Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje pareiškėjas ginčija antstolės veiksmų, įkainojant iš varžytynių parduodamą skolininkui priklausantį turtą, teisėtumą. Mano, jog antstolės paskirtos ekspertizės metu eksperto sudarytame akte nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Kaip vieną iš įrodymų savo argumentams pagrįsti pareiškėjas pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta daug didesnė iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertė.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolės B. T. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/12/02082 dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą 2012 m. liepos 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2- 1104-867/2012. Antstolei vykdant priverstinį skolos išieškojimą, prie antstolės vykdomo išieškojimo prisidėjo: 1) antstolis A. S., vykdantis vykdomąsias bylas Nr. 0010/12/03593, Nr. 0010/16/02539, Nr. 0010/17/02296, Nr. 0010/19/08471, Nr. 0010/19/08582, Nr. 0010/19/08765, Nr. 0010/19/08765; 2) antstolė R. V., vykdanti vykdomąsias bylas Nr. 0074/15/28105, Nr. 0074/15/28105; 3) antstolė A. R. Ž., vykdanti vykdomąsias bylas Nr. 0075/14/00498, Nr. 0075/20/00392; 4) antstolė L. P., vykdanti vykdomąją bylą Nr. 0109/17/00419.

9. Išieškoma iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. turto arešto aktu (patikslinantis) Nr. S-17019829 areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-18464; žemės sklypas įkainotas 2 390,00 Eur suma. Paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 190315, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 1 912,00 Eur. 2020 m. gegužės 27 d. pasibaigus pirmosioms varžytynėms, VĮ Registrų centras informavo, kad varžytynes laimėjo J. M., už turtą pasiūlęs 90 010,00 Eur. Kadangi laimėtojas nesumokėjo už varžytynėse nupirktą turtą, 2020 m. birželio 29 d. antstolė priėmė patvarkymą paskelbti varžytynes neįvykusiomis.

10. Antstolės reikalavimu e-varžytynių administratorė VĮ Registrų centras pateikė varžytynių Nr. 190315 protokolą. Išanalizavusi varžytynių protokole esančius duomenis, antstolė nustatė, kad labiausiai tikėtina vykdymo procese areštuoto žemės sklypo rinkos vertė yra 45 000,00 Eur. 2020 m. birželio 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo: žemės sklypas įkainotas 45 000,00 Eur suma.

11. 2020 m. liepos 21 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 194631 žemės sklypui parduoti. Antstolė nustatė, jog pradinė turto pardavimo kaina yra 36 000,00 Eur, varžytynių pabaiga numatyta 2020 m. rugpjūčio 20 d. 13.16 val. Skolininkas 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antstolei prieštaravimą dėl turto įkainojimo, prašė: 1) panaikinti 2020 m. birželio 29 d. patvarkymą dėl turto perkainojimo; 2) skirti ekspertizę skolininkui priklausančio žemės sklypo rinkos vertei nustatyti; 3) sustabdyti varžytynes Nr. 194631 ir vykdomo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/2082.

12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkyme Nr. S-20-5-32654 dėl skolininko pareikšto prieštaravimo antstolė tenkino dalį prašymo: paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus, nevertinant tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p.), pavedė atlikti teismo ekspertui G. T.; kiti skolininko reikalavimai netenkinti.

13. Antstolės B. T. kontoroje gautas nepriklausomo turto vertintojo teismo eksperto G. T. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktas Nr. E2019GT, jame varžytynėse realizuojamas skolininkui priklausantis žemės sklypas įvertintas 43 000,00 Eur suma. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme Nr. S-20-5-33447 dėl išvaržomo turto vertės vykdymo proceso šalys informuotos, kad vykstančios pirmosios žemės sklypo varžytynės Nr. 194631 nebus atšaukiamos, kadangi žemės sklypo vertė 2020 m. birželio 29 d. patvarkyme Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo nustatyta tinkamai ir nebus tikslinama.

14. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos juo pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį.

15. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kaip galima mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

17. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju skolininkui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą atliko teismo ekspertas G. T. – teismo ekspertas, turintis teisę atlikti tokius veiksmus. 2020-08-10 turto vertintojas ekspertizės akte Nr. E2019GT nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 43 000 Eur. Kadangi 2020 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo antstolė žemės sklypą įkainojo 45 000,00 Eur suma, gavusi ekspertizės aktą, ji 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-5-33447 dėl išvaržomo turto vertės. Jame informavo vykdymo proceso šalis, kad vykstančios pirmosios žemės sklypo varžytynės Nr. 194631 nebus atšaukiamos, žemės sklypo vertė 2020 m. birželio 29 d. patvarkyme Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo nustatyta tinkamai ir nebus tikslinama. Šie antstolės veiksmai visiškai pagrįsti ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

19. Skolininkas nesutinka su eksperto nustatyta turto verte. Savo nesutikimą motyvuoja ekspertizės akto trūkumais. Mano, jog turėjo būti paskirta pakartotinė ekspertizė. Be to, 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo atstovas advokatas R. R. pateikė pirmosios instancijos teismui UAB „Vertinimo partneriai“ turto vertinimo ataskaitą Nr. VP20N09-02, joje ginčo turtas įvertintas 80 000 Eur suma. Skolininkas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktos ataskaitos, nors ji kelia abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos turto vertės.

20. Kaip jau minėta, Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

21. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininko ar išieškotojo teisė ginčyti antstolės nustatytą turto vertę nėra absoliuti: ji turi būti įgyvendinama laikantis Civilinio proceso kodekso reikalavimų ir terminų. Kodekso 681 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Antstolė, remdamasi ekspertizės akto išvadomis, 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-5-33447 dėl išvaržomo turto vertės, jame informavo vykdymo proceso šalis, kad vykstančios pirmosios žemės sklypo varžytynės Nr. 194631 nebus atšaukiamos, kadangi žemės sklypo vertė 2020 m. birželio 29 d. patvarkyme Nr. S-20-5-27086 dėl turto perkainojimo nustatyta tinkamai ir nebus tikslinama. Skolininkas patvarkymą gavo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Šis antstolės veiksmas vykdymo procese yra vėliausias, kiek tai susiję su ginčo turto vertės nustatymu. Skolininkas prieštaravimų dėl antstolės nustatytos turto vertės, laikydamasis Civilinio proceso kodekse reikalavimų, nereiškė, tačiau 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė antstolei skundą dėl jos veiksmų, kaip vieną iš reikalavimų pareikšdamas prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog iki skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo antstolė neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nes pagal įstatymo reikalavimus eksperto nustatytą turto vertę laikė areštuoto turto verte ir, šalims nereiškiant prieštaravimų, nebuvo jokio faktinio pagrindo kilti abejonių dėl eksperto nustatytos vertės, kurios suponuotų pareigą spręsti dėl pakartotinės ekspertizės.

23. Pareiškėjas savo abejones dėl eksperto nustatytos vertės teisingumo išreiškė tik skunde dėl antstolės veiksmų, kritikuodamas ekspertizės akto turinį. Pareiškėjas nurodo tokius ekspertizės akto trūkumus: 1) ekspertizės akte, naudojant palyginamąjį metodą, buvo remiamasi 2018 ir 2019 metų sandorių vertėmis, nors buvo galima remtis aktualesnių sandorių vertėmis; 2) ekspertizės akte nėra nurodytas žemės sklypo rinkos vertei nustatyti taikomų pataisų apskaičiavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl šių skolininko nurodomų ekspertizės akto trūkumų išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje buvo vertinti skolininko nurodomi ekspertizės akto trūkumai, argumentais, todėl jų iš naujo nekartos, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys.

24. Papildomai pasisakytina dėl pareiškėjo nurodomo argumento, jog ekspertizės akte nėra nurodytas žemės sklypo rinkos vertei nustatyti taikomų pataisų apskaičiavimas. Pareiškėjo nuomone, akto 2.6.3 skyriuje pateikiama tik bendra informacija, tačiau nepateikiami jokie pataisų skaičiavimai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pataisų koeficientų dydžius, jų taikymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ekspertas akte aiškiai nurodė, jog kaip lyginamąjį vienetą pasirenka 1 aro įsigijimo kainą. Nurodė koreguotos lyginamojo objekto kainos apskaičiavimo formulę, į kurią įtraukiamos ir pataisos, įvertinančios vertinamojo objekto ir lyginamojo objekto parametrų skirtumus. Paaiškino, jog pataisos yra apskaičiuotos atsižvelgiant į Klaipėdos rajono nekilnojamojo turto konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo ir objektų pirkimo–pardavimo metu, taip pat vertinamojo ir lyginamųjų objektų vietą, būklę, inžinerinę infrastruktūrą, panaudojimo perspektyvas ir kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę, t. y. visus veiksnius, dėl kurių gali būti mokamos skirtingos kainos už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Taip pat ekspertas nurodė, jog darydamas kainų pataisas taikė kokybinį skaičiavimo modelį, t. y. taikė ekspertiniu būdu nustatytas pataisas. 2.6.3.1 lentelėje pateikti duomenys apie lyginamuosius objektus. Joje aiškiai nurodomi taikomi pataisų koeficientai, apskaičiuotas bendras pataisos koeficientas, jį taikant apskaičiuota koreguota 1 aro pardavimo kaina ir koreguota lyginamųjų objektų vertė. Įvertinęs nurodytus ekspertizės akto duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ši ekspertizės akto dalis yra išsami, aiški ir nekelianti abejonių dėl ekspertizės akto kokybės.

25. Pareiškėjas savo nesutikimui su eksperto nustatyta sklypo verte pagrįsti 2020 m. rugsėjo 21 d. teismui pateikė UAB „Turto vertinimo partneriai“ surašytą turto vertinimo ataskaitą. Joje ginčo turto įvertintas 80 000 Eur suma. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ataskaitos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto vertinimo ataskaita, kuri teismui pateikta tik 2020 m. rugsėjo 21 d., kaip pareiškėjo nesutikimą su turto ekspertizės aktu pagrindžiantis dokumentas, pareiškėjui ginčijant ekspertizės akto išvadą antstolei įstatymo nustatytu terminu pateikta nebuvo ir negalėjo būti antstolės įvertinta kaip kelianti ar nekelianti abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos turto vertės. Be to, pažymėtina ir tai, jog ginčo atveju pirmosios turto varžytynės buvo paskelbtos 2020 m. liepos 21 d., turtas jų metu buvo pardavinėjamas už 36 000 Eur. Šioms varžytynėms pasibaigus, paaiškėjo, jog varžytynių dalyviai nepateikė kainos siūlymų, todėl varžytynės 2020 m. rugpjūčio 20 d. antstolės patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodo, jog, paskelbus antrąsias varžytynes, turtas jose buvo pardavinėjamas už 27 000 Eur. Varžytynėms pasibaigus, VĮ Registrų centras pranešė, jog neatsirado nė vieno pirkėjo, panorusio įsigyti turtą už nurodytą kainą. 2020 m. rugsėjo 24 d. antstolės patvarkymu šios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojai perimti ginčo turto nesutiko.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008 išaiškino, kad turto rinkos vertė apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo įvertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į nurodytas sąvokas, rinkos kaina nekilnojamojo turto rinkoje, taigi ir parduodant skolininko žemės sklypą iš varžytynių, laikytina tokia kaina, kurią yra pasirengęs mokėti pirkėjas už varžytynėse perkamą turtą siekdamas sau maksimalios ekonominės naudos. Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos pagrindu daro išvadą, jog negalima pripažinti, kad pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė atitinka realią turto vertę, nes turtas varžytynių metu nebuvo parduotas netgi už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą. Taigi akivaizdu, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė nebūtų patraukli potencialiems pirkėjams ir negali būti vertinama kaip sukelianti abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos turto vertės tuo aspektu, jog nustatyta vertė neva per maža.

27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – kuo operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolės veiksmus šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes antstolė siekė teisingo turto įvertinimo jo pardavimo momentu, skirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, pareiškėjas nereiškė nušalinimų antstolės pasirinktam ekspertui, pats nesiėmė veiksmų, kad žemės sklypas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, be to, nebuvo jokių pagrįstų įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių antstolė turėjo suabejoti kvalifikuoto eksperto nustatyta žemės sklypo rinkos verte, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus antstolės patvarkymus ir skirti pakartotinę ekspertizę.

28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo nepagrįsti, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.