- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-651-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02235-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2 – 14) nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 25/04-776 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius nutarė pareiškėjui S. B. paskirti nuobaudą – suimtajam skirti teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje vienam mėnesiui atėmimą. Pareiškėjui nuobauda paskirta atsižvelgus į tai, kad suimtasis S. B. 2018 m. rugpjūčio 7 d. padarė suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą – nevykdė pareigūno reikalavimų išeiti su daiktais iš kameros Nr. 61, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nurodė, kad nesutikdamas su paskirta nuobauda ją apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 2S-3112 į skunde išdėstytas aplinkybes neatsižvelgė ir pareiškėjo skundą atmetė nesant teisinio pagrindo nuobaudą panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos atsisakė pasiaiškinti raštu dėl tarnybinio pranešimo skyriaus auklėtojai, kadangi dėl šios auklėtojos kaltės ir įvyko visas šitas nesusipratimas. Pareiškėjas paprašė, kad būtų nuvestas į drausmės komisiją, kurioje galėtų pasiaiškinti ir apsiginti, tačiau į drausmės komisiją nebuvo nuvestas, pasiaiškinimo nerašė, o nuobauda paskirta už akių, neišklausant pareiškėjo, nes nuobauda paskirta visiškai neteisingai vertinant situaciją. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytas nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas, siekiant atskirti ir padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra to siekiama, nes pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 47 su suimtuoju, kuris yra pareiškėjo priešas iš laisvės, taip pat yra nusiteikęs piktybiškai pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pastarasis yra įtariamas už seksualinį nusikaltimą. Kol pareiškėjas buvo kameroje Nr. 61 Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai tinkamai įvertino situaciją, atsižvelgdami į pareiškėjo nusikaltimą, su kuriais asmenimis gali ir negali pareiškėjas būti, nuo kurių turi būti atskirtas ir pareiškėją atskyrė nuo kitų suimtųjų. Nurodė, kad KŽS pareigūnas R., rodydamas palankumą buvusiems kolegoms, socialinės reabilitacijos auklėtojos S. S. 2018 m. rugpjūčio 7 d. paprašymu buvo perkeltas į kamerą Nr. 47, kurioje yra suimtasis su kuriuo jokiu būdu pareiškėjas negali būti. Nurodė, kad KŽS pareigūnas pareiškėjo nesikvietė pokalbiui dėl perkėlimo. Pareigūnas B. atėjęs pasakė, kad pareiškėjas perkeliamas, nurodė eiti rinktis, krautis daiktus, tačiau pareiškėjas jam paaiškino, kad negali eiti į kamerą Nr. 47, nes ten grės pareiškėjui pavojus, gali būti sumuštas, ar net nužudytas, kadangi toje kameroje yra kitas suimtasis su kuriuo pareiškėjas pykstasi ir jis yra priešas iš laisvės, todėl atsisakė eiti į nurodytą kamerą. Nurodžius, kad bus surašytas tarnybinis, pasakė, kad darytų ką nori ir keltų į bet kurią kamerą, tik ne Nr. 47. Pareigūnas iškvietė kitą KŽS skyriaus pareigūnę R. D., kuriai pareiškėjas paaiškino, kodėl negali būti keliamas į kamerą Nr. 47. Pareigūnė nurodė, kad pareiškėjas yra paliekamas kameroje Nr. 61 ir kad tokia situacija išvis negalėjo susiklostyti. Nurodo, kad kaliniams, kurie yra įtariami arba kaltinami seksualine prievarta, kyla daug didesnis pavojus būti užpultiems kitų kalinių. Panašių veiksmų prevencija visada yra sudėtingas uždavinys. Dažnai nusprendžiama tokius kalinius atskirti nuo kitų kalinčiųjų. Kitas sprendimų būdas yra išskirti kalinius, kurie yra įtariami arba kaltinami seksualine prievarta, po visą kalėjimą. Siekiant, kad toks sprendimas būtų sėkmingas, kamerose būtina sukurti tokių kalinių integracijai tinkamą atmosferą, o personalas turi nuoširdžiai ir tvirtai kovoti prieš bet kokius žiaurumo ar persekiojimo požymius. Trečias šios problemos sprendimo būdas yra perkelti tokius kalinius į kitas institucijas kartu imantis priemonių, kad būtų nuslėptas jų nusikaltimo pobūdis. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnis draudžia kankinimus, nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį bet kokiais atvejais, todėl nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo kankinamas, nes reikėjo imtis net tokių drastiškų priemonių kaip ketinimas nusižudyti, ar save žaloti, kur viso šito būtų galima išvengti, jei KŽS pareigūnas R. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, t. y. išsikvietęs pareiškėją ir pasakęs, kad ketina perkelti į kitą kamerą, nes pareiškėjas tuomet būtų paaiškinęs, kodėl negali keltis į kitą kamerą. Pareiškėjas nurodo, kad suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad suimtieji privalo: 1. Vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos tvarkos; 2. Vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo vykdyti pareigūnų reikalavimų keltis į tą kamerą, kuri pažeistų pareiškėjo teises, nes minėtoje kameroje jis būtų užpultas, sumuštas, įžeidinėjamas ir panašiai, nes toks reikalavimo vykdymas grėstų pareiškėjo saugumui ir gyvybei. Nurodė, kad gali perkelti į bet kurią kamerą, tik ne į kamerą Nr. 47. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su paskirta nuobauda, nes tik siekė apsaugoti ir apginti save. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti mygtukai pareigūnams iškviesti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvenamojo tipo patalpose nėra įrengtos pagalbos iškvietimo mygtuko su kuriuo operatyviai pareiškėjas galėtų susisiekti su Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnais iškilus pavojui, tad jeigu pareiškėjas kameroje Nr. 47 būtų užpultas, tokiu atveju jokios realios galimybės iškilus pavojui neturėtų išsikvieti pareigūnus apsaugoti ir apginti save. Nurodo, kad socialinį darbą su suimtaisiais vykdo auklėtojai, kurie nesiima savo tiesioginių pareigų, kad dirbtų su suimtaisiais ir jiems padėtų, o tik eina pas Kriminalinės žvalgybos pareigūną R., t. y. buvusį savo kolegą, kad pareiškėją perkeltų į kitą kamerą su siekiu, kad pareiškėjas būtų „pamokytas“, sumuštas ar net nužudytas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo auklėtoją S. S., kuri dėl gaunamų pareiškėjo skundų kiekio nenori jų atsakyti, spręsti iškilusias problemas ir nusiteikusi prie pareiškėją ir tokiu atveju ėjo pakalbėti, kad tik pareiškėją perkeltų į kamerą Nr. 47, kurioje visiems žinoma, kad pareiškėjas būti negali. Nurodo, kad ši situacija pažeidė pareiškėjo teisę į saugumą, kurio Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvardinti pareigūnai nesiekė, o kaip tik siekė skatinti kitų kalinių atžvilgiu pareiškėją užpulti, žeminti, sumušti ar net nužudyti. Nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Per šį laikotarpį Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija sąveikaudama su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracija, siekdama palaužti, sunaikinti pareiškėją kaip žmogų, kerštaudama už daugkartinius, kankinančių laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje pateikiamus nusiskundimus amoralius šios įstaigos darbuotojų veiksmus, savo bei visuomenės teisių gynimą, yra skyrusi daugiau kaip dvidešimt nuobaudų neva už įvairius režimo pažeidimus.
Pareiškėjas S. B. teismo posėdžio metu nurodo, kad skundą palaiko. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie nurodytais skunde. Pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 7 d. surašė tarnybinį pranešimą ir nurodė, kad pareiškėjas atsisakė eiti į nurodytą kamerą. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš tiesų atsisakė eiti į nurodytą kamerą ir nurodė aplinkybes, kodėl atsisako tai daryti. Nurodė, kad minėtieji pareigūnai vykdo tik administracijos nurodymus. Į kamerą pareiškėją paskyrė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie neišsikvietė, neanalizavo, ar pareiškėjas gali eiti į tam tikrą kamerą. Į kamerą atsisakė eiti saugodamas savo sveikatą ir gyvybę. Pareiškėjas atsisakė eiti iš kameros Nr. 61 į kamerą Nr. 47. Minėtą dieną budintys pareigūnai tik vykdė nurodymus ir turėjo rašyti tarnybinį dėl to, kad pareiškėjas atsisako išeiti iš kameros. Pareiškėjui paaiškinus atsisakymo priežastis budintis pareigūnas paskambino į Kriminalinės žvalgybos skyrių, paaiškino situaciją bei atsisakymo eiti į kitą kamerą priežastis ir nurodė pareiškėją palikti toje pačioje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo. Kitą dieną pareiškėją išsikvietė auklėtoja, kuri nurodė rašyti pasiaiškinimą. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai daryti bei pasiteiravo, ar atsisakius rašyti pasiaiškinimą bus nuvestas į drausmės komisiją, kad galėtų normaliai visą situaciją paaiškinti. Auklėtoja nurodė, kad nerašius pasiaiškinimo bus nuvestas į drausmės komisiją, todėl pareiškėjas mano, kad buvo apgautas, nes į komisiją nebuvo nuvestas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. l. 47 – 50) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka bei nurodo, kad nuobauda už drausmės režimo reikalavimų pažeidimą S. B. buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniosios specialistės N. J. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto R. B. tarnybiniai pranešimai dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio, kuriuose užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 11.18 val. (po to dar kartą 13.00) suimtasis S. B. atsisakė susirinkti asmeninius ir valdiškus daiktus ir išeiti iš kameros Nr. 61, nes jis perkeliamas į kamerą Nr. 47. Pakartojus reikalavimą, pareiškėjas dar kartą atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus. To pasėkoje minėtas suimtasis padarė drausmės pažeidimą - pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą - vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Savo skunde teismui pareiškėjas S. B. nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes, anot jo, jam nebuvo leista pasiaiškinti dėt tariamai padaryto drausmės pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. dėl drausmės pažeidimo atsisakė pasiaiškinti raštu, o žodžiu pareigūnams nurodė, kad nėjo iš kameros todėl, kad buvo sutaręs su Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistu M. A., kad vienas iš kameros neis. Savo skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė S. S. paprašė Kriminalinės žvalgybos specialisto R. R. perkelti S. B. į kamerą Nr. 47, ko pasėkoje R. R. paskyrė jį į minėtą kamerą, nes šioje kameroje kalėjo asmuo, su kuriuo jis labai nesutarė laisvėje. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti visi pagrindai, kurių, atsižvelgiant į asmenų amžių, sveikatos būklę ir kitas savybes, laikantis suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose. Taip pat pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu“. Pagal Aprašo 10 punktą, suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, vadovaudamiesi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu bei atsižvelgdami į įstaigos užpildymą bei kriminogeninę būklę įstaigoje. Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas S. B. skundžia teismui nuobaudą, dėl kurios raštiškai atsisakė pasiaiškinti, t. y. įrodyti faktą, kokiu pagrindu jis negalėjo keltis į kamerą Nr. 47. Esant rašytiniam, nuosekliam ir pagrįstam pasiaiškinimui, nuobaudos skyrimas būtų buvęs patvirtintas arba paneigtas pateikus atitinkamus įrodymus. Medžiagoje, kurią turėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, duomenų apie tai, kad S. B. būtų buvę pavojinga gyventi kameroje Nr. 47, nenustatyta. O pareiškėjo teiginiai dėl bandymo žudytis, dėl sveikatos sutrikdymo ir pavojaus gyvybei yra labai subjektyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, nuobauda tariamai yra neteisėta ir perteklinė, yra paskirta dėl pareigūnų nesusikalbėjimo, netinkamų pareigų vykdymo ir neatsižvelgus į pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, yra neteisėti ir neatitinka realybės. Atsakovas pasikartoja, kad pareiškėjo teiginiai skunde, kad nuobauda jam negalėjo būti paskirta, nes jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, prieštarauja surinktai medžiagai, nes tokią galimybę jis turėjo, bet pats atsisakė. Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 130 punkte nurodyta, kad jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokole. Be to, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 2S-3079), nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, ją skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti. Pabrėžė, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta nuobauda už režimo pažeidimo faktą, pareigūnai veikė teisėtai, skiriant nuobaudą atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobūdį ir aplinkybes, į turimą surinktą dokumentinę medžiagą. Nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, skirta būtent pažeidimą padariusiam asmeniui. Atsakovas mano, kad byloje nėra duomenų, jog pareigūnai, kurių parodymais yra grindžiamas nutarimas dėl suimtojo nubaudimo, buvo šališki, todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais jis reiškia savo subjektyvią, jokiais įrodymais nepagrįstą ir neįrodytą nuomonę yra atmestini. O nuobauda teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarine prekes) atėmimas vienam mėnesiui, įvertinus visą medžiagą, atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skirta teisėtai ir pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 51 -53) nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kalėjimų departamentas gavo ir išnagrinėjo Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-776 jam skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta imperatyvi pareiga suimtiesiems - vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos bei vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 11.15 val. Pareiškėjas nevykdė pareigūno reikalavimų išeiti su daiktais iš kameros Nr. 61 ir taip savo veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau - APS) specialisto tarnybiniame pranešime Nr. 79/09/796 yra nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) darbuotojas pareiškėją paskyrė į kamerą Nr. 47. APS specialistas nuėjęs prie pareiškėjo kameros, jį informavo, kad susirinktų asmeninius bei valdiškus daiktus, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė. 13.20 val. APS specialistas pradaręs kameros duris pareikalavo, kad pareiškėjas su daiktais išeitų iš kameros, tačiau pareiškėjas vėl atsisakė tai daryti ir taip savo veiksmais pažeidė SVĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitame tarnybiniame pranešime (2018-08-07 Nr. 60/09-28312). Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau jis tai padaryti atsisakė (Protokolas dėl suimtojo atsisakymo paaiškinti raštu 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 61/04-1759). Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad nėjo iš kameros todėl, kad buvo „ sutaręs su KŽS specialistu, kad vienas iš kameros nebus keliamas. “ Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo atsisakymą pasiaiškinti ir surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis SVĮ 34 ir 34 straipsniais, Šiaulių TI direktorius 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 25/04-776 skyrė pareiškėjui nuobaudą - teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui. Kalėjimų departamentas pažymi, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę ir galimybę 2018 m. rugpjūčio 7 d. veiksmus incidento metu paaiškinti rašydamas argumentuotą paaiškinimą, t. y. įrodyti faktą, kad negali keltis į kitą Pareiškėjui paskirtą kamerą, galėjo nurodyti priežastis ir išdėstyti jas paaiškinime. Šis faktas prieš nuobaudos skyrimą būtų patvirtintas arba paneigtas, tačiau atsisakydamas rašyti pasiaiškinimą, pareiškėjas nesinaudojo šia teise. Dokumentinėje medžiagoje, susijusioje su skundžiamos nuobaudos skyrimu, dokumentų apie tai, kad pareiškėjas negali gyventi kameroje Nr. 47, žodžiu ar raštu, nėra. Kalėjimų departamentas taip pat pažymi, kad aukščiau paminėtų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad suimtasis (nuteistasis) privalo vykdyti įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja ar nesutinka dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. Suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytų pareigų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklai, vykdyti tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų rėžimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - nuobaudomis. Pareiškėjas atsisakydamas vykdyti teisėtus įstaigos administracijos nurodymus, akivaizdžiai pažeidė pirmiau nurodytus vykdyti imperatyvus suimtajam (nuteistajam), todėl pareiškėjo nusiskundimai yra nepagrįsti. Tarnybiniame pranešime minimas faktas, kad pareiškėją iš kameros Nr. 61 į kamerą Nr. 47 perkelti paskyrė KŽS darbuotojas, įrodo, kad nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti saugus ar grėstų pavojus jo gyvybei, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir dėl pareigūnų nesusikalbėjimo, neatitinka realybės ir yra paneigtini. Įstaigos pareigūnai fiksuodami galimus nustatyto rėžimo pažeidimus, atlieka savo tiesiogines pareigas, o ne siekia elgtis šališkai ar nežmogiškai su pareiškėju ar kitais asmenimis laikomais įstaigoje. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į surinktą medžiagą ir į padaryto pažeidimo aplinkybes, 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 25/04-776 skirdamas nuobaudą - teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui, skyrė ją pagrįstai ir teisėtai, todėl minėtos nuobaudos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymi, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir priimdamas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 2S-3112 bei konstatuodamas, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, nenustatė jokių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų, skundą išnagrinėjo išsamiai ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilęs dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 16) pagrįstumo ir teisėtumo. Minėtu nutarimu pareiškėjui S. B. skirta nuobauda - teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui, dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą – nevykdė pareigūno reikalavimų išeiti su daiktais iš kameros Nr. 61, t. y. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Antrasis skundo reikalavimas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose Šiaulių tardymo izoliatoriaus specialistas R. B. bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus jaunesnioji specialistė N. J. nurodė, kad suimtasis S. B. 2018 m. rugpjūčio 7 d., 11.45 val. Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojo buvo paskirtas į kamerą Nr. 47. Pareiškėjui S. B. nurodyta susirinkti asmeninius bei valdiškus daiktus. Suimtasis atsisakė tai padaryti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus specialistas R. B. 13.00 val. pareikalavo, kad pareiškėjas S. B. su daiktais išeitų iš kameros. Suimtasis reikalavimus vykdyti atsisakė (b. l. 32 -33). 2018 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkė S. S. surašė protokolą Nr. 61/04-1759 „Dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. suėmimo vykdymo režimo reikalavimo pažeidimo, tačiau žodžiu paaiškino, kad iš kameros nėjo todėl, kad buvo sutaręs su kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistu M. A., kad vienas iš kameros nebus keliamas. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus priimtu nutarimu pareiškėjui S. B. skirta nuobauda už Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus nurodymas perkelti pareiškėją iš kameros Nr. 61 į kamerą Nr. 47 būtų neteisėtas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymus su daiktais išeiti iš kameros, tačiau nurodo, kad pagrindas nevykdyti nurodymų buvo galimai gresiantis pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, kurio Šiaulių tardymo izoliatorius nevertino, skirdamas nuobaudą.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji privalo: 1. Vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2. Vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3. Tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; 4. Tausoti tardymo izoliatoriaus, o jeigu suimtasis mokosi, - ir švietimo ar profesinio mokymo įstaigos turtą; 5. Pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą (1 – 5 punktai).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1. Papeikimas; 2. Pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3. Teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4. Uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka (1 – 4 punktai).
Nuobaudų skyrimo suimtiesiems tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad 34 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos nuobaudos skiriamos tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje esantys duomenys įrodo, kad nuobauda skirta įgalioto asmens ir yra tinkamai įforminta, t. y. 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuobauda paskirta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus bei įforminta nutarimu.
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (aktuali redakcija galiojusio nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) XXIII skyrius reglamentuoja paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimą ir vykdymą. Minėtų Taisyklių 129 punkte numatyta, kad kiekvienas suimtasis prieš skiriant jam nuobaudą turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, pasiaiškinant raštu. Taisyklių 130 punkte numatyta, kad jei suimtasis, kuris įtariamas pažeidęs suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Pareiškėjo atsisakymas pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. įvykio užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 8 d. protokole Nr. 61/04-1759 „Dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ (b. l. 34), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad nėjo iš kameros todėl, kad buvo sutaręs su Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistu, kad vienas iš kameros nebus keliamas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarime Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius neteisingai nurodė, jog buvo atsižvelgta į suimtojo rašytinį pasiaiškiną, tačiau nelaiko to esminiu pažeidimu, kuris galėtų būti pagrindu naikinti skundžiamą įsakymą.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už akių, t. y. pareiškėjui prašius jį nuvesti į drausmės komisija, kurioje jis būtų pasiaiškinęs ir apsigynęs dėl įvykio 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau to nepadarius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 129 punkte numatyta pareiškėjo teisė, o ne pareiga teikti rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjo pasirinkimas neteikti rašytinių paaiškinimų negali būti laikomas pagrindu pripažinti paskirtą nuobaudą neteisėta. Rašytinio pasiaiškinimo neteikimas yra paties pareiškėjo pasirinktas būdas gintis arba nesiginti dėl pažeidimo, kuriuo yra įtariamas. Pareiškėjo žodžiu nurodytas atsisakymo vykdyti pareigūnų reikalavimus motyvas, nurodant, kad pareiškėjas buvo sutaręs su Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistu, kad vienas iš kameros nebus keliamas, nėra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, o skunde įvardintas galimas pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra prielaida. Teismas priimdamas sprendimą įvertina ištirtus įrodymus, todėl negali įvertinti tik prielaida grindžiamų argumentų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas bei taisyklės nenumato galimybės, nesant suimtojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nuobaudos skyrimo klausimą svarstyti ir paaiškinimus suimtajam pateikti drausmės komisijoje. Minėtoji komisija yra sudaroma bei veikia jai priskirtos kompetencijos ribose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra suimtasis bei padarytu pažeidimu pažeidė suėmimo vykdymo režimą, aukščiau nurodytos taisyklės nėra taikomos, o pareiškėjui atsisakius teikti paaiškinimą, nėra sudaroma drausmės komisija bei svarstomas nusižengimas joje.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, - nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.
Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui paskirta tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai bei paskirta laikantis įstatyme numatytų terminų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą dėl savo elgesio, kurios jis atsisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirta Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; nuobauda paskirta nepažeidžiant numatytų skyrimo terminų, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka, t. y. pagal teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2965-575/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką). Iš esmės taip pat aiškintinos ir nuostatos dėl suimtųjų pareigų ir jiems taikomų draudimų privalomumo. Taigi visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1932-520/2017).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Nesant pagrindo naikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nuobaudos“ netenkintas išvestinis reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama kronkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. 25/04-776 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 2S-3112 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.