Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-02-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-4117-1107/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
2YT-4117-1107/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00634-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Asta Lukauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4117-1107/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00634-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Marekas Petrovskis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas antstoliui pateiktu skundu prašė panaikinti 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl pateikto reikalavimo ir priimti naują sprendimą; panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709; vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598 skolininkui A. B. nustatyti 770,00 Eur per mėnesį laisvai disponuojamą sumą, skirtą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598 antstolis M. Petrovskis vykdo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2029-555/2018 dėl 1 861,16 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) A. B. trečios eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė antstoliui reikalavimą dėl 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-770, pateikto pareiškėjo darbdaviui, panaikinimo ir laisvai disponuojamos sumos nustatymo. Antstolis 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu dėl pateikto reikalavimo skolininko reikalavimo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokestis už 2019 m. per mėnesį yra 555,00 Eur, t. y. 1 MMA (2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1025). Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas), o iš skolininko darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatyto MMA, negali būti išskaitoma daugiau kaip trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), akivaizdu, jog vien pirmosios eilės išieškotojų naudai iš skolininko darbo užmokesčio kas mėnesį objektyviai neįmanoma išskaityti visos teismo sprendimu priteistos sumos. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio pareiškėjas savanoriškai daro CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitymus, nepadengiančius net pirmos eilės išieškotojų reikalavimų, daugiau jokie išieškojimai negali būti vykdomi (CPK 736 straipsnis). Teigė ir tai, kad CPK 733 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išlaikymo išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išlaikymo išmokų skolai padengti. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų taip, kad iš skolininko darbo užmokesčio apskaičiuotų išskaitų suma būtų didesnė už periodinių išlaikymo išmokų, mokamų pirmosios eilės išieškotojams, sumą, tai sumų skirtumas pirmiausiai privalo būti skiriamas periodinių išlaikymo išmokų skolai padengti, o ne trečios eilės išieškotojų reikalavimų tenkinimui. Antstolio, vykdančio išieškojimą trečios eilės išieškotojo naudai ir turinčio duomenis, kad skolininko darbo užmokesčio, darant iš jo CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas, neužtenka net pirmos eilės išieškotojų reikalavimams patenkinti, patvarkymas darbdaviui daryti iš pareiškėjo darbo užmokesčio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas trečios eilės išieškotojo naudai, pažeidžia draudimą daryti didesnes išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, nei numato CPK 736 straipsnis, CPK 754 straipsnyje įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę, CPK 742 straipsnio 3 dalyje, numatytą vykdymo tvarkos išimtį. Pareiškėjas moka pirmos eilės išieškotojams išlaikymą iš darbo užmokesčio, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, jis sprendimą vykdo geranoriškai, todėl nėra prasmės jo pateikti priverstinai vykdyti, nes antstolis nieko daugiau išieškoti iš pareiškėjo negali. Pareiškėjas savanoriškai pradėjo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmos eilės išieškotojams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013 m., kai pareiškėjo atžvilgiu net nebuvo ir negalėjo būti vykdomas išieškojimas trečios eilės išieškotojo VMI naudai. Pareiškėjui nebuvo ir šiuo metu nėra teisinių kliūčių savanoriškai mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pirmosios eilės išieškotojams CPK 742 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nepagrįsti antstolio argumentai, kad pareiškėjas nebendradarbiauja, nepateikė duomenų apie turtą, gaunamas pajamas ir į banko sąskaitą gaunamas lėšas bei jų kilmę, dėl ko nebuvo galimybės nagrinėti klausimą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo. Antstolis turi visą informaciją apie pareiškėjo darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio mokamas darbo užmokestis yra skolininko vienintelis pajamų šaltinis. Be to, antstolis 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-770 kaip tik yra adresavęs skolininko darbdaviui, todėl neabejotina, kad visą išsamią, tikslią ir teisingą informaciją apie pareiškėjo darbo užmokestį antstolis tikrai gali gauti tiek iš skolininko darbdavio, tiek iš SODROS duomenų bazių. Jokių kitų pajamų skolininkas negauna ir jokios papildomos informacijos antstoliui apie pajamas ar jų kilmę pareiškėjas pateikti negali. Informaciją apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra hipoteka įkeistas bankui ir kuriuo pareiškėjas laisvai disponuoti negali, antstolis turi iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Jokio kito turto pareiškėjas neturi, todėl jokios papildomos informacijos apie savo turtą antstoliui taip pat pateikti negali.

Antstolis Marekas Petrovskis 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu dėl pateikto skundo A. B. skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Patvarkyme nurodė, kad jis, vykdydamas 2018 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2029-555/2018 dėl 1 861,16 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, 2019 m. gegužės 28 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Darbovietė nevykdo antstolio patvarkymo. 2020 m. sausio 6 d. gautas pareiškėjo skundas prašant panaikinti 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl reikalavimo skolininkui nustatyti laisvai disponuojamą sumą 555,00 Eur sumai. Pareiškėjo skundas buvo netenkintas. Antstolio 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas neprieštarauja, o atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdamas į CPK 585 ir 742 straipsnio 3 dalies nuostatas, antstolio patvarkymų vykdymas darbdaviui yra privalomas ir turi būti vykdomas, o skolininko reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymą, nes jis savanoriškai moka vaiko išlaikymą, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju yra CPK normų konkurencija taip skolininko savanoriško skolos mokėjimo ir antstolio patvarkymo privalomumo ir turi būti vykdomi priverstiniai antstolio nurodymai, o ne taikoma savanoriška skolininko valia. Priešingu atveju, bus paneigtas CPK nuostatų privalomumas ir vykdytinumas. Nurodė, kad LDS – tai piniginių lėšų suma, kurią antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitą, leidžia skolininkui išsigryninti ir ta pinigų suma laisvai disponuoti. Antstolis laisvai disponuojamą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Tad jeigu skolininkas į savo banko sąskaitą gauna įvairias tikslines išmokas, pašalpas, darbo užmokestį ar kitas įstatyme nustatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojama skolininkas privalo pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus. CPK 688 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijom atlikti. Tačiau CPK numato ne tik skolininko teises, bet ir skolininko pareigą bendradarbiauti skolininkui su antstoliu, vykdant vykdomąjį dokumentą, pateikti duomenis apie turtą, gaunamas pajamas (CPK 644 straipsnis). Antstolio teigimu, skolininkas A. B. su antstoliu nebendradarbiauja, neteikia duomenų apie turtą, gaunamas pajamas, gaunamas lėšas į banko sąskaitą ar jų kilmę. Skolininkas su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio kokias lėšas skolininkas gauna į banko sąskaitą, neįrodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad antstolis turi skolininkui nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Vykdomojoje byloje iš viešų registrų yra surinkti duomenys apie skolininko darbovietės turimą kilnojimą, nekilnojimą registruotą turtą, tačiau byloje skolininkas nepateikė jokių duomenų apie savo banko sąskaitą, gaunamas lėšas į banko sąskaitą, jų kilmę. Pagal CPK 12 straipsnį, proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Skolininkui nepateikus tokių duomenų (įrodymų), antstoliui nebuvo galimybės nagrinėti klausimą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą sutiko su antstolio 2020 m. sausio 13 d. patvarkyme nurodytais motyvais ir argumentais bei prašė skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598 (toliau – v. b.) esančių dokumentų nustatyta, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-2029-555/2018 dėl 1 854,00 Eur žyminio mokesčio ir 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos VMI naudai. Antstolis atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir pastarąsias išdėstė 2019 m. gegužės 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-123-7660 IS-7799 (v. b. l. 14). Minėtas išlaidas 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19-123-7664 IS-7798 nutarė išieškoti iš pareiškėjo priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ar pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus pareiškėjo priklausantį turtą, iš priklausančių turtinių teisių (v. b. l. 13). Nustatyta ir tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalimi, antstolis priėmė 2019 m. gegužės 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-123-7661 IS-7800 (v. b. l. 15). 2019 m. gegužės 28 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-7801 (v. b. l. 17). VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 28 d. pranešimas Nr. TA2-19-068164 patvirtinta, kad minėto turto arešto akto pagrindu areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, vardinės paprastosios akcijos ir pan. (v. b. l. 18). Vykdomojoje byloje yra surinkti duomenys apie pareiškėjo gaunamas 555,00 Eur pajamas (v. b. l. 19). 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 IS-7838 antstolis reikalavo, jog pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 50 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Patvarkyme antstolis nurodė, jog jei iš pareiškėjo turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstytos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę (v. b. l. 20). 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 IS-7838 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2019 m. liepos 3 d. (v. b. l. 23). 2019 m. gruodžio 23 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo reikalavimas dėl 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo panaikinimo ir laisvai disponuojamos sumos nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598 (v. b. l. 34-35). 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598 antstolis pareiškėjo reikalavimo netenkino (v. b. l. 37).

Pareiškėjas skunde nesutinka su antstolio pozicija, kad iš jo turi būti vykdomas išieškojimas VMI naudai, kuri yra tik trečios eilės išieškotoja, kadangi pareiškėjas savanoriškai moka išmokas nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir, jam gaunat 555,00 Eur dydžio darbo užmokestį, net nepadengia pirmos eilės išieškotojų reikalavimų, todėl daugiau jokie išieškojimai negali būti vykdomi. Patvarkymas darbdaviui daryti iš skolininko darbo užmokesčio CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas trečios eilės išieškotojos naudai, antstoliui turint duomenis, kad skolininko darbo užmokesčio neužtenka net pirmos eilės išieškotojų reikalavimams patenkinti, pažeidžia tiek draudimą taikyti didesnes išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio nei numato CPK 736 straipsnis, tiek CPK 754 straipsnyje įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę, tiek vykdymo tvarkos išimtį (CPK 742 straipsnio 3 dalis). Pastarąją normą (CPK 742 straipsnio 3 dalį) antstolis neteisingai taiko ir aiškina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.

Nagrinėtinu atveju pareiškėjo vertinimu pirmumas suteikiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimams iš jo darbo užmokesčio, o likusios jo darbo užmokesčio dalies antstolio patvarkymui dėl skolos išieškojimo valstybei vykdymui nepakanka.

CPK 754 straipsnyje įtvirtinta reikalavimų patenkinimo tvarka, pagal kurią pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, tačiau šiame straipsnyje numatyta reikalavimų patenkinimo eilė taikoma tik reikalavimams išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, o teisę vykdyti vykdomuosius dokumentus valstybė yra suteikusi antstoliams. CPK yra numatyta ir išimčių iš paminėtos vykdymo tvarkos – CPK 742 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka darbo užmokestį, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Tačiau šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka negali būti taikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.

Iš vykdomojoje byloje esančio antstolių informacinės sistemos (AIS) išrašo (v. b. l. 28) nustatyta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas priverstine tvarka iš pareiškėjo nėra vykdomas. Nei antstolio vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje duomenų apie vykdomą išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo priverstine tvarka, nėra. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė (mama), turinti uzufrukto teisę į šias sumas, nėra vykdomųjų raštų pateikusi priverstiniam vykdymui. Nelaikytini teisingais pareiškėjo argumentai, kad jo darbovietės jo prašymo pagrindu išskaičiuojamos išskaitos iš jo darbo užmokesčio nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti atliekamos pirmumo tvarka, o antstolio 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-123-7709 IS-7838 vykdymas atliktinas tik po minėtų išskaitų, kuriam ir taip nepakanka likusios pareiškėjo darbo užmokesčio dalies. Tik tokiu atveju, jeigu vykdomieji raštai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo būtų pateikti antstolio kontorai, juos priėmus bei pradėjus jų pagrindu priverstinį vykdymą, jie įgytų pirmumą prieš teismo analizuojamą ir vertinamą teisėtumo aspektu antstolio M. Petrovskio priimto 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdymą CPK 754 straipsnio prasme. Taigi, šiuo metu priverstinai yra vykdomas ne nepilnamečių vaikų išlaikymas pagal teismo sprendimą, bet būtent 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų netinkamai taiko ir aiškina CPK 742 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad CPK 585 straipsnyje yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Pareiškėjas skundu siekė ir laisvai disponuojamos sumos, skirtos būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti, nustatymo. Išanalizavus ir ištyrus vykdomosios bylos duomenis, pateikto skundo argumentus, antstolio patvarkyme dėl skundo išdėstytus motyvus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog šį klausimą sprendęs antstolis netinkamai taikė vykdymo proceso nuostatas ir jį neteisingai išsprendė. Nagrinėtinu atveju ne teismas, o būtent antstolis yra kompetentingas nustatyti prašomą disponuojamą mėnesio sumą, reikalingą būtiniausiems skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Laisvai disponuojama suma nustatoma antstoliui turint duomenų, jog pareiškėjas gauna lėšų į banko sąskaitą, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas. Tokius duomenis įpareigotas pateikti antstoliui pareiškėjas (CPK 644 straipsnis). Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog pareiškėjas nėra pateikęs vykdomojoje byloje minėtų duomenų, apie nurodyto pobūdžio gaunamas lėšas, kurių pagrindu butų galima pareiškėjui nustatyti laisvą disponuojamą sumą. Antstoliui neturint duomenų, kuriuos jam turėjo pateikti pareiškėjas, darytina išvada, kad antstolis neturėjo jokio pagrindo tenkinti šio pareiškėjo skundo reikalavimo.

Esant nustatytoms ir įvertintoms bylos aplinkybėms, konstatuojama, jog antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje atliko vadovaudamasi įstatymais, jų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00598.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė