Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1596-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
e2S-1596-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09826-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Kreditorius
UAB „Endress+Hauser (Baltic)“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Agava“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1596-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09826-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Endress+Hauser (Baltic)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-17976-959/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Endress+Hauser (Baltic)“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Agava“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Endress+Hauser (Baltic)“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Agava“ 243 613,09 Eur skolą, 8 867,78 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 755,00 Eur žyminį mokestį, 221,20 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2. Reikalavimų vykdymų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei UAB „Agava“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai sumai areštuoti skolininkės pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, viso 252 480,87 Eur reikalavimo sumai, pavedant surasti areštuojamą turtą ir taikyti areštą kreditorės pasirinktam antstoliui.

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė aplinkybėmis, jog skolininkė neturi galimybių padengti susidariusio įsiskolinimo ir šiuo metu intensyviai ieško skolinimosi galimybių, įsiskolinimas kreditorei sudaro net trečdalį visos skolininkės turto sumos, jai pateikto turtinio reikalavimo suma yra tikrai didelė, ženklus darbuotojų sumažėjimas per ganėtinai trumpą laiką kelia pagrįstų abejonių dėl skolininkės finansinių pajėgumų samdyti darbuotojus bei plėsti savo veiklą, skolininkė turi rimtų finansinių problemų, faktiškai yra nemoki, skolininkė ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore, vengdama prievolės įvykdymo gali perleisti savo turimą turtą ir pinigines lėšas tretiesiems asmenims, inicijuoti tyčinį bankroto iškėlimą ar kitaip siekti, kad teismo įsakymo vykdymas būtų apsunkintas arba išvis neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškimo pagrįstumą, padarė išvadą, kad kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, kadangi pateikė reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.

6. Teismas nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su reikalavimo sumos dydžiu, skolininkės sunkia turtine padėtimi, bei prielaidomis apie galimą turto perleidimą tretiesiems asmenims bei tyčinį bankrotą, kurios nepagrįstos įrodymais. Šios aplinkybės bei prielaidos negali būti pagrindu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Duomenų apie skolininkės nesąžiningumą (realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) teismui nepateikta. Teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Endress+Hauser (Baltic)“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Kartu su 2018 m. birželio 14 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikti ir turimi rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina ne tik labai blogą skolininkės finansinę padėtį, bet ir aplinkybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, išduoto teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys skolininkės nemokumą ir sunkią finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismo išvis nebuvo įvertinti.

7.2. Kreditorė kartu su 2018 m. birželio 14 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2018 m. gegužės 29 d. skolininkės raštą dėl skolos, kuriame ji pati nurodė, kad neturi galimybių padengti susidariusio įsiskolinimo ir šiuo metu intensyviai ieško skolinimosi galimybių. Dalis kreditorės skolininkei išrašytų sąskaitų-faktūrų yra pradelstos apmokėti net 25 mėnesius, kas sudaro objektyvų pagrindą teigti, kad skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore.

7.3. Kreditorė taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie skolininkės viešus duomenis kopiją, iš kurios matyti ženklus darbuotojų sumažėjimas per ganėtinai trumpą laiką, t. y. 2018 m. birželio 10 d. dienos pradžioje dirbo 36 darbuotojai (apdraustieji), kai 2018 m. sausio 19 d. duomenimis įmonėje dirbo 41 darbuotojas, tokia aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl skolininkės finansinių pajėgumo samdyti darbuotojus ir plėsti savo veiklą.

7.4. Kreditorė pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. skolininkės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas. Pagal šiuos duomenis susidaręs įsiskolinimas kreditorei sudaro net trečdalį visos skolininkės turto sumos, kas patvirtina, kad skolininkei pateikto turtinio reikalavimo suma yra tikrai didelė. Be to, matyti, kad skolininkės įsipareigojimai net dvigubai viršija viso turto vertę, skolininkė faktiškai yra nemoki, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas.

7.5. Pirmosios instancijos teismo nurodyta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra baigta, o nutartis, kuria išspręstas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, dar gali būti skundžiama. Kyla pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisės remtis dar nebaigta nagrinėti byla, neįsiteisėjusiu sprendimu bei viešai dar neprieinama teismų praktika.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į kreditorės UAB „Endress+Hauser (Baltic)“ atskirąjį skundą UAB „Agava“ prašo kreditorės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek savo atskirajame skunde ieškovas nepateikia jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir jos ketinimą paslėpti turtą. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su reikalavimo sumos dydžiu, skolininkės sunkia turtine padėtimi, bei prielaidomis apie galimą turto perleidimą tretiesiems asmenims bei tyčinį bankrotą, kurios nepagrįstos įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 252 480,87 Eur sumos. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti skolininkės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog kreditorė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (kreditorė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą.

12. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo procesinio sprendimo – teismo įsakymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo pareiškimo pagrįstumo, ką patvirtina 2018 m. birželio 18 d. byloje priimtas teismo įsakymas, kuris 2018 m. liepos 10 d. įsiteisėjo, todėl šioje proceso stadijoje nesant priešingų duomenų, sutiktina, jog kreditorės pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Tačiau net ir pripažinus, jog kreditorė tikėtinai pagrindė pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui visapusiškai sieja su reikalavimo sumos skolininkei dydžiu, įrodinėdama, jog skolininkės finansinė padėtis yra bloga, t. y. ji yra faktiškai nemoki, bei aplinkybe, kad skolininkė vengia gera valia įvykdyti prievolę. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorė nenurodė, jų neįvardijo ir pateikdama atskirąjį skundą, t. y. neįrodinėjo skolininkės nesąžiningumo, ketinant perleisti jai priklausantį turtą, ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

15. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018).

16. Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo tokių ribojimų antrajai šaliai nustatymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė negali būti siejama su tokiomis aplinkybės, kurias kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įvardija kreditorė, t. y. su atsisakymu gera valia įvykdyti prievolę, nereagavimu į pretenzijas, ar kreipimusi į teismą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018).

17. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

18. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodymų, patvirtinančių skolininkės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl to, vien tik skolininkės finansinė padėtis šiuo konkrečiu atveju neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie jos nesąžiningumą.

19. Be kita ko, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad skolininkei UAB „Agava“ Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d., administratore paskirta UAB ,,Nemokumo sprendimai“ (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galiojimas ir panaikinimas turi ypatumų, atsižvelgiant į bankroto bylų procesinių teisinių santykių bei šių bylų nagrinėjimo specifiką. Laikinosios apsaugos priemonės įmonei, kuriai iškeliama bankroto byla, gali būti pritaikytos ne tik nagrinėjamoje bankroto byloje, bet ir kitose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose. Todėl, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti tokiai įmonei bankroto bylą, turi būti išspręstas ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų įmonės turtui kituose procesuose, klausimas, nes pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-381/2016).

21. Kaip ir nustatyta, skolininkei UAB „Agava“ šiuo metu yra iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo bei įmonę pripažinus bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto, bankrutavusi įmonė negali laisvai disponuoti turtu, nes bankroto administratorės teisės disponuoti bankrutavusios įmonės turtu yra griežtai suvaržytos, gautos/turimos lėšos panaudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju kreditorės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolininkės turtui/lėšoms praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir dėl to taip pat nėra tikslingas.

22. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (grėsmė galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), spręstina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas