Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., V. L. dėl praleisto termino pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad V. K. 1999 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Joniškio rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. L. ir I. K. nusipirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1999-2003 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkių knygos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad knygoje yra įrašas apie namų ūkį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galva V. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad V. K. yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. spalio 18 d. Buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad "Elektrum Lietuva", UAB objektui (duomenys neskelbtini), vartotojas, sudaręs sutartį - V. K., tiekia elektros energiją. I. K. patvirtinimu patikino, kad 1999 m. kovo 8 d. su mama A. L. jų paveldėtą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), pardavė V. K., kuri su jais pilnai atsiskaitė ir nuo tada ten gyvena. Jos mama A. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir ji yra jos įpėdinė, mamos turtą paveldėjo lygiomis dalimis su broliu V. L. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir Paveldėto turto pasidalijimo sutartį, bei tvarkant paveldėjimo dokumentus sužinojo iš notarės, kad mamos vardu tebėra registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kuriuos 1999 m. kovo 8 d. pardavė V. K., tačiau notarei paaiškinus, kad turtas parduotas, jis nebuvo įtrauktas į paveldėjimo liudijimą. Iš bylos duomenų matyti, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, joje esant įrašui, kad sutartis per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti užregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale ir Joniškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pareiškėja sutartį pateikė (duomenys neskelbtini) bei manė, kad visos kaimo vietovės sodybos apskaitomos ūkinėse knygose, todėl sutarties įregistravimą atliko tinkamai, tačiau paaiškėjo, kad sodybos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre tebėra registruotos ankstesnių savininkių vardu, o sutartis ir pareiškėjos nuosavybės teisės nėra registruotos.

6. 1964 m. civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

10. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog praleisto termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, taip pat byloje nėra ginčo, priešpriešinių reikalavimų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių (pareiškėjos sąžiningas klydimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimo pasekmių, pareiškėjos teisinis neišprusimas), daro išvadą, kad terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti yra praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių ir, neatnaujinus šio termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad galiojantis CK nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą 1999 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai, patvirtintai Joniškio rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įregistruojant V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.