- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-1863-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44385-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- S. L., akcinė bendrovė „Swedbank“
- Pareiškėjas
- A. D., S. V.-D.
- Kategorijos
- 3.3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir S. V.-D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. N., antstolis D. B., antstolė D. K., antstolė D. M., K. M., S. L., R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp pareiškėjų A. D. ir S. V.-D. ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisme 2018 m. balandžio 10 d. buvo gautas suinteresuoto asmens (apelianto) S. L. apeliacinis skundas dėl 2018 m. vasario 7 d. teismo sprendimo ir prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2018 m. kovo 13 d. Pažymėjo, kad pareiškėjų pranešimo nebuvo gavęs, jam taip pat nebuvo įteikti ir teismo siųsti procesiniai dokumentai. Apeliantas negavo pranešimo dėl rašytinio teismo posėdžio. Nevengė priimti korespondencijos ir procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens S. L. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 7 d. sprendimo; grąžino apeliantui sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.126 straipsnio reikalavimą išsiųsti kreditoriui S. L. prašymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas įvykdė ir šiuos dokumentus išsiuntė jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje teismo procesiniai dokumentai su pranešimu apie rašytinį teismo posėdį taip pat buvo siųsti apelianto gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde S. L. minėtą adresą taip pat nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą. Teismo vertinimu, apeliantas, žinodamas, kad yra kreditorius, privalėjo pasirūpinti tinkamu korespondencijos priėmimu, jos nepriėmus namuose – atsiimti pašte ar teisme. Teismas konstatavo, kad objektyvių duomenų, dėl kurių apeliantas nepriėmė tiek teismo, tiek kreditoriaus siųstų dokumentų, teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė.
Teismas papildomai pažymėjo, kad nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka pakankamas proceso dalyvių informavimo būdas apie bylos nagrinėjimą yra pranešimo paskelbimas specialiame interneto tinklapyje. Šiuo atveju minėtas pranešimas buvo paskelbtas 2018 m. sausio 25 d. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių nebuvo įstatymo nustatytu terminu pateiktas apeliacinis skundas, apeliantui neįvardijus, teismas konstatavo, kad vien gaunamos korespondencijos neatsiėmimas nėra svarbi aplinkybė apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl praleisto termino atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išspręsti iš esmės, apelianto pateiktus prašymus tenkinant.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir skubotai priėmė sprendimą byloje, kai apeliantas objektyviai dėl kelionės, jos metu gautos traumos ir ligos (gripo) bei faktinio gyvenimo kitoje vietoje negalėjo priimti tiek teismo, tiek pareiškėjų dokumentų.
Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 13 d. – 2018 m. sausio 20 d. apeliantas buvo išvykęs iš Lietuvos. Kelionės metu gavo traumą – jam nustatytas Medialinio kolateralinio raiščio I laipsnio plyšimas proksimaliai ir tokios traumos gijimo terminas yra du – trys mėnesiai, apelianto judėjimo galimybė nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo ir iki šiol yra suvaržyta. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 9 d. apeliantas sirgo gripu, su kuriuo siejamas jo apeliaciniame skunde nurodytas nedarbingumo laikotarpis. Traumos pasekmės egzistuoja iki dabar. Atskirajame skunde apeliantas nurodė pranešantis teismui, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena. Gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas pagal 2017 m. birželio 20 d. Patalpų nuomos sutartį. Apeliantas visuomet pareigingai nuvažiuodavo ir patikrindavo pašto dėžutę, tačiau šį kartą dėl kelionės, traumos ir ligos (gripo) nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 12 d. imtinai neturėjo galimybės patikrinti pašto dėžutės ir ją patikrino tik 2018 m. kovo 13 d.
Faktą, kad apeliantas negavo pareiškėjų siųsto pranešimo, patvirtina pašto siuntos siuntimo įvykių išklotinė. 2018 m. vasario 20 d. siunta buvo perduota grąžinimui siuntėjui (gražinta siuntėjui 2018 m. vasario 26 d.). Teismas netinkamai įvertino pareiškėjų pateiktus duomenis dėl apelianto informavimo įstatymo nustatyta tvarka ir itin skubotai 2018 m. vasario 7 d. išnagrinėjo pareiškimą. Be to, pranešimas apeliantui apie teismo posėdį į teismą grįžo neįteiktas 2018 m. vasario 12 d.
Teismas padarė procesinį pažeidimą – 2018 m. sausio 24 d. pranešime dėl teismo posėdžio nustatytas terminas atsiliepimui pateikti (iki 2018 m. vasario 5 d.) pažeidžia CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvą nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą atsiliepimams pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė kelionės bilietus, išrašus iš medicininių dokumentų, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, patalpų nuomos sutartį. Šiais pateiktais įrodymais apeliantas de facto grindžia atskirojo skundo argumentus, todėl šie įrodymai priimtini, konstatavus būtinumą juos pateikti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
Teisė į apeliaciją yra ne tik viena iš svarbiausių kiekvieno asmens procesinių teisių, užtikrinančių galimybę peržiūrėti neįsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir teisingo bylos išsprendimo bei teisingumo vykdymo garantas, ši teisė privalo būti įgyvendinta įstatymo nustatyta tvarka. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.
Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).
Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Svarbu ir tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantas objektyvių duomenų, dėl kurių nepriėmė tiek teismo, tiek kreditoriaus siųstų dokumentų, teismui kartu su apeliaciniu skundu nepateikė, nutarė termino apeliaciniam skundui pateikti neatnaujinti ir apeliacinį skundą atsisakyti priimti, t. y. pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytų priežasčių, kodėl apeliacinis skundas nebuvo pateiktas laiku, nevertino kaip svarbių. Šiuo aspektu, viena vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kadangi apeliantas dokumentus, pagrindžiančius pavėluotą apeliacinio skundo pateikimą (kelionės bilietus, išrašus iš medicininių dokumentų, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, patalpų nuomos sutartį), teismui pateikė tik su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir neturėjo objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą įvertinti priežastis dėl pavėluoto apeliacinio skundo pateikimo, termino apelianto pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti (t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius nesavalaikį apeliacinio skundo pateikimą) apeliantui nenustatė, nors tokią galimybę įstatymas numato (CPK 115 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių – suinteresuoto asmens išvykos, jos metu patirtos ligos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad procesinis terminas praleistas nedaug, o byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą (teismo sprendimo vykdymą). Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina ir ginčo (bylos) pobūdį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, iš kurių vienas yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra taikomas ir tais atvejais, kai sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką jų tarpusavio susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, garantija.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, pareiškėjų kreditorius S. L. buvo tinkamai informuotas apie ketinimą inicijuoti bylą dėl santuokos nutraukimo ir kad pareiškėjai derino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su finansiniais įsipareigojimais minėtam kreditoriui. Nors pareiškėjai į bylą pateikė įrodymus, kad siuntė apeliantui prašymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas, šių aplinkybių apeliantas nepripažįsta, tai patvirtina į bylą pateikta informacija apie neįteiktos siuntos grąžinimą siuntėjui. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl pareiškėjų CK 3.126 straipsnyje numatytos pareigos įvykdymo ir teigti, kad apeliantui buvo siųsta ir tinkamai įteikta būtent tvirtinimui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės byloje dalyvaujančio asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuoto asmens skundas yra iš esmės pagrįstas, kadangi įvertinus galimas termino neatnaujinimo pasekmes – iš esmės būtų atimta apeliantui ne tik galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, bet apskritai teisė į teisminę gynybą (suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos pirmosios instancijos teisme). Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis naikintina ir atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui paduoti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuoto asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 315 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą suinteresuotam asmeniui S. L. apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo paduoti.
Suinteresuoto asmens S. L. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.