- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-259-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas S. Putrius Baudžiamoji byla Nr. 1A–259-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pataisos namuose.
Priteista iš Raimondo B. E. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos ir 7253,71 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 12 d., apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė kumščiu E. Š. į veidą bei tyčia peiliu dūrė į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdies pažeidimu, padarydamas E. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d., paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo už tai, kad jis ėmė bučiuoti ir glamonėti jo mamą M. B.. Dėl to jis įsižeidė, paėmė nuo stalo peilį ir, stovėdamas nugara į nukentėjusįjį, jam dūrė. Jokio tikslo sunkai sužaloti jis neturėjo, specialiai nesitaikė, tai buvo afekto būsena, o ne noras sunkiai sužaloti. Nurodo, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas (2,23 promilių). Todėl mano, kad nukentėjusiojo parodymai teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BPK 112 str. 1 d. nuostatas. Teisė į žalos atlyginimą, realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Todėl manau, kad civilinis ieškinys turi būti atmestas. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys rašytine forma nukentėjusiojo nebuvo paduotas, todėl mano, kad ieškinys turėjo būti nenagrinėjamas.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 1 d.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija jo padaryto nusikaltimo kvalifikaciją, tai yra, kad jo padarytas nusikaltimas turėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str. 1 d.), nes jis supyko ant nukentėjusiojo, kuris bučiavo ir glamonėjo jo mamą, tai yra buvo afekto būsenoje. Tokie skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Apeliantas nenurodo, kodėl jo veika kvalifikuotina kaip neatsargi (BK 137 str. 1 d.). Neatsargus nusikaltimas yra toks, kuris padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba neatsargumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str.). Bylos įrodymai paneigia, kad R. B. nukentėjusįjį sužalojo netyčia.
Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis supyko ant nukentėjusiojo, nes pastarasis glamonėjo jo mamą, nors ji neprieštaravo, todėl jis trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tada jo mama puolė jį tramdyti ir tai dar labiau jį supykdė, todėl jis išsilaisvinęs griebė ant stalo gulintį peilį ir dūrė juo nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 95-96, 100-101, 134-135). Nuteistojo nurodytas aplinkybes betarpiškai patvirtina ir kiti teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis tyčia panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pirmiausia jis smogė kumščiu nukentėjusiajam, o po to, išsivadavęs iš jį sutramdyti norėjusios motinos, dūrė peiliu į krūtinę nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. B. tyčia, suprasdamas savo veikos pavojingumą ir galimas pasekmes, , siekdamas sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, smogė jam į krūtinę, į širdies sritį, sužalodamas širdį ir taip tyčia padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiajam dūrė peiliu, nes buvo įžeistas, o jo veika padaryta afekto būsenoje. Tačiau tokie skundo teiginiai taip pat atmestini. BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.
Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-155/2007, 1A-223/2007, 2K-184/2010).
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nuteistojo veikos vertinti kaip padarytos labai susijaudinus (afekto būsenos). Nuteistojo R. B. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis susijaudino dėl nukentėjusiojo elgesio buvo menkavertė priežastis, o nuteistojo panaudotas fizinis smurtas – neadekvati reakcija į nukentėjusio elgesį. Nukentėjusiojo veiksmai negali būti laikomi ir itin įžeidžiantys, nes jis bučiavo ir glamonėjo nuteistojo mamą, su kuria anksčiau artimai bendravo, jos pačios sutikimu. Nustatytos konflikto priežastys (taip pat ir nuteistojo mamos vaidmuo tokių aplinkybių vertinime) leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo veiksmai nebuvo ypatingi tokiu laipsniu, kad būtų galėję sutrikdyti nuteistojo R. B. gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kad nuteistojo būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo girtas neturi jokio reikšmės veikos kvalifikavimui, nes jis neatliko jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių kaltininką veiksmų. Priešingai, jis po suduoto smūgio į veidą pasitraukė į kitą vietą ir konflikto toliau neprovokavo. Baudžiamieji įstatymai vienodai gina asmenis, nepaisant jų blaivumo būsenos. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų nei tai padarė apylinkės teismas. Nuteistojo R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.
Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusysis E. Š. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio rašytine forma. Byloje yra nukentėjusiojo civilinis ieškinys bei nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu R. B. (t. 1, b. l. 38, 39). Apylinkės teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, BPK 112 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.
Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.