- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-490-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02603-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- V. D., V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, veikiantį per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. D., V. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimus (II t., b. l. 39, 40), prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą regreso teise- 11 611,62 Lt. Pradinis ieškinys buvo priimtas 2012 04 12, ši diena laikoma bylos iškėlimo diena (CPK 137 str. 1 d.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 02 04 apie 08 val. 04 min., Vilniuje, 172 m. už Viršupio g. link Šilo g. pusės susidūrė automobilis „Renault Kangoo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. B. ir automobilis „Opel Zafira“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. D.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu „Opel Zafira“ važiavę M. J., V. B. ir V. D.. Minėto eismo įvykio kaltininke pripažinta N. B.. Ieškovas išmokėjo ligos pašalpas M. J., V. B. ir V. D.- 24 346 Lt. Ieškovas 2009 06 30 raštu Nr. (9.51)-3-46584 N. B. civilinę atsakomybę apdraudusiam atsakovui pateikė reikalavimą atlyginti žalą - 24 346 Lt, kuri susidarė, išmokėjus ligos pašalpas. Ieškovas atlygino dalį žalos (be kitko visą žalą dėl M. J. sumokėtų ligos pašalpų). Patikslintame reikalavime (II t., b. l. 40) nurodytos žalos dalies - 11 611,62 Lt atsakovas neatlygino. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas manė, kad ieškovas V. B. ir V. D. išmokėjo nepagrįsto dydžio draudimo išmokas. Atsakovas pažymėjo, kad trūksta objektyvių duomenų apie šių asmenų gydymo pagrįstumą bei ryšį su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad šie ar juos gydę asmenys galėjo piktnaudžiauti eismo įvykio faktu ir dėl to gauti nepagrįsto dydžio išmokas. Dėl nurodytų pagrindų atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, žalos atlyginimą - 4 064,40 Lt žalai atlyginti; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 2009 04 07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktai Nr. 3-09 (I t., b. l. 8- 11) ir 2009 04 07 Nr. 1-09 (I t., b. l. 13, 14), 2009 03 23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-00279-02 (I t., b. l. 15- 17), Vilniaus apskrities VPK pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 10/109000043713 (I t., b. l. 18), VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 04 21 sprendimas Nr. 6-15-742 dėl V. B. nelaimingo atsitikimo darbe (I t., b. l. 21), VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 04 21 sprendimas Nr. 6-15-741 dėl V. D. nelaimingo atsitikimo darbe (I t., b. l. 30), VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl V. B. ir V. D. teisės į ligos pašalpas ( I t., b. l. 22, 23 ir 31- 35) Nedarbingumo pažymėjimai (I t., b. l. 19, 20 ir 25- 29), VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie V. B. ir V. D. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (I b. l. 24 ir 36), VSDFV Vilniaus skyriaus raštas dėl žalos VSDVF biudžetui atlyginimo nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjus V. B. ir vaclavui Dovgialo (I t., b. l. 37, 38), patvirtina aplinkybes, kad 2009 02 04 apie 08.04 val., Vilniuje, 172 m. už Viršupio g. link Šilo g. pusės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjus V. B. ir V. D., šiems asmenims buvo išmokėtos ieškinyje nurodytų dydžių (V. B. - 3 541,78 Lt, V. D. - 13 820,28 Lt) ligos pašalpos.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. l d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., pagal kurią tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 ir 118 punktuose.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatas asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.
Atsakovas sutiko su ieškinio dalimi dėl atlyginimo žalos VSDF biudžetui, padarytos sutrukdžius V. B. ir V. D. sveikatą ir išmokėjo žalos atlyginimą- 1 348,32 Lt dėl V. D. sumokėtų ligos pašalpų grąžinimo ieškovui ir 1 368,40 Lt dėl V. B. sumokėtų ligos pašalpų grąžinimo ieškovui (II t., b. l. 23, 24).
Teismas nurodė, jog ankstesnėse sprendimo pastraipose aprašyti dokumentai patvirtina ieškinio dalies reikalavimo priteisti ieškovui nuostolių atlyginimą dėl V. B. sumokėtų ligos pašalpų - 3 541,78 Lt dalyką, pagrindą ir dydį. Atsakovas nenuginčijo ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 197 str. 2 d., I t., b. l. 19, 20 ir 64- 69) apie V. B. gydymo trukmę ir nurodytu laikotarpiu gydytų sveikatos sutrikimų ryšio su ieškinyje aprašytu eismo įvykiu. Todėl priteisė žalos atlyginimo dalį - 2 173,38 Lt (skirtumą tarp ieškovo V. B. sumokėtų ligos pašalpų- 3 541,78 Lt ir atsakovo sumokėto žalos atlyginimo - 1 368,40 Lt) ieškovui iš atsakovo (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., CK 6.290 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.).
Teismas atsižvelgė į teismo med. ekspertizės išvadas (II t., b. l. 7-10), aplinkybę, jog teismo med. ekspertai nenustatė objektyviai pagrįstos V. D. gydymo ir reabilitacijos trukmės (II t., b. l. 10, išvadų 2 p.), ekspertės J. M.- Č. paaiškinimus 2014 04 15 teismo posėdžio metu (audinių sumušimas ir patinimas paprastai praeina per 7- 10 dienų), įrašus medicinos dokumentuose, ir konstatavo, kad priežastiniu ryšiu su ieškinyje aprašytu eismo įvykiu susijęs V. D. nedarbingumas truko iki 2009 03 06. Iš V. D. asmens sveikatos istorijos kopijų (I t., b. l. 137- 142) matyti, kad V. D. išliko krūtinės ląstos ir kairės alkūnės sąnario skausmai, sutinęs ir skausmingas dešinės rankos riešas. Po šios datos nėra konstatuota eismo įvykio metu patirtai traumai būdingų sužalojimų pasekmių. Todėl teismas sprendė, kad priežastiniu ryšiu su ieškinyje aprašytu eismo įvykiu susijusio V. D. nedarbingumo laikotarpis yra nuo 2009 02 04 iki 2009 03 06. Teismas nurodė, jog sprendžiant iš ieškovo pateiktos pažymos (I t., b. l. 36) ir sprendimų dėl teisės į ligos pašalpą (I t., b. l. 31, 32), per šį laikotarpį V. D. buvo sumokėta ligos pašalpa - 3 239,34 Lt (2009 02 04- 2009 02 28 laikotarpio ligos pašalpa- 2 396,64 Lt + 842,70 Lt (2009 03 01- 2009 03 06 ligos pašalpa, t. y. 5 darbo dienos X 168,54 Lt, žr. I t., b. l. 32)). Kadangi iš šioje sprendimo pastraipoje aprašytų aplinkybių ir teisinių argumentų yra pagrindas prieiti išvadą, kad V. D. sumokėtos ligos pašalpos dalis- 3 239,34 Lt susijusi priežastiniu ryšiu su ieškinyje aprašytu eismo įvykiu, o atsakovas sumokėjo ieškovui žalos atlyginimo dalį- 1 348,32 Lt (II t., b. l. 23, 24), tai ieškovo nuostolių, patirtų sumokėjus ligos pašalpą V. D. - 1 891,02 Lt atlyginimą teismas priteisė jam iš atsakovo. Kitą ieškovo reikalavimų dalį teismas atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir pažeidė materialines teisės normas.
Apeliantas nurodo, jog teismas dalį ieškovui priteistos žalos apskaičiavo atsižvelgęs į V. D. išmokėtą ligos pašalpą, t.y. į ligos pašalpą atskaičius gyventojų pajamų mokestį, o dalį - į V. D. priskaičiuotą ligos pašalpą, neatskaičius nuo jos gyventojų pajamų mokesčio. Apeliantas nurodo, jog teismo apskaičiuota ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-06, kuri lygi 842,70 Lt, buvo apskaičiuota atsižvelgiant į ne V. D. išmokėtą (atskaičius gyventojų pajamų mokestį), bet į jam paskirtą (kartu su gyventojų pajamų mokesčiu) ligos pašalpą.
Apeliantas nesutinka su teismo išdėstytu žalos paskaičiavimu. Ieškovas prašė priteisti tiek V. B., tiek V. D. paskirtų ligos pašalpų iš jų neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė V. B. paskirtą, t.y. kartu su gyventojų pajamų mokesčiu, ligos pašalpą, kaip ir buvo prašoma ieškinyje, tačiau apskaičiuodamas dėl V. D. nedarbingumo patirtą žalą, dalį žalos sumos teismas nustatė jau ne pagal paskirtos, tačiau atskaičius gyventojų pajamų mokestį nukentėjusiam išmokėtos ligos pašalpos dydį. Apeliantas reikšdamas reikalavimą dėl visos paskirtos ligos pašalpos neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio, atsižvelgė į LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Pagal minėtų įstatymų nuostatas ieškovas atlyginęs asmens negautas pajamas, įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti šiam asmeniui paskirtas išmokas, neišskaičius gyventojų pajamų mokesčio dalies.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog priežastiniu ryšiu su ieškinyje nurodytu eismo įvykiu susijęs V. D. nedarbingumas truko iki 2009-03-06. Ieškovo nuomone, asmens nedarbingumą pagrindžia ne tik objektyviai fiksuojami sužalojimo požymiai, tačiau ir subjektyvūs asmens nusiskundimai. Nurodo, jog pagal asmens sveikatos istorijos įrašus V. D. dešinės rankos skausmas ir skausmingi riešo sąnario judesiai išliko iki 2009-05-07. 2009-03-13 įraše gydytoja nurodė, jog apdraustasis skundžiasi galvos svaigimu, kam skauda krūtinės ląstą judesių metu. Vėlesni įrašai taip pat patvirtina skausmus ir nedarbingumas V. D. buvo pratęstas iki 2009-05-07. Todėl visas nedarbingumo laikotarpis buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir ieškovui turi būti priteistas visas V. D. išmokėtos ligos pašalpos dydžio žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog sprendžia dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo yra svarbi kasacinio teismo praktika, t.y. 2013-03-19 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-151/2013, kurioje teismas pasisakė, jog siekiant nustatyti asmens nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog gydymosi trukmė pagrįstai galėjo būti nustatoma tik pagal subjektyvius paciento nusiskundimus. Nurodo, jog ekspertės paaiškinimai patvirtina, jog nedarbingumas dėl eismo įvykio negalėjo tęsti tokį ilgą laiką, kaip buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi teismo paskirta ekspertizė paneigė V. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuotą gydymosi trukmę, nurodant, jog nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį ilgą V. D. nedarbingumo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pats ėmėsi nustatyti sukeltų sveikatos sutrikimų trukmę. Tokiu atveju neturėtų būti nukrypstama nuo Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punkto nuostatų.
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo tik dalį reikalauto žalos atlyginimo, pats nustatydamas ir apskaičiuodamas patirtos žalos dydį.
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti 2173,38 Lt žalos atlyginimą, kurį sudaro V. B. išmokėta ir ieškovui neatlyginta ligos pašalpos dalis (II t., b.l. 39-40). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino visiškai. Šioje dalyje apeliantas ginčo nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje teismo argumentų neanalizuoja.
Apeliacinio skundo dalyką sudaro ieškovo patirtos žalos, kurią jis patyrė išmokęs V. D. ligos pašalpą, apskaičiavimas. Ieškovui buvo atlyginta dalis šios išmokėtos ligos pašalpos ir jo reikalavimas buvo atlyginti jam likusią dalį, t.y. 9438,24 Lt (II t., b.l. 40).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nedarbingumo laikotarpiu, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Apeliantas nurodo, jog asmens nedarbingumą pagrindžia ne tik objektyviai fiksuojami sužalojimo požymiai, tačiau ir subjetyvūs asmens nusiskundimai. Nurodo, jog pagal asmens sveikatos istorijos įrašus visas V. D. nedarbingumo laikotarpis buvo priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G..K.. , bylos Nr.3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr.3K-3-340/2011, 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr.3K-3-98/2013 kt.). Nagrinėjamoje byloje iškilus abejonių dėl V. D. nedarbingumo susiejimo su eismo įvykiu, teismas skyrė ekspertizę (II t., b.l. 7-10). Teismo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė. Teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais byloje, ekspertų išvada, ekspertės paaiškinimais bei įrašais medicininiuose dokumentuose, ir padarė išvadą, jog priežastiniu ryšiu su ieškinyje aprašytu eismo įvykiu susijęs V. D. nedarbingumas truko iki 2009-03-06. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas teismo išvadas (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas bylos faktines aplinkybes dėl ieškovo nedarbingumo laikotarpio, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip savo 2013-03-19 nutartyje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis teismas (nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-151/2013), siekiant nustatyti asmens nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotais nedarbingumo pažymėjimais. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne vien asmens sveikatos priežiūros įstaigos įrašais medicininiuose dokumentuose, bet ir kitais įrodymais, t.y. ekspertės paaiškinimais. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo ieškovo sveikata buvo sutrikdyta iki 2009-03-06.
Iš bylos duomenų matyti, jog V. D. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-02-28 buvo apskaičiuota 3033,72 Lt ligos pašalpa neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio, o išmokėta 2396,64 Lt suma (I t., b.l. 36). Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovui atlygintiną žalos dydį rėmėsi išmokėta, o ne apskaičiuota ligos pašalpos suma. Apeliantas su tokiu apskaičiavimu nesutinka ir nurodo, jog turėjo būti imamas ligos pašalpos dydis neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutinka.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-GMPĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog gyventojų pajamų mokesčio objektas – gyventojo pajamos. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Taigi ligos pašalpa yra gyventojo pajamos, kurios yra apmokestinamos. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal minėto įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Remdamasis minėtomis GMPĮ nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ligos pašalpa yra apmokestinama GPM, kurį apskaičiuoti ir sumokėti turi jas mokantis asmuo, todėl ieškovas, paskyręs V. D. ligos pašalpą ir sumokėjęs už minėtą laikotarpį 3033,72 Lt, iš kurių 637,08 Lt GPM į valstybės biudžetą, iš viso už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-02-28 patyrė 3033,72 Lt žalą, kurią ir sumokėtos (duomenys neskelbtini)08 Lt sumoje privalo atlyginti atsakovas. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui žalą dėl V. B. išmokėtos ligos pašalpos, vadovavosi būtent ligos pašalpos dydžiu, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio, bei kitą priteistiną žalos dalį, patirtą ieškovo dėl V. D. išmokėtos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2003-03-06 apskaičiavo imdamas ligos pašalpos dydį neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą ir dėl to netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią klaidą ir nurodo, jog per laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-03-06 V. D. buvo apskaičiuota 3876,42 Lt ligos pašalpa, t.y. už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2009-02-28 – 3033,72 Lt (I t., b.l. 36) bei 842,70 Lt už laikotarpį nuo 2009 03 01 iki 2009 03 06 ligos pašalpa, t. y. 5 darbo dienos x 168,54 Lt, žr. I t., b. l. 32). Todėl įvertinus atsakovo atlygintą dalį – 1348,32 (II t., b.l. 23, 24), iš atsakovo ieškovui priteistina suma sudaro 2528,10 Lt (3876,42-1348,32). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina suma sudaro 4701,48 Lt (2173,38 Lt žalos atlyginimas, kurį sudaro V. B. išmokėta ir ieškovui neatlyginta ligos pašalpos dalis, + 2528,10 Lt, žalos atlyginimas, kurį sudaro V. D. išmokėta ir ieškovui neatlyginta ligos pašalpos dalis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies padidinant ieškovui priteistiną sumą iki 4701,48 Lt (1361,64 EUR).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau nevisiškai teisingai apskaičiavo priteistinos žalos dydį, todėl sprendimas iš dalies keistinas.
Padidinus iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos byloje.
Pagal patenkintų reikalavimų dalį (patenkinta 0,4 dalys reikalavimų), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sudaro 141 Lt (nuo 4701,48 Lt sumos) (40,84 EUR), bei 18,40 Lt (46,01x0,4) (5,33 EUR) pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).
Atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai yra priteistina patirtos išlaidos už ekspertizę – 635,40 Lt (1059x0,6) (184,02 EUR) iš ieškovo (CPK 93 str., 88 str.).
Ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str.), todėl iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui (kodas 191683350) iš atsakovo Ergo Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), žalos atlyginimą 4701,48 Lt (1361,64 EUR).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Ergo Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) iš ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus (kodas 191683350) 635,40 Lt (184,02 EUR) patirtų išlaidų už ekspertizę.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ergo Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), bylinėjimosi išlaidas - 141 Lt (40,84 EUR) žyminio mokesčio ir 18,40 Lt (5,33 EUR) pašto išlaidų.“
Priteisti valstybei iš atsakovo Ergo Insurance SE (į. k. 10017013), veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 20 EUR žyminio mokesčio.