nurodymo Nr.6 teisėtumo baigtas 2009 m. rugsėjo 28 d., tačiau tokia aplinkybė (privalomo nurodymo ginčijimas), skirtingai nei nurodė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nesudarė kliūčių įgaliotiems pareigūnams iškelti R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti pagal 51(14) straipsnio 1 dalį nuobaudą.
Kaip teisingai nurodo apeliantas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą privalomojo nurodymo įvykdymo tik maksimalų terminą (ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai), įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtina operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą (per 5 darbo dienas), kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta konstatuotina, jog privalomajame nurodyme Nr.6 nurodytam veiksmui atlikti nustatytas savaitės laikotarpis nustatytas tinkamai ir šiuo atveju buvo visiškai pakankamas, administracinio teisės pažeidimo protokolas asmeniui surašytas teisėtai.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnis numato galimybę privalomojo nurodymo įvykdymo terminus pratęsti, bet tam būtinas asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytinis prašymas, o šiuo atveju tokia iniciatyva iš R. Z. nebuvo parodyta. Iš privalomojo nurodymo Nr.6 matyti, jog jo nuorašas R. Z. įteiktas tą pačią dieną, apskundimo tvarka jame išaiškinta, tačiau skundas dėl jo ikiteismine tvarka pateiktas tik priešpaskutinę nurodymo įvykdymo termino pabaigos dieną, kas leidžia manyti, jog R. Z. nebuvo suinteresuotas privalomąjį nurodymą vykdyti.
Dėl R. Z. skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų teiginių, jog nutarime yra melagingas įrašas apie tai, kad nurodymo įvykdymo terminas buvo su juo derintas, o viena grafa neužpildyta, pasakytina, jog šiuo atveju esminės reikšmės, ar toks terminas buvo derintas ar ne su R. Z., neturi, apeliantui siųstame nutarime neužpildyta nutarimo nuorašo išsiuntimo paštu grafa jokios įtakos sprendžiant dėl akto teisėtumo neturi (beje, data įrašyta nutarimo originale – b. l. 29).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucija surinko pakankamus R. Z. kaltės, padarius ATPK 51(14) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į visas jos parinkimui svarbias aplinkybes (ATPK 14 str., 30 str., 30² str.), individualizuota tinkamai, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros 2008 m. gegužės 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.