- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-790-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00634-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4117-1107/2020 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis M. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolį M. P., prašydamas panaikinti 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl pateikto reikalavimo ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 ir nustatyti jam 770,00 Eur per mėn. laisvai disponuojamą sumą, skirtą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis M. P. vykdo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 861,16 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) A. B. trečios eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo užmokestis už 2019 m. per mėn. yra 555,00 Eur, t. y. 1 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025), t. y. vien pirmosios eilės išieškotojų naudai iš skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį objektyviai neįmanoma išskaityti visos teismo sprendimu priteistos sumos. Pareiškėjas teigė, kad iš jo darbo užmokesčio darbovietėje (duomenys neskelbtini), iš kurio pareiškėjas savanoriškai daro CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitymus, nepadengiančius net pirmos eilės išieškotojų reikalavimų, daugiau jokie išieškojimai negali būti vykdomi. Pareiškėjas moka pirmos eilės išieškotojams išlaikymą iš darbo užmokesčio, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, jis sprendimą vykdo geranoriškai, todėl nėra prasmės jo pateikti priverstinai vykdyti, nes antstolis nieko daugiau išieškoti iš pareiškėjo negali. Pareiškėjas savanoriškai pradėjo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmos eilės išieškotojams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013 m., kai pareiškėjo atžvilgiu net nebuvo ir negalėjo būti vykdomas išieškojimas trečios eilės išieškotojo VMI naudai. Pareiškėjui nebuvo ir šiuo metu nėra teisinių kliūčių savanoriškai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmosios eilės išieškotojams CPK 742 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Antstolis turi visą informaciją apie pareiškėjo darbdavį (duomenys neskelbtini), kurio mokamas darbo užmokestis yra skolininko vienintelis pajamų šaltinis. Be to, antstolis 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo kaip tik yra adresavęs skolininko darbdaviui, todėl neabejotina, kad visą išsamią, tikslią ir teisingą informaciją apie pareiškėjo darbo užmokestį, jis tikrai gali gauti tiek iš skolininko darbdavio, tiek iš SODROS duomenų bazių. Jokių kitų pajamų skolininkas negauna ir jokios papildomos informacijos antstoliui apie pajamas ar jų kilmę pateikti negali. Informaciją apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra hipoteka įkeistas bankui ir kuriuo pareiškėjas laisvai disponuoti negali, antstolis turi iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Jokio kito turto pareiškėjas neturi, todėl jokios papildomos informacijos apie savo turtą antstoliui taip pat pateikti negali.
3. Antstolis M. P. 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jis, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, 2019 m. gegužės 28 d. pateikė (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau darbovietė nevykdo išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio. 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas neprieštarauja, o atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į CPK 585 ir 742 straipsnio 3 dalies nuostatas, antstolio patvarkymų vykdymas darbdaviui yra privalomas ir turi būti vykdomas, o skolininko reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą, nes jis savanoriškai moka vaiko išlaikymą, yra nepagrįstas. Šiuo atveju yra CPK normų konkurencija tarp skolininko savanoriško skolos mokėjimo ir antstolio patvarkymo privalomumo ir turi būti vykdomi priverstiniai antstolio nurodymai, o ne taikoma savanoriška skolininko valia. Priešingu atveju, bus paneigtas CPK nuostatų privalomumas ir vykdytinumas. Antstolis laisvai disponuojamą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Jeigu skolininkas į savo banko sąskaitą gauna įvairias tikslines išmokas, pašalpas, darbo užmokestį ar kitas įstatyme nustatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas skolininkas privalo pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus. Antstolis teigė, kad skolininkas nebendradarbiauja, neteikia duomenų apie turtą, gaunamas pajamas, gaunamas lėšas į banko sąskaitą ar jų kilmę. Skolininkas su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kokias lėšas skolininkas gauna į banko sąskaitą, neįrodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad antstolis turi skolininkui nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Vykdomojoje byloje iš viešų registrų yra surinkti duomenys apie skolininko darbovietės turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį registruotą turtą, tačiau byloje skolininkas nepateikė jokių duomenų apie savo banko sąskaitą, gaunamas lėšas į banko sąskaitą, jų kilmę. Skolininkui nepateikus tokių duomenų (įrodymų), antstoliui nebuvo galimybės nagrinėti klausimą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų.
6. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas priverstine tvarka iš pareiškėjo nėra vykdomas. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad darbovietės, pareiškėjo prašymo pagrindu, išskaičiuojamos išskaitos iš jo darbo užmokesčio nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti atliekamos pirmumo tvarka, o antstolio 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdymas atliktinas tik po minėtų išskaitų, kuriam ir taip nepakanka likusios pareiškėjo darbo užmokesčio dalies. Tik tokiu atveju, jeigu vykdomieji raštai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo būtų pateikti antstolio kontorai, juos priėmus bei pradėjus jų pagrindu priverstinį vykdymą, jie įgytų pirmumą prieš teismo analizuojamą ir vertinamą teisėtumo aspektu antstolio priimto 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdymą CPK 754 straipsnio prasme. Šiuo metu priverstinai yra vykdomas ne nepilnamečių vaikų išlaikymas pagal teismo sprendimą, bet būtent 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų netinkamai taiko ir aiškina CPK 742 straipsnio 3 dalies nuostatas.
7. Teismas pažymėjo, kad ne teismas, o būtent antstolis yra kompetentingas nustatyti prašomą disponuojamą mėnesio sumą, reikalingą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Laisvai disponuojama suma nustatoma antstoliui turint duomenų, jog pareiškėjas gauna lėšų į banko sąskaitą, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas. Tokius duomenis įpareigotas pateikti antstoliui pareiškėjas (CPK 644 straipsnis). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra pateikęs vykdomojoje byloje minėtų duomenų, apie nurodyto pobūdžio gaunamas lėšas, kurių pagrindu butų galima pareiškėjui nustatyti laisvą disponuojamą sumą. Antstoliui neturint duomenų, kuriuos jam turėjo pateikti pareiškėjas, teismas darė išvadą, kad antstolis neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 742 straipsnio 3 dalį. Skolininkas savanoriškai per savo darbdavį pradėjo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmos eilės išieškotojams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013 m., kai skolininko atžvilgiu net nebuvo (atsirado tik 2018 m.) ir negalėjo būti vykdomas išieškojimas VMI naudai, kurį vykdo antstolis M. P.. Kitokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Skolininkui nebuvo ir šiuo metu nėra kliūčių savanoriškai per savo darbdavį mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmosios eilės išieškotojams CPK 742 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Šiuo atveju turi būti taikoma CPK 742 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš bendrosios CPK įtvirtintos vykdymo tvarkos. Tokios pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2S-1046-883/2015 bei 2S-1045-883/2015.
8.2. Antstoliui sprendžiant laisvai disponuojamos sumos nustatymo klausimą, CPK 644 straipsnis išvis nėra taikomas. Be to, vykdomojoje byloje yra visi būtini duomenys išspręsti laisvai per mėn. disponuojamų lėšų, esančių banko sąskaitoje, sumos klausimą. Jokių kitokių pajamų skolininkas negauna, todėl neturi galimybės tokių duomenų pateikti. Informaciją apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra hipoteka įkeistas bankui ir kuriuo skolininkas laisvai disponuoti negali, antstolis turi iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Jokio kito turto skolininkas neturi, todėl jokios papildomos informacijos apie savo turtą taip pat pateikti negali.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Įvertinus CPK 585 ir 742 straipsnio 3 dalies nuostatas, seka išvada, kad antstolio patvarkymų vykdymas darbdaviui yra privalomas ir turi būti vykdomas, o skolininko reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą, nes jis savanoriškai moka vaiko išlaikymą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK VI dalies nuostatomis.
9.2. Šiuo atveju yra CPK normų konkurencija tarp skolininko savanoriško skolos mokėjimo ir antstolio patvarkymo privalomumo. Ginčo atveju turi būti vykdomi priverstiniai antstolio nurodymai, o ne taikoma savanoriška skolininko valia. Priešingu atveju bus paneigtas CPK nuostatų privalomumas ir vykdytinumas.
9.3. Skolininkas su antstoliu nebendradarbiauja, duomenų apie turtą nepateikė, duomenų apie gaunamas pajamas, gaunamas lėšas į banko sąskaitą ar jų kilmę, taip pat nepateikė. Skolininko skunde nurodytos aplinkybės neįrodo ir nepatvirtina faktinių aplinkybių, t. y. skolininkas ir su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kokias lėšas skolininkas gauna į banko sąskaitą, taip pat neįrodė, kokias aplinkybes patvirtina, kad antstolis turi skolininkui nustatyti piniginių lėšų sumą, kurią antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitą, leidžia išsigryninti ir ta pinigų suma laisvai disponuoti.
9.4. Antstolis patvirtina, kad byloje iš viešų registrų yra surinkti duomenys apie skolininko darbovietę, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, apie skolininko pajamas iš (duomenys neskelbtini), tačiau byloje skolininkas nepateikė jokių duomenų apie banko sąskaitas, gaunamas lėšas į banko sąskaitą, jų kilmę, su skundu tokių duomenų taip pat nepateikė. Skolininko su skundu pateiktas banko sąskaitos išrašas tepatvirtina, kad banko sąskaitoje yra tam tikros lėšos, bet nepatvirtina nei kokios tai lėšos, nei jų kilmės šaltinio ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
13. Nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2029-555/2018 dėl 1 854,00 Eur žyminio mokesčio ir 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Vykdant skolos išieškojimą, antstolis nustatė, jog skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, įpareigojo (duomenys neskelbtini), iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išieškant pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytas lėšas paskirstyti pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.
14. 2019 m. gruodžio 23 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo reikalavimas dėl 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 panaikinimo ir laisvai disponuojamos sumos nustatymo. 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo reikalavimo netenkino. Pareiškėjas (skolininkas) A. B. pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl pateikto reikalavimo ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 ir nustatyti jam 770,00 Eur per mėn. laisvai disponuojamą sumą, skirtą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
15. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).
16. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
17. Kaip matyti iš skundžiamo 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo, antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), ir gauna darbo užmokestį, pareikalavo, jog pareiškėjo darbdavys iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 50 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme antstolis nurodė, jog jei iš pareiškėjo turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstytos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, antstolio priimtas patvarkymas atitinka nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį ir yra teisėtas, priešingų duomenų pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nėra pateikęs. Be to, byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl išskaitomos dalies sumažinimo, ar, kad byloje būtų duomenų apie tokias lėšas, iš kurių vykdyti išieškojimą nėra galima (CPK 738, 739 straipsniai).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su antstolio 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojos VMI naudai iš esmės nesutinka dėl to, kadangi, kaip pats įrodinėja, vadovaudamasis CPK 742 straipsnio 3 dalimi, savanoriškai moka išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir dėl to, gaunamo darbo užmokesčio neužtenkant net pirmos eilės išieškotojų reikalavimų dengimui, jokie išieškojimai išvis negali būti vykdomi.
19. CPK 754 straipsnyje įtvirtinta reikalavimų patenkinimo tvarka, pagal kurią pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, tačiau šiame straipsnyje numatyta reikalavimų patenkinimo eilė taikoma tik reikalavimams išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, o teisę vykdyti vykdomuosius dokumentus valstybė yra suteikusi antstoliams. CPK yra numatyta ir išimčių iš paminėtos vykdymo tvarkos – CPK 742 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka darbo užmokestį, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka negali būti taikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 20 straipsnyje nurodyta, kad skolininko darbdavys, taip pat kitas asmuo, išmokantis skolininkui pajamas, prilyginamas darbo užmokesčiui, antstolio pateiktus patvarkymus dėl išskaitų darymo iš skolininkui priklausančių pajamų eilės tvarka registruoja Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knygoje, kurioje nurodo patvarkymo pateikimo vykdyti datą, vykdomojo dokumento ir jį išdavusios institucijos pavadinimą, antstolio, pateikusio vykdyti patvarkymą, vardą, pavardę ir antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, adresą, išieškotojo ir skolininko vardus ir pavardes, o kai išieškotojas yra juridinis asmuo, – jo pavadinimą ir įmonės kodą, išieškotojo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą, jeigu nurodyta, – išieškotojo sąskaitos banke rekvizitus, išieškotiną sumą, o jeigu atsiųstas patvarkymas išieškoti periodines išmokas, – šių išmokų dydį ir periodiškumą. Šioje knygoje taip pat registruojami ir asmens prašymai savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis.
21. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal skundžiamą 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo pareiškėjo darbdavys būtų atlikęs kokius nors tai išskaitymus, o išskaitytas sumas būtų pervedęs į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Priešingai, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo (skolininko) darbdavys (duomenys neskelbtini), atsisakė ir nevykdė pateikto antstolio patvarkymo. Be to, į vykdomąją bylą nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kad pareiškėjas A. B. būtų pateikęs darbdaviui prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo bei darbdavio atliktų pagal prašymą išskaitų apskaičiavimo ir jų paskirstymo įrodymų, tokių įrodymų nepateikta ir kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis).
22. Jau minėta, kad 2019 m. gegužės 28 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolis yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytinos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, nesat byloje duomenų apie darbdavio atliktą išskaitymą iš skolininko darbo užmokesčio ir tokių išskaitytų sumų pervedimą antstoliui, nesilaikant CPK 754 straipsnyje nustatyto reikalavimų patenkinimo eiliškumo, taip pat nesant byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų priimto patvarkymo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju antstolis, priimdamas 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, elgėsi neteisėtai.
23. Pareiškėjas atskirajame skunde įrodinėdamas, kad šiuo atveju turi būti taikoma CPK 742 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš bendrosios CPK įtvirtintos vykdymo tvarkos, nurodo, kad tokios pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2S-1046-883/2015 bei 2S-1045-883/2015.
24. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog šiuo atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose bylose padaryti išaiškinimai yra taikytini ir ginčo situacijai, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, atliekant išieškojimo veiksmus pareiškėjo trečios eilės išieškotojos VMI naudai, t. y. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo buvo įpareigotas pareiškėjo darbdavys atlikti nurodyto dydžio išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomų bylų faktinių aplinkybių esminis skirtumas nuo nagrinėjamos bylos yra tas, kad minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą (skolininko darbdaviui neatliekant nustatytų išskaitymo iš darbo užmokesčio). Kadangi ginčo situacija nėra analogiška jau išnagrinėtose bylose buvusioms situacijoms, todėl teismo jau anksčiau kitose bylose padaryti išaiškinimai šiuo konkrečiu atveju netaikytini.
26. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašo nustatyti jam 770,00 Eur per mėn. laisvai disponuojamą sumą, skirtą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti. CPK 688 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
27. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, kokios ir kokia apimtimi yra areštuotos jo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos, taip pat kokias operacijas yra pagrindas leisti atlikti pareiškėjui, kadangi pastarasis nei antstoliui, nei teismui nėra pateikęs visiškai jokių įrodymų, kokias konkrečiai operacijas ir kokias sutartis (ar kitus įsipareigojimus) vykdyti jam yra būtina (CPK 178 straipsnis, 688 straipsnio 3 dalis, 644 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstoliui neturint tokių duomenų, kuriuos jam turėjo pateikti pareiškėjas, antstolis neturėjo jokio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjo skundo reikalavimo dėl nustatytinos laisvai disponuojamos sumos.
28. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo A. B. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo
29. Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. gautas pareiškėjos A. B. pareiškimas, kuriuo ji prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą, į bylos nagrinėjimą neįtraukus jos – įstatyminės pirmos eilės išieškotojų (nepilnamečių vaikų) atstovės (reg. Nr. DOK-12213).
30. Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas.
31. CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (pvz., varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti), – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Taigi, vykdymo procese dalyvauja ir suinteresuotumą joje atliekamais veiksmais gali turėti ne tik skolininkas ir išieškotojas, tačiau ir asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys CPK 603 straipsnio pagrindu.
32. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio M. P. veiksmų teisėtumo, atliekant išieškojimo veiksmus pareiškėjo A. B. trečios eilės išieškotojos VMI naudai, t. y. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo buvo įpareigotas pareiškėjo darbdavys atlikti nurodyto dydžio išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, taip pat dėl pareiškėjui nustatytinos laisvai disponuojamos sumos. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau atskirajame skunde nėra nurodęs jokių argumentų, susijusių su pareiškėjos A. B., kaip įstatyminės nepilnamečių vaikų atstovės, pažeistomis teisėmis ir interesais, neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad A. B. vykdomojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas antstolio patvarkymas, nėra nei skolininkė, nei išieškotoja, be to, byloje nenustatyta, ir kokie konkrečiai antstolio atlikti veiksmai sukelia arba gali sukelti jai teisines pasekmes, todėl ji nelaikytina ir suinteresuotu asmeniu vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą A. B. yra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų t. y. egzistuoja absoliutūs skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,70 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,70 Eur (septynis eurus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.