Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14618-285/2018 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pateiktą administracinėje byloje, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo suteikti prašomą informaciją, kieno iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20495-15 ir atsiųsti prašomą informaciją patvirtinančius rašytinius įrodymus; priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2778-422/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-439-438/2018 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė spręsti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir nurodė, jog, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus paliktas nenagrinėtas.Nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą realizuojama pateikiant procesinius dokumentus: ieškinio teisenos bylose – ieškinius, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimus, prašymus ar skundus. Kiekviename procesiniame dokumente privalo būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis. Ieškinio teisenoje šalimis yra ieškovas ir atsakovas, tretieji asmenys. Teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas bei informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Taip pat prie ieškinio turi būti pateikti duomenys, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti kitos apylinkės teismui. Priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos J. N. atliktų nusikaltimų, apie tai pranešant kompetentingai institucijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, įpareigodamas sumokėti žyminį mokestį, nenurodė motyvų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateiktų rašytinių įrodymų ir motyvų pagrindu. Šis klausimas išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi (nurodyta klaidinga nutarties data, turi būti 2016 m. balandžio 29 d.). Po dviejų metų iš naujo spręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą yra akivaizdus diskriminacijos vykdymas nepriklausomai, ar byla administracinė, ar civilinė, taip pat tai Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio pažeidimas du kartus baudžiant už tą patį. CPK 83, 84 straipsnių nuostatos numato atleidimo ar atidėjimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo galimybę.Byla turi būti perduota kitam apylinkės teismui, nes nutartis turi absoliutaus negaliojimo pagrindus, teisėja ima kyšius, įvykdė sunkias nusikalstamas veikas civilinėje byloje Nr. 2-10336/97, dėl ko pažeidė CPK 21 straipsnį (teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl trūkumų šalinimo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; kt.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka; nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Pagal CPK 36 straipsnio 8 dalį, kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Iš to seka, kad netinkamas dalyvaujančio asmens procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba netinkamas dalyvaujančio byloje asmens procesinės padėties įvardijimas ir kitų netikslumų, neturinčių esminės įtakos proceso eigai, buvimas, nenustačius kitų tokio procesinio dokumentų trūkumų, nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pats turėjo nustatyti procesinio dokumento pavadinimą ir dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį (CPK 36 straipsnio 8 dalis), todėl šioje dalyje ieškinio trūkumų šalinimo institutas negalėjo būti taikomas.Kita vertus, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų dėl nenurodytos ieškovo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei informacijos, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), neįrodinėja, jog teismas konkrečius trūkumus nustatė nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Nesutikdamas su žyminio mokesčio mokėjimu, apeliantas nurodo vieną kitam prieštaraujančius argumentus. Pirma, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo, antra, kad žyminio mokesčio mokėjimo klausimas jau išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2778-422/2016. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad žyminio mokesčio mokėjimo klausimas išspręstas administracinėje byloje. Minėta, kad teismo darbas vykdant teisingumą yra procesinė veikla ir priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties jo veiklą reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ­– ABTĮ) 41 straipsniu, nutarė atleisti pareiškėją (apeliantą) nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal tuo metu galiojusį ABTĮ 39 straipsnį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymas 2014 m. spalio 16 d. Nr. XII-1243). Tuo tarpu žyminio mokesčio už ieškinius dydį nustato Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio nuostatos. Asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą nustato CPK 83 straipsnio 1 dalis. Apelianto pareikšti reikalavimai – įpareigoti atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimas – neatitinka CPK 83 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo remiantis, bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka apeliantas turi mokėti žyminį mokestį vadovaudamasis CPK nuostatomis arba prašyti bylą nagrinėjančio teismo iš dalies atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės atleisti šalies nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, kaip to reikalauja apeliantas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už ieškinį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kituose ginčuose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo – 300 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas), iš viso byloje už ieškinį mokėtinas 400 Eur žyminis mokestis. Byloje nėra duomenų apie sumokėtą tokio dydžio žyminį mokestį, taip pat nėra prašymo iš dalies atleisti arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas teisingai įpareigojo apeliantą pateikti duomenis apie tai, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 straipsnio 2 dalis).Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą priimti atskirąją nutartį. CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Teismo pareiga pranešti prokurorui apie dalyvaujančio byloje asmens arba kito asmens veiksmus ar neveikimą, turinčius nusikalstamos veikos požymių, paaiškėjusius tai bet kurioje civilinio proceso stadijoje, nustatyta CPK 300 straipsnyje. Taigi pareiga informuoti atitinkamas kompetentingas institucijas apie tikėtinai padarytus įstatymų pažeidimus ar nusikaltimų požymius priskirta teismui, ir tik teismas sprendžia dėl tikslingumo priimti paminėtais atvejais atskirąją nutartį. Pareiškėjas, jei mano, kad dėl jo nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali apie tai informuoti kompetentingą instituciją savarankiškai. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą reguliuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo byloje priimti atskirosios nutarties.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Padaręs netinkamą išvadą dėl dalyvaujančio asmens procesinio dokumento pavadinimo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas turi nurodyti nutarties 10 punkte išvardintus duomenis, taip pat pateikti duomenis, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti A. B. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti procesinio dokumento trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartyje.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.