- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1335-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00076-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės R. G. priteisti 561,49 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 50,53 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006-07-27 atsakovė su pradine kreditore BAB „Snoras“ sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (-), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 2 000 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti, kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa paimta kredito suma, sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Tačiau ji sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga pradinei kreditorei 561,49 Eur negražinto vartojimo kredito. 2015-07-31 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi pradinė kreditorė BAB „Snoras“ reikalavimo teisę į atsakovės prievolę perleido naujajai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017-05-31 UAB „Baltijos kredito sprendimai“ Paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimus perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017-10-01 ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais jai įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes ji įspėta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-07-27 atsakovė su pradine kreditore BAB banku „Snoras“ sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (-), kuria atsakovei suteiktas 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio kredito limitas. Atsakovė įsipareigojo iki 2011-07-31 grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose nustatytus mokesčius, padengti visas pagrįstas banko išlaidas, susijusias su skolos pagal sutartį išieškojimu (sutarties sąlygų 3.1.8 punktas). Sutartyje nustatyta 14,95 proc. dydžio metinė palūkanų norma.
2015-07-31 Pirkimo–pardavimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės prievoles perleido naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o 2017-05-31 Paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimus perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Kaip matyti iš 2017-09-25 išrašo iš Įmonės pirkimo pardavimo sutarties, ieškovės paaiškinimų, nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą informuota tinkamai.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinas 561,49 Eur dydžio negrąžintas vartojimo kreditas.
Sutartyje susitarta ir dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovė, praleidusi mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos ar kitus sutartyse numatytus terminus, įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną (9.10 punktas). Atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą, ieškovės reikalavimas dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių tenkintinas ir iš atsakovės priteistini 50,53 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kito palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju sutarties 9.11 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 6 proc. metinių palūkanų nuo 612,02 Eur sumos (561,49 Eur negrąžinto kredito + 50,53 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 561,49 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 49 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 50,53 Eur (penkiasdešimt eurų 53 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 612,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.