Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimo, valstybės institucija išvadai duoti – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatomis ir laikydamasi nustatytų terminų, pateikė 2020 m. sausio 4 d. pretenziją dėl jos pasiūlymo atmetimo. Ieškovės pretenzija buvo atmesta kaip neva nepagrįsta. Tiekėja dar kartą papildydama savo argumentus teikė prašymą peržiūrėti jos pateiktą pretenziją, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė motyvuodama tuo, kad nėra pateikta jokių naujų argumentų.

6. Ieškovės nuomone, pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Perkančioji organizacija nurodė kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos privalo atitikti tiekėjas, ir nurodė, kokius specialistus turi turėti (pasitelkti), kad įrodytų savo pajėgumą vykdyti viešojo pirkimo sutartį (projekto vadovą, informacinių straipsnių rengėją, grafinio dizaino specialistą).

9. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus, klaida laikytina, kai „techninėje specifikacijoje nustatomi reikalavimai, susiję ne su technine specifikacija, o su reikalavimais tiekėjui, pavyzdžiui su tiekėjo gebėjimais, patirtimi, pajėgumu - kvalifikacija. Tokio pobūdžio klaidos apsunkina tiekėjų bei pirkimo vykdytojų darbą, kyla ginčų kaip reikia vertinti vieną ar kitą reikalavimą“. Tiekėjos vertinimu, ginčas dėl netinkamo jos pasiūlymo atmetimo kilo būtent dėl to, kad perkančioji organizacija aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai neįvardijo reikalavimo turėti konkretų asmenį – atstovą spaudai, gyvenantį Klaipėdoje ar jos apskrityje.

11. 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl papildomos informacijos ir prašė atsakyti į klausimą: kaip bus įvykdytas nustatytas reikalavimas – pagal perkančiosios organizacijos pageidimą atstovo spaudai funkcijos atlikimas, nes, perkančiosios organizacijos žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) neturi atstovo Klaipėdoje. 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė atsakymą, jog turi patirties viešųjų ryšių srityje ir dirba visoje Lietuvoje ir esant poreikiui atvyksta į reikiamą miestą. Atsakovė, įvertinusi pateiktą ieškovės atsakymą, nusprendė, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje apibūdinto pirkimo objekto, tai yra ieškovė negali užtikrinti kokybiškos ir perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus atitinkančios paslaugos – atstovo spaudai funkcijos – teikimo, todėl 2020 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, kuris neatitinka pirkinio dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų.

12. Atsakovė pažymi, kad, vadovaujantis VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Pirkimo sąlygų 8.1 punkte numatyta, jog tiekėjas (šiuo atveju – atsakovė) gali prašyti, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju – atsakovė) paaiškintų ar pataisytų pirkimo dokumentus, tačiau ieškovė nesikreipė į atsakovę, kad paaiškintų siekiamos įsigyti paslaugos – atstovo spaudai funkcijos atlikimo turinį.

14. Atsakovė akcentuoja, kad jos veikla yra koncentruota Klaipėdos regione ir būtinybė turėti atstovą Klaipėdoje yra pagrįsta realiais faktais, tai yra įvykus gaisrui Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, gavus gyventojų skundą ar žiniasklaidos priemonės atstovams kreipiantis į atsakovę, atstovas spaudai privalo nedelsiant pradėti kontaktinį komunikavimą su žiniasklaidos atstovais, suderintą su atsakovės pozicija.

15. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Šiuo atveju ieškovei pranešimas apie atmestą pasiūlymą išsiųstas 2020 m. gruodžio 23 d., o 2021 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kuri buvo išnagrinėta 2021 m. sausio 8 d. Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. dar kartą pateikė pretenziją dėl pretenzijos atmetimo. Atsakovė, nustačiusi, kad 2021 m. sausio 18 d. pateiktoje pretenzijoje dėl pretenzijos atmetimo nėra pateikta jokių naujų teisinių argumentų, jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas nagrinėti pretenziją dar kartą ir galėtų turėti įtakos jau priimtam sprendimui, priėmė sprendimą pakartotinai pateiktos pretenzijos nenagrinėti.

16. Atsakovė pažymi, kad kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (pateiktas dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-360-248/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 1 d., tai yra praleidęs VPĮ nustatytą kreipimosi į teismą terminą, nes šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą, tai yra nuo 2021 m. sausio 8 d., todėl ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, dėl to ieškinys yra atmestinas.

17. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą byloje. Tarnyba, susipažinusi su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, pažymi, kad už viešojo pirkimo dokumentų, įskaitant ir techninių specifikacijų parengimą, jų atitiktį Lietuvos Respublikos VPĮ reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (pirkimu norimam įsigyti rezultatui), vertinimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip techninėje specifikacijoje aprašyti pirkimo objektą. Perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų bei kitų imperatyvių VPĮ nuostatų, turi nurodyti tokias technines specifikacijas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos.

Motyvuojamoji dalis

18. Tarnyba nurodo, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata suponuoja tai, kad perkančioji organizacija privalo parengti tikslias, aiškias, neklaidinančias pirkimo sąlygas bei techninę specifikaciją, kurioje detaliai aprašomas norimas įsigyti objektas. Perkančioji organizacija viešąjame pirkime pateiktus pasiūlymus turi vertinti pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, kartu turi nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai suponuoja tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis savo pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų.

19. Tarnyba pažymi, kad pirkimo dokumentais ne tik užtikrinama, kad kiekvienas suinteresuotas (potencialus) viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su viešojo pirkimo objektui, tiekėjams keliamais reikalavimais, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo sąlygomis, galėtų įvertinti savo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą dalyvauti viešajame pirkime ir tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, bet taip pat ir garantuojama, jog perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu netaikys tokių reikalavimų, kokie nėra nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose.

20. Tarnyba konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl konkurso dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

21. Tarnyba nurodo, kad nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 13 punkte yra įtvirtintas reikalavimas: pagal perkančiosios organizacijos pageidavimą atstovo spaudai funkcijos atlikimas. Tarnybos nuomone, perkančiosios organizacijos suformuluotas reikalavimas, greičiausiai, reiškia ne nuolatinio pobūdžio paslaugą, bet pagal poreikį. Šiuo atveju Tarnyba mano, kad jei perkančioji organizacija iš patirties žinojo, kad toks poreikis kyla, tai, rengdama pirkimo dokumentus, ji į tai turėjo atsižvelgti ir atitinkamai suformuluoti tokius reikalavimus, kad iš jų tiekėjams būtų aišku, kad jie turi turėti atstovą spaudai, kuris atvyktų į įvykio vietą per 15–30 min.

22. Tarnyba, įvertinusi šalių argumentus procesiniuose dokumentuose, atkreipia dėmesį, kad reikalavimas turėti atstovą spaudai Klaipėdos mieste, galintį pradėti vykdyti funkciją (kontaktinį komunikavimą su žiniasklaidos atstovais) per 15–30 min., ieškovei išaiškėjo tik po to, kai atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. Šiuo atveju, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija kelia reikalavimus, kurių Pirkimo dokumentuose nebuvo ir jie nebuvo žinomi tiekėjams pasiūlymų teikimo metu. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba mano, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, jų nevertino pagal tokius reikalavimus, kokius ji kelia dabar, todėl tokie nauji reikalavimai iškreipia tiekėjų lygiateisiškumą ir suponuoja perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumą.

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

23. 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovė CVPIS paskelbė supaprastinto atviro pirkimo sąlygas viešųjų ryšių konsultavimo paslaugoms įsigyti. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ II dalyje atsakovė pateikė perkamų paslaugų aprašymą, kuriame nurodė, jog tiekėjas privalo pagal perkančiosios organizacijos pageidimą atlikti atstovo spaudai funkciją.

24. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovė CVPIS pranešė, jog ieškovės pasiūlymas šiame konkurse išrinktas ekonomiškai naudingiausiu ir tiekėja kviečiama sudaryti sutartį.

25. 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovė CVPIS paprašė ieškovės papildomos informacijos apie anksčiau sudarytų sutarčių vertes.

26. 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė CVPIS kreipėsi į ieškovę dėl papildomos informacijos ir prašė atsakyti į klausimą: kaip bus įvykdytas nustatytas reikalavimas – pagal perkančiosios organizacijos pageidimą atstovo spaudai funkcijos atlikimas, nes, perkančiosios organizacijos žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) neturi atstovo Klaipėdoje.

27. 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė atsakovei pateikė atsakymą, jog turi patirties viešųjų ryšių srityje ir dirba visoje Lietuvoje ir esant poreikiui atvyksta į reikiamą miestą.

28. 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovė nusprendė, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje apibūdinto pirkimo objekto, tai yra ieškovė negali užtikrinti kokybiškos ir perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus atitinkančios paslaugos – atstovo spaudai funkcijos – teikimo, ir atmetė ieškovės pasiūlymą, kuris neatitinka pirkinio dokumentuose nustatytų reikalavimų, sąlygų ir kriterijų.

29. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl jos pasiūlymo atmetimo.

30. 2021 m. sausio 8 d. atsakovė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

31. 2021 m. sausio 18 d. ieškovė dar kartą teikė prašymą peržiūrėti jos pateiktą pretenziją, tačiau atsakovė tą pačią dieną tai daryti atsisakė motyvuodama tuo, kad nėra pateikta jokių naujų argumentų.

32. 2021 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškovės pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo, dėl ieškinio senaties termino, dėl kurio taikymo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimas taptų nebereikšmingas

33. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo tinkamumo ir atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.

34. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

35. Byloje ieškovė pateikė ieškinį, prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl jos pasiūlymo atmetimo, o 2021 m. sausio 8 d. atsakovė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. 2021 m. sausio 18 d. ieškovė dar kartą teikė prašymą peržiūrėti jos pateiktą pretenziją, tačiau atsakovė tą pačią dieną tai daryti atsisakė motyvuodama tuo, kad nėra pateikta jokių naujų argumentų.

36. Nagrinėjamu atveju pasisakytina, kad nors ieškovė prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, tačiau ieškovė tinkamai įgyvendino galbūt pažeistų teisių dėl 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo atmesti pasiūlymą gynybą, 2021 m. sausio 4 d. pateikdama atsakovei pretenziją.

37. Minėta, ieškovė 2021 m. sausio 18 d. dar kartą teikė prašymą peržiūrėti jos pateiktą pretenziją, tačiau atsakovė tą pačią dieną pretenziją paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad nėra pateikta jokių naujų argumentų.

38. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu pateiktas) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013). Primintina, kad atsakovė 2021 m. sausio 18 d. pretenziją paliko nenagrinėtą.

39. Kasacinio teismo šiame kontekste taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (pvz., skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

40. Perkančiųjų organizacijų sprendimų turinio skirtingumas gali būti pripažintas ir tais atvejais, kai ginčijami jų veiksmai pagal tą pačią viešojo pirkimo nuostatą, bet kitu pagrindu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-916/2016 55 punktą). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms teikti naujas nepakartotines pretenzijas savaime nepanaikina pretenzijų ir ieškinių terminų skaičiavimo tvarkos ir jos privalomo taikymo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-584-378/2015). Taigi, nors tiekėjai turi teisę pateikti naujas (nepakartotines) pretenzijas perkančiosioms organizacijoms, pastarosios taip pat turi teisę dėl praleisto termino jų nenagrinėti (palikti jas nenagrinėtas).

41. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad ieškovės inicijuotos peržiūros procedūros pradžia sietina ne su 2021 m. sausio 18 d. pretenzija, bet su 2021 m. sausio 4 d. pretenzija, o tiksliau su 2021 m. sausio 8 d. atsakovės 2021 m. sausio 4 d. ieškovės pateiktos pretenzijos atmetimu. Kitaip tariant, ieškovė apie galbūt pažeistas teises sužinojo 2021 m. sausio 8 d., atsakovei atmetus 2021 m. sausio 4 d. ieškovės pateiktą pretenziją kaip nepagrįstą.

42. Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad ieškovės 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. sausio 18 d. pateiktos pretenzijos savo turiniu nesiskiria, abiejose pretenzijose nurodomas kaip neteisėtas atsakovės reikalavimas – privalomai turėti atstovą spaudai Klaipėdos mieste.

43. Pirmiausiai reikėtų pastebėti, kad pretenzijos pateikimas yra tiekėjo teisė, kuria jis gali naudotis siekdamas apginti pažeistus savo interesus. Perkančiosios organizacijos privalo rimtai reaguoti į gautas pretenzijas, jas atidžiai ir išsamiai išnagrinėti bei priimti pagrįstą, motyvuotą sprendimą ir pateikti išsamų atsakymą. Vis dėlto šia teise tiekėjai negali piktnaudžiauti ir privalo ja atsakingai naudotis. Tiekėjas pretenziją dėl tam tikro perkančiosios organizacijos sprendimo ar veiksmo gali pateikti ribotą laiką. Pasibaigus šiam laikui, perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti pretenzijos. Tiekėjas dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto spendimo ar atlikto veiksmo gali teikti tik vieną pretenziją. Pakartotinių pretenzijų perkančiosios organizacijos neprivalo nagrinėti. Tiekėjas, nepatenkintas pretenzijos išnagrinėjimo rezultatu, turi teisę kreiptis į teismą, o ne pakartotinai teikti pretenzijas su vis naujais argumentais.

44. Šio sprendimo 41 punkte konstatuota, kad ieškovė apie galbūt pažeistas teises sužinojo 2021 m. sausio 8 d., atsakovei atmetus 2021 m. sausio 4 d. ieškovės pateiktą pretenziją kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2021 m. vasario 2 d., t. y. praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus.

45. Šiame kontekste taikytina bendroji kasacinio teismo praktika, pagal kurią ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti; ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis; teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes; kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas; praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių reikšmės, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido beveik mėnesį. Dar atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ne tik neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, bet ir nepripažįsta šį terminą praleidusi.

47. Pasisakydamas apie ieškovės elgesį, teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovei neteikė paaiškinimo, kaip spręs atstovo spaudai problemą tuo atveju, kai susidarys ekstremali padėtis ir per pusvalandį reikės pradėti kontaktinį komunikavimą su žiniasklaidos atstovais, suderintą su atsakovės pozicija. Atsakovė paaiškinimo neteikimą motyvuoja tuo, kad joks konkretus reikalavimas privalomai turėti atstovą spaudai Klaipėdoje keliamas nebuvo. Teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu, nes Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ II dalyje atsakovė pateikė tikslų perkamų paslaugų aprašymą ir nurodė, jog tiekėjas privalo pagal perkančiosios organizacijos pageidimą atlikti atstovo spaudai funkciją. Teismo nuomone, ieškovė, užuot paaiškinusi atsakovei, kuri jau ieškovę buvo paskelbusi konkurso laimėtoja, kaip spręs atstovo spaudai klausimą, atrašė, kad tiekėja atitinka šį reikalavimą (tiekėja turi galimybes ir darbuotojų, galinčių vykdyti spaudos atstovo funkcijas). Tiekėja yra didelę patirtį turinti viešųjų ryšių agentūra ir turi plataus profilio kompetencijas turinčių darbuotojų, turi galimybę dirbti visoje Lietuvoje. Toks ieškovės elgesys nerodo kooperacijos ir skaidrumo principų laikymosi.

48. Pasisakant apie ieškovės elgesį, svarbu pažymėti, kad 2021 m. vasario 25 d. teismas įpareigojo ieškovę iki 2021 m. kovo 8 d. pateikti paaiškinimus, kaip ieškovė ketina užtikrinti Techninės specifikacijos 2 dalies 13 punkto nuorodą „pagal Perkančiosios organizacijos pageidavimą, atlikti atstovo spaudai fundacijas“, atsižvelgiant į trumpus terminus, pvz., 15–30 min. laikotarpį, tačiau ieškovė šio teismo įpareigojimo nevykdė.

49. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.311 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymų nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios šiam terminui atnaujinti. Teismas nurodytą ieškovės elgesį vertina kaip nerūpestingą ir aplaidų savo pažeistų teisių įgyvendinimą, kuris negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, – asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).

51. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teismo išnagrinėtos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys objektyviai nepateisina pernelyg ilgo tokio pobūdžio ieškinio (dėl viešųjų pirkimų) senaties termino praleidimo laikotarpio, todėl ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas ir ieškinys atmetamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

52. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl valstybė išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, nepatyrė.

53. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2021 m. vasario 9 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro paskelbto supaprastinto atviro pirkimo (CVP IS pirkimo numeris (duomenys neskelbtini), siekiant įsigyti viešųjų ryšių konsultavimo paslaugas, procedūrų sustabdymą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu sutartis sudaryta – jos vykdymo sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.