Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas neįvertino, kad byloje pateikta 2011 m. rugsėjo 28 d. Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)3V-2419 įrodo tai, kad nuo 1998 m. liepos 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nuomojamo buto adresu. Pagal nuomos sutarties 2.5 punktą nuomininkas, keldamasis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, turi patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Byloje esantis 2011 m. spalio 4 d. buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5.22-1110443 patvirtinta tai, kad atsakovė gyvenamąsias patalpas ieškovui perdavė 2011 m. spalio 4 d. Apie tai, kad išsikrausto iš gyvenamųjų patalpų anksčiau negu 2011 m. spalio 4 d. buvo perduotas butas, atsakovė ieškovo neinformavo. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 3 dalyje rašoma, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad pareiga informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą kyla iš prievolės šalių kooperavimosi principo. Visi neigiami šios pareigos neįvykdymo padariniai tenka pačiam asmeniui, tai yra asmuo, nepranešdamas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, elgiasi nesąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką.

2) Byloje nustatyta, kad atsakovė buto raktus perdavė ieškovui tik 2011 m. spalio 4 d., tai yra būtent tada, kai buvo surašytas buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 5.22-11/0443. Todėl atsakovė iki 2011 m. spalio 4 d. užėmė nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad analogiškoje civilinėje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5935-864/2012 konstatavo, kad nepaisant to, kad nuomininkė nuo 2010 m. spalio 29 d. nebesinaudoja nuomos objektu, jai ir po minėtos datos išliko prievolės pagal nuomos sutartį, kadangi šis sandoris nebuvo nutrauktas. Kadangi atsakovė raktus ieškovui perdavė tik 2011 m. spalio 4 d., ieškovas negalėjo šių patalpų išnuomoti kitiems asmenims, be to pagrįstai tikėjosi, kad nuomininkė išsikeldama iš ginčo gyvenamųjų patalpų apie tai informuos. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovė ginčo butą atlaisvino 2010 m. gegužės mėnesį, yra nepagrįsta ir neteisėta.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši civilinė byla turi prejudicinį ryšį su civiline byla Nr. 2-3598-821/2013. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, patiektą elektros energiją ir kitas paslaugas, suteiktas nuomojamam butui. Byloje ginčo šalimis buvo patikėjimo teise ginčo butą valdantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“. Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar turto patikėtinis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra atsakingas už patikėjimo teise valdančiame bute susidariusias skolas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamos nuomininko pareigos, kadangi nuomininkė byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Skundžiamoje civilinėje byloje šalimis yra nuomininkė ir nuomotojas, todėl byloje sprendžiamos buto nuomotojo ir nuomininkės teisės ir pareigos. Todėl ši civilinė byla neturi prejudicinio ryšio su civiline byla Nr. 2-3598-821/2013.

4) Teismas nepagristai neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad nuomojamas butas yra užimtas atsakovės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ar karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 3 punktą už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų atsiskaito patalpų nuomininkai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl mirusio nuomininko šeimos nario pareigos mokėti nuomos mokestį bei už butui tiekiamą šilumos energiją iki faktinio buto perdavimo nuomotojui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovės motina ir UAB „Naujininkų ūkis“ 2001 m. kovo 22 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 46, pagal kurią nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteiktas butas, nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 26-30). Sutarties 2.5 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja, keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Gyvenamosios patalpos perdavimo aktą surašo ir pasirašo nuomotojo atstovai ir nuomininkas. Pagal sutarties 5 punktą nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Atsakovė Gyventojų registro tarnybai nuo buvo nurodžiusi, jog jos gyvenamoji vieta nuo 1998 m. liepos 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. yra nuomojamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas (b.l. 33; 35). Nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo jai nuosavybės teise priklausančio namo adresu. Atsakovė nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. mokėjo už nuomojamam butui teikiamą elektrą, šilumos energiją, vandenį ir kitas paslaugas (b.l. 31). Ieškovas 2011 m. spalio 4 d. parengė buto perdavimo ir priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad perduodamas išnuomotas butas, jo raktai. Tačiau atsakovė nurodė, jog atsisako pasirašyti šį aktą, taip pat raštu nurodė, kad nesutinka sumokėti visas gautas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki buto perdavimo datos (b.l. 32).

Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi asmens deklaruota gyvenamoji vieta Gyventojų registro tarnyboje yra tik vienas iš kriterijų, leidžiančių nustatyti asmens gyvenamąją vietą. Ne mažiau yra svarbūs ir kiti duomenys apie faktinį asmens gyvenimą tam tikroje vietoje bei paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei nėra taikoma šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti ieškovui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kadangi ji nebuvo nuomos sutarties šalis. CK 6.588-6.590 straipsniai bei 2001 m. kovo 22 d. nuomos sutarties 5 punktas nustato nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Tačiau šios teisės ir pareigos egzistuoja tol, kol galioja su pačiu nuomininku sudaryta sutartis. Tuo tarpu nuomininkui mirus, jo šeimos narys netampa tokias pačias sutartines teises turinčiu nuomininku. Šią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad po atsakovės motinos mirties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2009 m. lapkričio 4 d. posėdyje netenkino atsakovės prašymo ir nepriėmė sprendimo skirti ją pagrindine buto nuomininke. Taigi sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, todėl ji nebuvo sutarties šalis, nebuvo informuota apie nuomos sutartyje nustatytą pareigą nedelsiant pranešti apie išsikėlimą ir perduoti nuomotojui butą pagal aktą. Atsakovė buvo sumokėjusi nuomos mokestį bei kitas butui suteiktas komunalines paslaugas, todėl neprivalėjo pranešti ieškovui apie savo adreso pasikeitimą ir išsikėlimą.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ieškovo nurodomoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5935-864/2012 buvo nagrinėjamas atvejis, kada skola už buto nuomos mokestį bei komunalines paslaugas buvo priteista iš nuomininkės, kuri buvo sudariusi rašytinę nuomos sutartį su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o jai faktiškai išsikėlus iš nuomojamo buto, sutartis nebuvo nutraukta, bute liko gyventi nuomininkės šeimos nariai. Todėl teismas priteisė ieškovo reikalaujamą skolą iš nuomininkės bei bute faktiškai likusių gyventi atsakovų bei nutraukė nuomos sutartį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuomininkė buvo mirusi, su atsakove nebuvo sudaryta nuomos sutartis, be to, buvo nustatyta, jog atsakovė faktiškai išsikėlė iš nuomojamo buto nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Taigi abiejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl negalima remtis ieškovo nurodomu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5935-864/2012.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3598-821/2013 šalimis buvo ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (atsakovas) ir A. Š. (trečiasis asmuo). Be to, minėtoje byloje svarbus įrodinėjamas faktas buvo buto nuomininkės dukters faktinis gyvenimo bute laikotarpis ir išsikėlimo iš jo momentas. Tiek pirmos instancijos teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. A2-272-553/2014 2014 m. vasario 25 d. nutartyje reikšminga aplinkybe laikė laikotarpį, iki kurio trečiasis asmuo faktiškai gyveno nuomojamame bute, todėl detaliai analizavo byloje esančius duomenis, leidžiančius nustatyti atsakovės išsikėlimo iš buto laikotarpį. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad trečiasis asmuo iš nuomojamo buto faktiškai išsikėlė 2010 m. gegužės mėnesį, todėl skola už namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo patalpų administravimą buvo priteista iš atsakovo, tai yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o ne iš trečiojo asmens. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį už faktišką naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir už šiam butui tiektą šilumos energiją iki 2011 m. spalio 4 d. buto perdavimo ir priėmimo akto surašymo. Taigi, šiuo atveju taip pat yra labai svarbus atsakovės faktinio išsikėlimo iš nuomojamo buto momentas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aukščiau minėtose pirmos ir apeliacinės instancijos bylose nustatyta aplinkybe, jog atsakovė iš nuomojamo buto išsikėlė 2010 m. gegužės mėnesį, kaip prejudiciniu faktu.

Sutiktina su ieškovu, jog pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, yra imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Tačiau, kadangi buvo konstatuota, jog atsakovė iš buto buvo išsikėlusi 2010 m. gegužės mėnesį, pripažintina, kad už vėlesnį laikotarpį iki 2011 m. spalio 4 d. ji nebeturi pareigos mokėti už jokias paslaugas, teikiamas ieškovo numojamam butui.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.