- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-921-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42897-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kreditorius
- UAB „Balsių valda“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, išieškotojas UAB „Balsių valda“, kuria buvo išspręstas skundo atmetimo klausimas ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-110-260/2014 dėl 3033994,00 Lt išieškojimo iš Valstybės išieškotojo UAB „Balsių valda“ naudai.
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba padavė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų ir prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą „Dėl lėšų arešto ir atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą“, 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymą „Dėl 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymo dėl lėšų pakeitimo“ ir 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymą „Sustabdyti vykdomąją bylą“ dalyje dėl arešto taikymo. Skunde pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 nusprendė priimti pareiškėjos prašymą atidėti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014 įvykdymą kitiems biudžetiniams metams, ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio Roberto Vasiliausko vykdomą išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328. Apie tai pareiškėja informavo antstolį el. paštu 2014 m. lapkričio 12 d., taip pat antstoliui buvo išsiųstas prašymas teiktas Kauno apygardos teismui. Pareiškėjos nuomone, antstolis prieš priimdamas 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą privalėjo įsitikinti, kad nėra kliūčių imtis priverstinio vykdymo veiksmų ir įsitikinti ar Kauno apygardos teismas netenkino pareiškėjos prašymo. To nepadaręs, uždėjo areštą valstybės turtui, kuomet jau buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antstolis taikė neproporcingą priemonę valstybės atžvilgiu – areštą, taip užkirsdamas kelią pareiškėjai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, tuo tarpu pareiškėja neneigia savo pareigos įvykdyti sprendimą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad antstolis, prieš taikydamas areštą, neįsitikino ir nerinko jokios informacijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos turimų lėšų teismų sprendimams vykdyti. Antstolis negalėjo nežinoti, kad pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, valstybinė institucija, kur savo veikloje naudojasi teisės aktų reikalavimais ir privalo nuolat vykdyti įvairių teismų sprendimus. Antstoliui pritaikius areštą susidarė dviprasmiška situacija, kai iš vienos pusės – teismas sustabdė vykdymo veiksmus, iš kitos – antstolis areštuotomis lėšomis leido atsiskaityti su išieškotoju. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis viršijo savo įgaliojimus siųsdamas raginimą įvykdyti sprendimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikdamas Vyriausybei patvarkymą Nr.0179/14/01328 „Dėl lėšų, esančių Vyriausybės rezerve arešto, informacijos pateikimo ir lėšų iš Vyriausybės rezervo skyrimo teismo sprendimo vykdymui“, bei pateikdamas LR Žemės ūkio ministerijai patvarkymą Nr. 0179/14/01328-1 „Dėl teismo sprendimo vykdymo informacijos pateikimo“, nors šios institucijos neatstovavo valstybei civilinėje byloje Nr. 2-110-260/2014. Pažymi, kad pareiškėja negali saugoti patvarkymais areštuotų lėšų, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, metams pasibaigus, asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos turi grąžinti valstybės biudžeto lėšas pervesdami į valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų disponuojamų sąskaitų į valstybės iždo sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis Robertas Vasiliauskas 2014 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos skundo, panaikino 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu taikomą areštą 34465,69 Lt lėšų sumai, esančių Nacionalinės žemės tarnybos žinioje, leidžiant šią sumą naudoti pagal poreikį vykdomo teismo sprendimo vykdymui ir bet kokioms kitoms išlaidoms apmokėti. Likusioje dalyje antstolis skundo netenkino ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėja, pateikusi jam prašymą, sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi neturi pakankamai lėšų teismo sprendimo vykdymui, nenurodė jokių CPK 627 str. numatytų pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti. Antstolis nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad areštas šiuo atveju nebuvo proporcinga priemonė ir pažeidžia skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, kad skolininkė neatlieka jokių aktyvių veiksmų, kad priverstiniam vykdymui pateiktas teismo sprendimas būtų įvykdytas, teikdama prašymą dėl vykdymo sustabdymo nepateikė jokių duomenų kada ketina pradėti mokėti skolą ir kokiais terminais, praėjus 5 mėn. nuo sprendimo priėmimo nesumokėjo jokių lėšų įsiskolinimui padengti. Antstolio nuomone, pareiškėjos argumentas, kad ji negali vykdyti antstolio patvarkymo saugoti areštuotas lėšas, nes privalės grąžinti nepanaudotas lėšas į biudžetą, leidžia suprasti, kad pareiškėja neketina šiais metais mokėti jokių lėšų išieškotojui. Neišmokėdama lėšų skolai padengti ir palikdama jas nepanaudotomis pareiškėja pasielgtų neteisėtai. Antstolis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepagrįsti argumentai, kad antstolis neturėjo teisės imtis veiksmų prieš kitas institucijas, kadangi valstybė kaip civilinių santykių subjektas savo teises bei pareigas gali įgyvendinti ir per keletą valstybės institucijų. Valstybė būdama lygiateise civilinių santykių dalyve atsisakyti vykdyti jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo neturi teisės ir turi siekti, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, o šios pareigos tinkamą laikymąsi privalo užtikrinti ją atstovaujanti institucija. Antstolis taip pat pažymėjo, kad minėta Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas sustabdė ne vykdymo veiksmus ar apskritai teismo sprendimo vykdymą, bet skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 iki bus išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, neturi jokios įtakos sprendimo vykdymui paties skolininko iniciatyva, nes vykdymo veiksmų sustabdymas yra apribojimas antstoliui neatlikti jokių vykdymo veiksmų. Antstolis pažymėjo, kad minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra kliūtis antstoliui areštuoti skolininko turtą, todėl nei vienu iš skundžiamų patvarkymų neatlikti jokie neteisėti veiksmai. Tačiau antstolis pažymėjo, kad gavus informaciją, kad pareiškėjos šiuo metu disponuojama lėšų suma nėra ženkli palyginus su visos išieškomos skolos mastu, pareiškėjai leistina naudoti šią sumą pagal paskirtį ir areštas naikintinas.
Atsiliepimas
Išieškotojas UAB „Balsių valda“ atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą, teigia, kad antstolis, pagrįstai priėmė patvarkymą dėl lėšų arešto, nes antstoliui tokią pareigą numato CPK 624 str. 1 d., 689 str. Pažymi, kad įstatymas nenumato, kad skolininko kreipimasis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymas yra pagrindai panaikinti piniginių lėšų areštą. Be to, Vyriausybė 2014 m. gruodžio 17 d. patvirtino nutarimo projektą, kuriuo pagal išieškotojo prašymą skyrė Žemės ūkio ministerijai 836 500 Lt rezervo fondo lėšų, vykdant Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą, priteistai sumai iš valstybės sumokėti iš dalies. Išieškotojo atsiliepimo surašymo dienai, nutarime nurodyta suma nėra pervesta sprendimo vykdymui. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas ir jį atmetė, o taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sprendimo vykdymo sustabdymą - panaikino. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodė, jog sutinka su pareiškėjos skunde išvardintais argumentais ir mano, kad areštas yra neproporcinga priemonė siekiant įvykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą. Taip pat nurodė, kad nepagrįstai antstolis pradėjo vykdymo veiksmus prieš kitas valstybės institucijas, kadangi byloje valstybę atstovavo tik Nacionalinė žemės tarnyba, o įstatymai nesuteikia teisės antstoliui pasirinkti institucijų, iš kurių bus vykdomas išieškojimas. Išieškojimas iš valstybės ar savivaldybės biudžetinių įstaigų gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias lėšas. Antstolis 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu be kitoms institucijoms priklausančių lėšų areštavo ir Vyriausybės rezervo lėšoms priklausančias lėšas, tačiau jos yra laikomos valstybės iždo sąskaitoje ir tik tuo atveju jei vyriausybė skiria lėšas kuriai nors institucijai minėtos lėšos perskirstomos ir atliekami pavedimai. Antstolis 2014 m. gruodžio 4 d. patvarkymu palikdamas galioti areštą piniginėms lėšoms esančioms Vyriausybės rezerve pažeidė Valstybės iždo įstatymo 3 str. 4 d. Prašo pareiškėjos skundą patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar antstolis pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikus antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir areštavo Lietuvos valstybei priklausančias lėšas, kurios priskirtos asignavimams, susijusiems su teismo sprendimų vykdymu, esančias ar ateityje būsiančias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žinioje 3 033 994 Lt sumai, o sustabdęs vykdomąją bylą, paliko galioti patvarkymu taikytą areštą, panaikindamas tik įpareigojimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis, nenustatęs nei privalomųjų, nei fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (CPK 626, 627 str. ) teisėtai atsisakė stabdyti vykdomąją bylą, nes priešingu atveju, antstoliui atsižvelgus į pareiškėjos prašyme stabdyti vykdomąją bylą aplinkybes, vykdomoji byla būtų sustabdyta neapibrėžtam laikui, o tai pažeistų išieškotojo teisėtus lūkesčius, kad priimtas jam palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo trumpiausią laiką (CK 1.2 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjos argumentas, kad antstolis, prieš priimdamas 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą dėl arešto, privalėjo įsitikinti, kad nėra kliūčių imtis priverstinio vykdymo priemonių yra visiškai nepagrįstas, kadangi CPK 624 str. 1 d. aiškiai įvardinta, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, t. y. antstoliui įstatymu nustatyta pareiga, o ne teisė sprendimą vykdyti priverstinai, bei įtvirtinti priverstinių veiksmų vykdomojoje byloje pradėjimo terminai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad antstolis areštavo pinigines lėšas, kai Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, neturi jokios įtakos sprendimo vykdymui pareiškėjos atžvilgiu, nes vykdymo veiksmų sustabdymas yra apribojimas antstoliui neatlikti jokių vykdymo veiksmų. Pagal CPK 628 str. 3 d., sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. 2014 m. lapkričio 14 d. priimtu patvarkymu „Dėl 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymo dėl lėšų arešto pakeitimo“ antstolis paliko galioti patvarkymu taikytą areštą, panaikindamas tik įpareigojimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ir šiuo patvarkymu antstolis nepažeidė pareiškėjos, kaip skolininkės, teisių, nes jokie vykdymo veiksmai nebuvo vykdomojoje byloje atlikti, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o nustačius, kad antstolis teisėtai areštavo pinigines lėšas, nėra pagrindo naikinti 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymo „Sustabdyti vykdomąją bylą“ dalies dėl lėšų arešto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymo „Dėl lėšų arešto ir atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą“, dėl 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymo „Dėl 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymo dėl lėšų pakeitimo“, dėl 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymo „Sustabdyti vykdomąją bylą“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01328 panaikinimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis teisėtai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos nuostatas, antstoliui pateiktos informacijos ir dokumentų apie tarnybos turtinę padėtį ir specialųjį valstybės biudžeto teisinį reglamentavimą, pakako vykdomajai bylai sustabdyti. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstoliui nebuvo pateikti įrodymai kada ir kokia apimtimi bus vykdomas sprendimas, todėl vykdomoji byla būtų sustabdyta neapibrėžtam laikui. Apeliantė nurodė, kad iš antstoliui pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kokios sumos skirtinos Nacionalinei žemės tarnybai kiekvienais metais, antstoliui buvo pateiktas Kauno apygardos teismui adresuoto prašymo nuorašas, kuriame nurodyta, kad tarnyba teismo sprendimo vykdymą prašo atidėti kitiems biudžetiniams metams, t.y. 2015 ir 2016 m. Nepagrįstas apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolis neprivalėjo įsitikinti, kad nėra kliūčių imtis priverstinio vykdymo priemonių, kadangi tokią pareigą numato CPK 624 str. 1 d. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybės, priešingai nei privatieji asmenys negali išvengti sprendimo įvykdymo bei savo veikloje vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir planuoja lėšas bei prašo asignavimų iš valstybės biudžeto, todėl prieš taikydamas areštą, antstolis galėjo iškviesti skolininką ir išieškotoją išklausyti pasiūlymus dėl sprendimo vykdymo. Taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismu, kad antstolis privalėjo vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, kadangi vadovaudamasis CPK 625 str. 1 d. ir 626 str. 1, 2 d. nuostatomis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą. Apeliantė nesutiko, kad 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymas nepažeidė Nacionalinės žemės tarnybos teisių, nes nebuvo vykdomi jokie veiksmai vykdomojoje byloje. Apeliantės nuomone, veiksmai areštuojant valstybei priklausančias lėšas negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui, kadangi turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą. Minėtas pritaikytas areštas užkirto kelią apeliantei vykdyti savo įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Robertas Vasiliauskas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantei pritaikytas areštas ir atsisakymas sustabdyti vykdomąją bylą yra teisėtas ir nepažeidžia jos teisių, kadangi remiantis teismų praktika valstybė negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo lėšų (finansavimo) stygiumi, o prašyme sustabdyti bylą nebuvo nurodyta jokių pagrindinių ar fakultatyvių vykdomosios bylos stabdymo pagrindų (CPK626, 627 str.). Remiantis teismų praktika, sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis turi teisę tik surasti ir areštuoti skolininko turtą, taigi darytina išvada, kad pritaikytas areštas pernelyg nesuvaržo skolininko interesų, kadangi areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams, o arešto netaikymas nagrinėjamu atveju sudarytų sąlygas pareiškėjai nevaržomai disponuoti turimomis lėšomis savo nuožiūra ir terminais, vienasmeniškai nuspręsti, kada ir kokiomis dalimis mokėti skolą, o skolininkui vykdymo procese neleidžiama pačiam nusistatyti sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolis sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja nurodydama, kad įvykdyti sprendimo 2014 m. negalės nepateikė jokių įrodymų kokiais terminais ir kokia apimtimi jį vykdys, nepateikė dokumentų, patvirtinančių kokius nors veiksmus papildomam finansavimui gauti. Antstolis taip pat sutiko su tuo, kad jis negali ignoruoti imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių jo funkcijų atlikimą ir nepradėti vykdyti jam pateikto vykdomojo dokumento priverstinai. Taip pat antstolis nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo vienintelis valstybės atstovas, kuris nagrinėjamoje byloje turi teisę atstovauti valstybei vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl antstolio veiksmų.
Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-110-260/2014 dėl 3033994,00 Lt išieškojimo iš Valstybės išieškotojo UAB „Balsių valda“ naudai. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėja pateikė prašymą antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą, nurodydama, kad skirtų asignavimų 2014 m. įvykdyti sprendimą nepakanka, prie šio prašymo pridėjo prašymo adresuoto Kauno apygardos teismui nuorašą, kuriuo prašė teismo atidėti sprendimo vykdymą. Antstolis, pasibaigus 2014 m. spalio 17 d. raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, pradėjo priverstinį išieškojimą ir 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu areštavo valstybei priklausančias lėšas, kurios paskirtos asignavimams, susijusiems su teismo sprendimų vykdymu, esančias ir ateityje būsiančias Nacionalinės žemės tarnybos žinioje 3003994,00 Lt sumai, įpareigojo skolininkę bet kokias lėšas esančias jos žinioje, iš kurių gali būti dengiama skola, pervesti į antstolio sąskaitą, taip pat atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą. 2014 m. lapkričio 17 d. pareiškėja antstoliui pateikė Kauno apygardos teismo nutartį, kuria priimtas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei sustabdytas antstolio vykdomas išieškojimas vykdymo procese iki bus išnagrinėtas šis prašymas. Antstolis 2014 m. lapkričio 14 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pakeitė 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą ir sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus – panaikino įpareigojimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau paliko galioti pritaikytą areštą. Taip pat 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu „Sustabdyti vykdomąją bylą“ antstolis sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0179/14/01328 ir paliko galioti 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pritaikytą areštą, tačiau leido institucijoms, kurių žinioje yra areštuotos lėšos atsiskaityti su išieškotoju.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą bei pritaikė areštą Nacionalinės žemės tarnybos lėšoms, esančioms jos žinioje.
Pažymėtina tai, kad laikantis teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principų vykdymo veiksmai, atliekami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu gali būti stabdomi tik išimtiniais atvejais dėl svarbių priežasčių ir tik esant įstatyme numatytiems pagrindams. Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, c.b.Nr. 3K-3-29/2007). CPK 284 str. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Vadovaujantis CPK 145 str. 1 d. 10 p., teismas, be kita ko, byloje gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 str. 1, 2 d. įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 str., antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Aiškinant CPK 625 str. 1 d. ir 626 str. 1, 2 d. nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio Kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 str. 1, 2 d. nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-440/2013).
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad antstolis priimdamas 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą sprendė skolininkės prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, kuriame nebuvo nurodyta kokiu konkrečiai CPK 626 str. ar 627 str. nurodytu pagrindu vadovaujantis prašoma sustabdyti bylą, todėl antstolis nenustatęs tokių pagrindų, bei laikydamas, kad lėšų trūkumas nėra pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą atsisakė tenkinti šį prašymą ir pradėjo priverstinį išieškojimą pritaikydamas areštą skolininkės lėšoms. Kaip pagrįstai nurodo antstolis atsiliepime, skolininkui vykdymo procese neleidžiama pačiam pasirinkti ar nustatyti sprendimo vykdymo tvarkos. Apeliantė laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad antstolis pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą, motyvuodama tuo, kad antstoliui pateiktos informacijos ir dokumentų apie skolininkės turtinę padėtį turėjo pakakti vykdomajai bylai sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bloga turtinė padėtis nėra numatyta, kaip privalomas pagrindas vykdomajai bylai sustabdyti pagal CPK 626 str., o CPK 627 str. numatyti fakultatyvieji bylos stabdymo pagrindai yra įstatymo suteikta antstoliui diskrecijos teisė nuspręsti ar yra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Šiuo atveju antstolis tokio teisinio pagrindo nenustatė ir laikė, kad bloga turtinė padėtis nėra pagrindas vykdomajai bylai stabdyti. Antstolis nepažeidė procesinių teisės normų dėl vykdomosios bylos sustabdymo, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio atsisakymas stabdyti vykdomąją bylą 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliantė taip pat ginčija 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pritaikytą areštą, kadangi jos nuomone, antstolis privalėjo įsitikinti ar nėra kliūčių priverstiniam vykdymui pradėti, t.y. turėjo pasidomėti apeliantės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimo eiga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismui paduotas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, dar nėra pagrindas manyti, kad toks prašymas priimtas, juo labiau tenkintas. Svarbu paminėti ir tai, kad skolininkui numatoma pareiga domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos matyti, kad minėtą Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį iš skolininkės antstolis gavo tik 2014 m. lapkričio 17 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis priimdamas 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymą teisėtai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kadangi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nagrinėjamu atveju terminas jau buvo suėjęs.
Taip pat pažymėtina tai, jog antstolis sužinojęs apie minėtą Kauno apygardos teismo nutartį priėmė kitus du skundžiamus 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymus. CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 str. nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi, šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi antstolis vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, teismų praktika bei minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu pakeitė 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymo dalį ir panaikino įpareigojimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, t.y. sustabdė tik priverstinio išieškojimo veiksmus. Kitu skundžiamu 2014 m. lapkričio 14 d. patvarkymu antstolis vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė vykdomąją bylą iki bus išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei paliko galioti 2014 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pritaikytą areštą, leisdamas institucijoms, kurių žinioje yra areštuotas turtas atsiskaityti su išieškotoju.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas iš dalies 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. neturi įtakos skundo pagrįstumo nagrinėjimui, nes šie faktai įvyko po skundžiamų patvarkymų priėmimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.