- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1-36-416/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01010-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams E. K. ir N,Brundzai, gynėjams adv. E. R. ir V. D., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-09-14 Marijampolės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-09-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d. - 50 MGL (6500 Lt) bauda; 2009-04-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 25 str. 2 d., 189 str. 2 d. - 98 MGL (12740 Lt) bauda, išieškoti valstybės naudai 859,40 Lt proceso išlaidų už nusikalstamu būdu įgytų daiktų laikymą ir pervežimą, nusikalstamu būdu įgytus daiktus (705 vnt. automobilinių navigacijos prietaisų, perduoti prašymą pareiškusiai Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijai, kad juos grąžintų teisėtiems savininkams), kaltinamas pagal LR BK 189¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. D. buvo kaltinamas tuo, kad turėjo nuosavybės teise ir šiuo metu turi didesnės negu 500 MGL vertės turtą, t.y.:
1. 2004-02-17 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 538 įsigijo butą 90,90 m2, unikalus Nr. 4400-0111-2147:5523, esantį (duomenys neskelbtini) už 150000 Lt iš neteisėtai gautų pajamų;
2. 2004-06-21 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. DŽM-4941 įsigijo sandėliavimo patalpas 1111,28 m2, unikalus Nr. 4400-0308-0286:9856, esančias(duomenys neskelbtini), už 152245 iš neteisėtai gautų pajamų;
3. 2004-10-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 10463 įsigijo žemės sklypą 2,07 ha, unikalus Nr. 5910-0002-0086, esantį (duomenys neskelbtini), už 30000 Lt iš neteisėtai gautų pajamų;
4. 2004-10-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo automobilį Fiat Iveco 50-8, pagamintą 1986 m., VIN kodas ZCFA5060002553086, už 518 Lt iš neteisėtai gautų pajamų;
5. 2006-01-26 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 222 įsigijo keturis žemės sklypus: 0,3 ha unikalus Nr. 4162-0200-0192; 0,3 ha unikalus Nr. 4162-0200-0193, 0,3 ha unikalus Nr. 4162-0200-0194, 0,3 ha unikalus Nr. 4162-0200-0195, esančius (duomenys neskelbtini), už 1068450 Lt, iš kurių 123797 Lt yra iš neteisėtai gautų pajamų;
6. 2007-10-17 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5061 įsigijo butą 151,54 m², unikalus Nr. 1099-7006-8025:0047, esantį (duomenys neskelbtini) už 470219 Lt, iš kurių 334673 Lt yra iš neteisėtai gautų pajamų, žinodamas, kad šio turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, ir tokiu būdu jis panaudojo turto įsigijimui 2004 m. – 2007 m. laikotarpiu neteisėtai gautas pajamas - iš viso 791233 Lt.
Apklaustas teisme G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinimu nesutinka. Mano, kad turtą yra įgijęs už iš teisėtos veiklos gautas lėšas. Visa problema tame, kad 2004 metais neįvykdė prievolės deklaruoti iki 2003-12-31 įgyto turto ir pajamų. Paprasčiausiai į tai pažiūrėjo aplaidžiai. Tačiau visas tam laikotarpiui įgytas pajamas ir turtą buvo įgijęs tik iš legalios veiklos, paskolų, dovanotų lėšų bei iš žemės ūkio ir kitos veiklos gautų pajamų. Kaip rezultatas nedeklaruotų pajamų, buvo jo mokestinis patikrinimas. Su pirmojo patikrinimo aktu nesutiko ir jį nustatyta tvarka apskundė. Jis buvo panaikintas ir atliktas pakartotinis patikrinimas. Sumos jau gautos mažesnės. Tada buvo pradėtas įstatymo numatytas derybų procesas. Tiek patikrinimo, tiek ir derybų metu teikė savo pajamų teisėtumą patvirtinančius įrodymus. Dalis jo teikiamų dokumentų, įrodančių pajamų kilmę, mokesčių tikrintojų nebuvo priimta ir į juos neatsižvelgta, nurodant, kad jie neturi juridinės galios. Tačiau į dalį buvo atsižvelgta ir priskaičiuotos sumos buvo susitarimo metu sumažintos. Tada jo susitarimas su mokesčių administratoriumi buvo patvirtintas ir įsigaliojo. Jau jo pagrindu buvo sudarytas priskaičiuotų mokesčių ir sankcijų sumokėjimo grafikas. Jis baigiasi 2015 metais. Visas prievoles pagal tą grafiką vykdo laiku ir reguliariai. Todėl laiko, kad mokesčių administratoriaus jau yra nubaustas už savo abejingą požiūrį. Visos lėšos suskaičiuotos, priskaičiuoti nuo jų valstybei mokesčiai, baudos ir palūkanos. Ji neimtų mokesčių nuo neteisėtų pajamų. Mano, kad antrą kartą negali būti baudžiamas, todėl kaltinimo ir nepripažįsta.
Liudytoja J. D. sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Visi pinigai buvo uždirbti sąžiningu ir sunkiu darbu. Kartu su vyru vertėsi žemės ūkiu, dirbo pagal patentą, dirbo darbovietėse, gavo darbo užmokestį. Vėliau, kai buvo įgytas nekilnojamas turtas, pajamos taip pat gautos šį turtą išnuomojant. Vesti bendrą ūkį su G. D. pradėjo nuo 2002 metų, santuoką sudarė oficialiai 2004 metais. Po santuokos įsigijo Vilniuje butą, Marijampolėje sandėliavimo patalpas. Sandoriuose dalyvavo kaip sutuoktinė. Be to, pinigai buvo ne tik uždirbti, buvo turtui įgyti imtos ir paskolos. Uždirbti tokiuws pinigus buvo realu, kadangi vyras žemės ūkiu vertėsi nuo 19 metų, ji pati nuo 1995 metų. Nuo 1999 m. vyras taip pat pirko verslo liudijimus, važiavo į turgus, kur prekiavo automobiline aparatūra. Versdamiesi žemės ūkiu, augino bulves ir jas realizavo. Iki 2004 m. tam tikslui vyras naudojo savo tėvų 3 hektarus žemės, taip pat senelės turėtą žemę. Vėliau vyras sudarė panaudos sutartį dar dėl dėl 6 arų. Iki 2004m. buvo apie 10 hektarų ir realu gauti pajamas, kurių nebuvimu yra kaltinami. Yra pateiktos sutartys, panaudos sutartys, nuosavybės sutartys. Yra dokumentai, kad vyras administravo bendrai 10 hektarų žemės, kuri buvo naudojama bulvėms auginti. Metinės pajamos iš žemės ūkio vidutiniškai sudarė 30 000,00 Lt., todėl realu buvo per dešimt metų uždirbti 300 000,00 Lt., kurių nebuvimu ir vyksta kaltinimai. Kas liečia veiklą, susijusią su žemės ūkiu, tai buvo vedami užrašai. Kaltinamajam juos vedė motina, ji turėjo savus užrašus. Taip pat buvo gauta lėšų ir dovanojimo būdu. Seneliai vyrui dovanojo 30 000,00 dolerių. Tikslios dovanojimo datos neprisimena. Buvo ir tėvų dovanotų pinigų bei mašina. Dovanoti pinigai buvo laikomi namuose seife. Jis nepastebėjo, kad šeimos biudžete išlaidos viršytų pajamas. Jų šeimos finansinę būklę gal pora metų tyrė mokesčių inspekcija. Galop, 2009 metais buvo surašytas 2009-07-27 patikrinimo aktas. Juo buvo priskaičiuota bendrai apie trys šimtai tūkstančių litų nepriemokų, baudų ir delspinigių. Vyras šitą aktą skundė kaip neteisėtą ir jis buvo panaikintas mokesčiuose Vilniuje. Tada buvo atliekamas pakartotinis patikrinimas. Vėl buvo surašytas aktas, tai buvo 2009 gruodį ir vėl priskaičiuota apie 240 tūkstančių įvairių nepriemokų. Tada vyras vėl nesutiko su tokiu rezultatu ir buvo vykdomos derybos su mokesčiais. Suderinus pozicijas, buvo gauta ženkliai mažesnė suma. Tada buvo pasirašytas susitarimas ir jis patvirtintas, sustatytas grafikas, pagal kurį jie su vyru pradėjo mokėti priskaičiuotas nepriemokas, baudas ir delspinigius. Mokėjimas pagal tą grafiką vykdomas ir dabar.
Motyvuojamoji dalis
Liudytoja V. D. sutiko pilnai duoti parodymus ir paaiškino, kad yra kaltinamojo motina. Pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 1972 metų dirbo „Žemaitės“ kolūkyje pardavėja. Nuo 1980 m. iki 1992 m. „Žemaitės“ kolūkyje dirbo apskaitininke – kasininke. Nuo 1992 metų perėjo į Liucinavo žemės ūkio bendrovę, kur dirbo buhalterijos darbuotoja. Liucinavo žemės ūkio bendrovėje dirbo iki 2003 m. birželio mėn., kol iširo žemės ūkio bendrovė. Vėliau dirbo Lietuvos draudime, Liudvinavo vidurinėje mokykloje, parduotuvėje „Srovė“, parduotuvėje „Viskas už vieną eurą“, o, po to, nuo 2011 m. liepos mėn. išėjo į išankstinę pensiją. Su vyru be tiesioginių darbų dirbo ir žemę, ūkininkavo. Sūnus G. D. nuo mažens padėdavo jiems prie ūkio darbų, užsidirbdavo pinigų ir juos taupė. Ūkininkauti sūnus pradėjo nuo 17 metų, kaip matyti iš jos vesto pajamų sąsiuvinio, nuo 1993 metų pradžios. Tuo metu G. D. jau turėjo A, B ir C kategorijų vairuotojo pažymėjimą. Daržovėms vežioti sūnus įsigijo savo lengvąjį automobilį VAZ 2102. Registracijos ar automobilio pardavimo dokumentų neišsaugojo. Sūnus naudojosi jų žemės ūkio technika, traktoriumi T-25, dviem savos gamybos traktoriais, motobloku su padargais, GAZ automobiliu, priekabomis. Dalį žemės ūkio technikos gavo už pajus iš Liucinavo žemės ūkio bendrovės. 1983 m., persikėlė gyventi į Liudvinavo kaimą, kur turi apie 3 hektarus žemės, iš kurių apie 0,70 ha skyrė statyboms. 2000 metais dar 0,3 ha buvo paimti sklypais namams statyti, tad prie namų liko tik 0,4056 ha. 1993 metais 3 ha žemės išsipirko už investicinius čekius, tačiau teisinė registracija oficialiai buvo atlikta 2004 metais. Taip pat vyro mama O. D. turėjo 3 ha žemės Avikilų kaime, Liudvinavo seniūnijoje, todėl ji su vyru naudojosi minėta žeme. G. D. taip pat naudojosi tais pačiais žemės plotais. Jie su vyru nei nuomos, nei panaudos pagrindais nesinaudojo daugiau niekieno žeme. G. D. panaudos pagrindais naudojosi tam tikrais žemės plotais, tačiau kieno plotais, kokio dydžio, to pasakyti negali, nes neprisimena. G. D. daugiausiai augino bulves ir kitas daržoves, kurių pavadinimai surašyti jos vestame sąsiuvinyje. Be to, G. D. užsiiminėjo nutrijų auginimu, pardavinėjo jų kailiukus. G. D. gavo pajamų ir už parduotą metalo laužą, kurį pardavinėjo asmeniui vardu Petras, jo pavardės nežino. Daržoves G. D. realizuodavo Marijampolės turgavietėje, taip pat atvykdavo pirkėjai įsigyti daržoves ir į namus. Nutrijų kailiukus veždavo į Aleksoto turgavietę Kauno mieste. Kad G. D. vykdė žemės ūkio veiklą, patvirtina jos vestas sąsiuvinis, kuriame ji savo ranka fiksavo visas sūnaus pajamas, sąsiuvinį ji pildydavo pagal sūnaus jai pateikiamus įvairius lapelius, kuriuose jis būdavo detaliai susirašęs kiek, ko ir už kiek pardavęs. Jei ką parduodavo savo namuose, tai ateidavo ir pasakydavo jai žodžiu, o ji įrašydavo. Sąsiuvinyje yra detaliai ir smulkiai bei tiksliai užfiksuota visos tuo metu G. D. gautos pajamos, nes fiksavo viską, ką G. D. jai nurodydavo ar parodydavo užfiksuoti. Būdavo, kad kartais dar pakontroliuodavo, ar viską ir ar teisingai užfiksavo. Mano, kad šiame sąsiuvinyje yra pakankamai tikslūs duomenis ir šį sąsiuvinį ji pildė savo ranka nuo 1993 metų iki 2002 metų. Po to sūnus išėjo iš jų gyventi atskirai, todėl tiksliai ką dirbo ir iš kur gaudavo pajamas, pasakyti negali. G. D. kažkurį laiką laikydavo pinigus jos namuose seife. Gali patvirtinti, kad jos tėvai, t.y., Marija ir J. K. jos sūnui suėjus 18 metų, padovanojo 30 000,00 JAV dolerių. Šiuo metu dar yra gyva jos mama M. K., kuri galėtų patvirtinti nurodytą aplinkybę, nors šiuo metu jos sveikata nelabai kokia, tačiau kai kada ji dar gana sąmoningai ir aiškiai dėsto savo mintis. Gali patvirtinti, kad jos mama M. K. savo ranka surašė raštelį, kuriuo ji patvirtina, kad 1993-09-18 dieną jie su vyru dovanoja jos sūnui minėtą pinigų sumą. Marija ir J. K. taip pat užsiiminėjo žemės ūkio veikla, prekiaudavo daržovėmis, taip pat augino ir parduodavo paršus, parduodavo veršius, žodžiu gyveno ūkiškai ir iš to gaudavo pajamas, todėl pinigų buvo susitaupę ir iš tos veiklos. Bendraudavo su teta O. R., gyvenančia Kanadoje, kuri atsiųsdavo valiutos bei perduodavo juos per Vilniuje tuo metu dirbusius vertėjus. Kiek prisimena, G. D. žmonos J. D. tėvai A. ir A. A. savo dukrai vestuvių proga padovanojo 30 000,00 litų. 2006-01-24 ji parašė raštelį, kad dovanoja sūnui 55 000,00 Lt ir padarė atitinkamą pavedimą AB DnB NORD banke Marijampolės skyriuje į savo sūnaus sąskaitą. 2007-03-12 yra surašytas kitas raštelis patvirtinantis, kad sūnui dovanoja 36 000,00 Lt, kurie bus pavedami per kelis kartus. Jie matė, kad sūnus stengiasi, dirba, nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, kurį nori išnuomoti, gauti pajamas ir pasilengvinti tuo gyvenimą. Kai kuriais dovanojimo atvejais buvo pasirašytos sutartys, viena iš jų, tai sutartis, kuria dovanoja automobilį Sharan. Sutartis buvo patvirtinta pas notarę L. R. Kalvarijoje. Prie apklausos protokolo prideda šios dovanojimo sutarties kopiją. Sutarties sudarymo metu dalyvavo J. D., G. D.. Dovanojimui 55 000,00 Lt gavo pardavę butą. Pinigai buvo pervesti banko pavedimu sūnui. Banko išraše mokėjimo paskirtis nurodyta dovanojamos lėšos, taip pat buvo pasirašytas dovanojimo lapas, sudarymo vieta Marijampolė, Eglės g. 6. Šio pinigų dovanojimo raštelio, kuris yra rašytas jos ranka, kopija pridėta prie apklausos protokolo, taip pat pridėta jos banko sąskaitos išklotinė, kurioje matyti šių pinigų pervedimas sūnui G. D.. Kiti pinigai, t.y. 36 000,00 Lt, sūnui buvo dovanojami pavedimais į banką per kelis kartus - į Gyčio ir Jolitos sąskaitas, buvo parašiusi dovanojimo lapą, sudarymo vieta(duomenys neskelbtini). Sutarties surašymo metu dalyvavo J. D., G. D., J. D.. Šio dovanojimo lapo kopija pridėta prie apklausos protokolo. Žinojo, kad dovanojamus pinigus sūnus naudos nekilnojamojo turto pirkimui. Kai kurios dovanos buvo įformintos raštiškai, kai kurios ir pas notarą. Kitos dovanos buvo pervedamos per banką pavedimais, todėl pas notarą nesikreipė, o dar, kaip minėjo, surašė dovanojimo lapus. Kaip minėjo pinigai buvo pervedami per banką sūnui G. D. ir J. D.. Apie pervestus pinigus žinojo J. D., G. D., J. D.. 1995 m. dovanojo aukso dirbinių už maždaug 2 500,00 USD. Pabrangus auksui, juos sūnus pardavė, pinigus panaudojo nekilnojamam turtui įsigyti. Automobilį Sharan, kurio vertė 30 000,00 Lt, dovanotą sūnui sutartimi, pirko už 10 000,00 Lt, tačiau šio automobilio įsigijimo dokumento neišsaugojo, nes neranda namuose. Jie su vyru susitaupė eilę metų dirbdami darbovietėse, augindami gyvulius, daržoves, parduodami pieną, pinigų turėjo ir pardavę butą, gavo 55 000 Lt, kuriuos kaip minėjo ir pervedė sūnui. Prie apklausos protokolo pridėjo minėtą buto pirkimo – pardavimo sutartį. Šį butą jie pirko maždaug už 11 000,00 litų, sumos tiksliai neprisimena, šios pirkimo sutarties šiuo metu nerado, tačiau šį butą pirko prieš tai pardavę kitą butą 11 000,00 Lt., prie apklausos protokolo pridėjo patvirtintą sutarties kopiją. Taip pat prie apklausos protokolo pridėjo savo ir savo vyro darbo knygelių kopijas, iš kurių matyti jų su darbo santykiais susijusios pajamos, pridėjo kolūkiečių knygelių kopijas, pajų knygelių kopijas, pridėjo pieno supirkimo knygeles, iš kurių matosi priduoti pieno kiekiai, už kuriuos gavo pajamams, sutartis, pažymas ir kitus dokumentus, patvirtinančius jos turimą ir turėtą turtą bei gautas pajamas. Prie apklausos protokolo pridėjo ir 2004-09-03 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jie su vyru pirko žemės, tačiau nors ir sutartis sudaryta 2004-09-03, tačiau 2.1. punkte nurodyta, kad ši žemė išsipirkta jau 1994-12-08 dieną. Taip pat prie apklausos protokolo pridėjo 1994-12-12 pažymą apie jos vyro vardu žemės ploto įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kur atkreiptinas dėmesys į datą, kad ji buvo 1994-12-12.
Liudytojas J. D. sutiko pilnai duoti parodymus ir paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas. Pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 49 metus dirbo „Žemaitės“ kolūkyje. Jų šeima nuo 1974 metų turėjo 3 ha žemės, kurią skyrė kolūkis. Sūnus G. D. nuo mažens padėjo jiems dirbti visus žemės ūkio darbus. G. D. pradėjo ūkininkauti savarankiškai nuo 1993 metų, nes jau 1992 m., išsilaikė vairuotojo teises ir pradėjo vežti daržoves parduoti į turgų. Žemės ūkio darbams turėjo savo žemės ūkio technikos: du savos gamybos traktorius su padargais, motobloką su visais padargais, traktorių T-25 su padargais, automobilį GAZ52 ir kitą pagalbinę žemės ūkio techniką. Sūnus augindavo ir veždavo į turgų parduoti sėklines bulves, ankstyvas bulves, kitas daržoves. Taip pat augindavo ir parduodavo nutrijų kailiukus Aleksoto turgavietėje Kaune. Parduodavo metalo laužą į Marijampolės supirktuves. Žino, kad jo žmona pildė sūnui sąsiuvinį apie jo gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Jo žmona sūnaus bei kitas šeimos pajamas fiksavo atskiruose sąsiuviniuose dėl patogumo, tarpusavio pasitikėjimo bei dėl jos turimų buhalterės įgūdžių ir dėl per daugelį metų jų šeimoje nusistovėjusios tvarkos. Žino ir apie tai, kad jo žmonos tėvai Marija ir J. K. jo sūnui suėjus 18 metų padovanojo 30 000,00 JAV dolerių. Sūnui seneliai dovanojo minėtus pinigus tam, kad jis įsigytų butą ar namelį ir galėtų gyventi savarankiškai bei atskirai nuo tėvų. Sūnus buvo išauklėtas gyventi labai taupiai, todėl nei šių, nei iš parduotos žemės ūkio produkcijos gautų sutaupytų didesnės dalies pinigų jis nebuvo išleidęs iki 2004 metų. Tuomet su žmona Jolita, su kuria dar iki santuokos eilę metų vedė bendrą ūkį, panaudodami ir jos turimas lėšas, pinigus investavo į nekilnojamąjį turtą, kurį tikėjosi išnuomoti ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas. Žino ir apie tai, kad jo sūnaus žmonos J. D. tėvai A. ir A. A. savo dukrai vestuvių proga padovanojo 30 000,00 litų. Jis su žmona yra padovanoję savo sūnui pinigų, tačiau dabar neprisimena tikrai, kiek ir kokias pinigų sumas yra su žmona dovanoję sūnui bei jo šeimai, todėl šiandien apie tai nieko pasakyti negali. Prieš 5-6 metus jie su žmona pardavė butą, buvusį Draugystės g. 25 name, Marijampolėje, ir visus gautus pinigus padovanojo sūnui G. D., rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Kitų pinigų dovanojimo perdavimo atvejų neprisimena, nes minėtus reikalus tarkė žmona, todėl ji ir gali paliudyti šiuo klausimu detaliau.
Liudytojas L. G. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad tikslaus laiko dabar neatsimena, tačiau G. D. leido naudotis jam priklausiusiais 1,4 ha ir 4,67 ha žemės sklypais, esančiais Būdbalių k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav. G. D. leido žeme naudotis nemokamai. Ką G. D. augino minėtose žemėse ir kokią veiklą vykdė jose, jis nežino, nes važinėdavo į Vokietiją. G. D. tėvai taip pat užsiėmė ūkininkavimu, tačiau ar jie turėjo nuosavos žemės ar ją nuomojo, ar kitokiais pagrindais naudojosi, jis nežino. Kas liečia apklausos metu jam parodytas 1997-12-20 ir 2000-10-12 sudarytas žemės panaudos sutartis su G. D., tai jos abi sutartys surašytos jo ranka. Sutartis sudarė G. D. iniciatyva. Ar buvo sudaryti du egzemplioriai neatsimena, tačiau savo namuose jų nerado. 2004-12-20 sudarytas žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimas, surašytas jo ranka, keliais egzemplioriais, neprisimena, parašas jame yra jo ir G. D., sutarties data ir turinys atitinka tikrovę. Ar G. D. dar iš ko nors nuomojo žemės, to nežino, nes, kaip sakė, jam tas neaktualu, dažnai išvykdavo į Vokietiją.
Liudytojas A. M. parodė, kad yra Deltuvų šeimos kaimynas. Kaltinamąjį pažįsta nuo mažens, nes jo akyse užaugo. G. D. nuo mažens buvo verslus vaikas, jau mokykloje mokydamasis turėjo savo pinigų, kramtomą gumą pardavinėjo parsivežęs iš Baltarusijos. G. D. baigęs mokyklą nusipirko automobilį, pradėjo auginti bulves ir jomis prekiauti. Vietų, kuriose buvo auginamos bulvės, jis nežino, tik G. D. vienu metu padėjo išdirbti žemę, tačiau tai buvo tik apie 20 arų tuo metu. Kur G. D. parduodavo bulves, nežino, matydavo, kad pas G. D. atvažiuodavo žmonės, tačiau kokiu tikslu atvažiuodavo nežino. Ar G. D. prekiavo turgavietėje bulvėmis ar kitomis daržovėmis, nežino, nes turguje nesilanko. G. D. taip pat augino nutrijų, triušių. G. D. rinko metalo laužą, tačiau kur jį parduodavo, nežino.
Liudytojas K. V. parodė, kad kad yra kaltinamojo tėvų kaimynas nuo 1990 metų. Jų sklypai ribojasi. G. D. buvo darbštus jaunuolis. Iš pradžių su tėvais, o paskui jau vienas augino ir pardavinėjo daržoves. Taip pat laikė nutrijas ir triušius, rinko ir pardavinėjo metalo laužą. Labai anksti buvo įsigijęs automobilį, kurį naudojo darbams atlikti.
Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė L. L. parodė, kad patvirtina 2009-12-10 patikrinimo akto Nr.A5-09-25 išvadas. G. D. patikrinimui nurodymas atėjo iš atrankos sektoriaus ir buvo pradėtas jo pajamų teisėtumo patikrinimas. Patikrinimą pradėjo kita jauna darbuotoja. G. D. reikalavo ją pakeisti. Į reikalavimą buvo atsižvelgta, todėl jai teko atlikti jau pakartotinį patikrinimą. Jos kaip tikrintojos kandidatūrai G. D. neprieštaravo, teikė savo turimus įrodymus. Pirmiausia jis turėjo įrodymus dėl pajamų, išlaidų, grynųjų pinigų likučių metų galui. Atskaitos taškas buvo 2003-12-31d. Būtent šiai dienai gautos pajamos privalėjo būti deklaruotos, o deklaracija pateikta iki sekančių metų gegužės mėnesio. G. D. tokios deklaracijos pateikęs nebuvo. Įstatymas labai aiškia numatė, kad jeigu nuolatinis gyventojas nustatyta tvarka turto už laikotarpį iki 2003-12-31 nedeklaravo, t.y., tas turtas nebuvo uždeklaruotas, ir nors jį gyventojas realiai ir turėjo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto, t.y., vėliau įgyjamo, įsigijimo šaltiniai. Nedeklaruoti buvo galima, jei turto vertė nesiekė 50 000,00 Lt. Tačiau kaltinamojo atžvilgiu nebuvo į viską pažiūrėta vien formaliai. Buvo leista teikti įrodymus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, buvo pripažinta, kad jie galėjo turėti pajamų iš žemės ūkio iki 50 000,00 Lt. Tai buvo jiems užskaityta. Taip pat buvo užskaitytos visos lėšos oficialiai buvusios banke, nes tai realūs pinigai. Tačiau grynųjų pinigų kiekio jų šeima neįrodė. Vien raštelių nepakako. Jie neįrodė pinigų, kuriuos teigė gavę iš užsienio. Jų gavimui nepakako įrodymų. Tai buvo bandyta įrodyti laiškais, užrašais, tačiau iš jų nebuvo jokios galimybės spręsti apie laikotarpį ir tikslias sumas. Buvo atlikta kaltinamojo šeimos pajamų ir išlaidų analizė. Tai detaliai atvaizduota patikrinimo akto lentelėse ir skaičiuotėse. Atliktos analizės būdu buvo nustatyta, kad šios šeimos išlaidos viršijo pajamas. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta visa eilė pažeidimų, susijusių su pajamų, socialinio draudimo ir kitų mokesčių mokėjimu bei apskaita. Tai taip pat užfiksuota akte. Kaip įrodymais vadovavosi tik juridinę galią turinčiais dokumentais, naudojosi oficialiomis duomenų bazėmis. Taip pat buvo tikrinama kaltinamojo tėvų finansinė būklė. Buvo nustatyta, kad jie patys neturėjo tiek pajamų, kad jų nurodomas sumas būtų galėję dovanoti sūnui. Be to, G. D. dovanas, viršijančias 20 000,00 Lt., privalėjo deklaruoti, tačiau to nepadarė. Patikrinimo metu vadovaujamasis nuostata, kad pats tikrinamasis privalo įrodyti savo nekaltumą, o ne tikrintojai jo kaltę. Patikrinus G. D. šeimą buvo konstatuota, kad sutuoktinių metinės išlaidos ženkliai viršija gaunamas pajamas, pajamų gavimą jie grindžia skolintomis ir dovanotomis lėšomis, sutuoktiniai neturi motyvuotų ir dokumentais pagrįstų įrodymų nurodomoms sukauptoms piniginėms lėšoms 2004 metų pradžiai pateisinti, skolinamos ir skolinamasi didelės pinigų sumos iš įvairių fizinių asmenų, kurių paaiškinimai dalinai prieštaringi, patiriamos išlaidos ir įsigyjamas turtas iš įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, mokesčių administratoriui nėra galimybės nustatyti mokestinės prievolės įprastiniu būdu, t.y., mokesčio įstatyme numatyta tvarka.
Kas liečia mokestinę procedūrą, tai atlikto patikrinimo aktas įgauna juridinę galią tik tuomet, kai jis patvirtinamas mokesčių administratoriaus aktu. Dar iki jo patvirtinimo, tikrinamasis turi teisę aktą skųsti centriniam mokesčių administratoriui. Šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas pirmas patikrinimas. Jo metu priskaičiuotos G. D. mokėtinos mokesčių ir sankcijų už tai sumos sudarė apie 279 201,00 Lt. Šį aktą G. D. apskundė centriniam mokesčių administratoriui ir jis buvo panaikintas. Ji atliko pakartotinį tikrinimą po pirmo akto panaikinimo. Ji savo akte konstatavo panašias sumas, t.y., G. D. buvo priskaičiuota 233 115,50 Lt. Jai žinoma, kad šis jos aktas mokesčių administratoriaus patvirtintas taip pat nebuvo. Mokestinė procedūra numato tikrinamajam teisę ne tik apskųsti aktą, bet ir derėtis su mokesčių administratoriumi. Jų pasiektas susitarimas būna pasirašomas, tada patvirtinamas mokesčių administratoriaus aktu ir taip įgyja juridinę galią ir privalo būti vykdomas. Derybos dėl susitarimo vykdomos tais atvejais, kuomet tikrinamajam trūksta jo nekaltumo įrodymų, o tikrintojui trūksta įrodymų, kuriais jis galėtų paneigti tikrinamojo teikiamus įrodymus. Esant tokiai situacijai, tam tikros sumos derybų metu gali būti eliminuojamos. Šiuo konkrečiu atveju derybų procesas po jos surašyto patikrinimo akto taip pat vyko. Tačiau detalių nežino, kadangi derybas vykdo ir jas įformina juridinis skyrius. Ji šiame procese jau nedalyvauja. Šiuo konkrečiu atveju žino, kad derybas vykdė ir dokumentus susitarimui rengė Marijampolės AVMĮ darbuotojas Ž. K., o susitarimą patvirtino B. A.. Jai asmeniškai labai keistas pasirodė susitarimo rezultatas, kadangi suma nuo jos nustatytos 233 115,50 Lt. sumažėjo iki 74 084,00 Lt.
Liudytoja B. A. parodė, kad nagrinėjamoje byloje esančiame 2010-02-20 susitarime su G. D. yra jos parašas. Ji patvirtino susitarimą. Tokią teisę jai suteikė mokestinė procedūra. Po atlikto patikrinimo surašomas aktas. Patikrintasis turi teisę jį skųsti arba dėl jo derėtis su mokesčių administratoriumi, teikti papildomus įrodymus ir tokiu būdu koreguoti patikrinimo metu nustatytus duomenis. Kiek pamena, tai šiuo konkrečiu atveju, G. D. trūko lėšų, kad pagrįsti savo pajamas ir išlaidas. Buvo papildomai teikiami įrodymai, jog pajamos buvo gautos teisėtai iš tėvų, iš žemės ūkio veiklos. Pateiktieji duomenys buvo tikrinami. Kiek atsimena, tai buvo tikrinamos ir G. D. tėvų pajamos. Į pateiktus įrodymus buvo atsižvelgta, todėl sumos ir tapo mažesnės nei patikrinimo akte. Kuomet patvirtinamas susitarimas, jis įgauna juridinę galią. Aktas, kuris buvo iki susitarimo patvirtinimo, juridinės galios neturim, nes tai tėra tik faktūra su tam tikrais skaičiais, kurie vėliau koreguojami susitarime.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities mokesčių inspekcijoje vyr. specialistu. 2010 m. dirbo Marijampolės AVMI vyr. specialistu. 2009 m. buvo atlikti G. D. mokestiniai patikrinimai. Pirmas patikrinimas buvo 2009m. metų pradžioje, po to, apskundus pirminį patikrinimą ir jį panaikinus, atliktas pakartotinis. Jis baigtas 2009 m. pabaigoje. Jis pateikė pastabas dėl akto, pasiūlymą pasirašyti susitarimą, nurodė, kad nėra surinkta pilnai įrodymų. Marijampolė VMI viršininko įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, į ją įėjo jis, B. A. ir Ragelis. Sudarytoji grupė vertino faktinę padėtį ir svarstė, ar yra pagrindas susitarimo sudarymui. Šiuo konkrečiu atveju priimtas sprendimas pradėti susitarimo sudarymo procedūrą. Po to vyko posėdis, abi pusės viena kitai pateikė savo argumentus ir įrodymus. Buvo priimtas sprendimas patvirtinti susitarimą. Buvo prašymai atleisti dalinai nuo delspinigių, tai buvo išspręsta. Buvo tikrinami ir tėvai, ir priskaičiuotos nemažos sumos. Galutinio tikslaus rezultato dabar neatsimena, bet suma tikrai neviršijo 70 000,00 Lt. Susitarimas buvo patvirtintas ir įsigaliojo. Dėl jo nebuvo jokių pastabų. Procedūra užbaigta tuo, kad po susitarimo įsigaliojimo, buvo sudarytas mokėjimų grafikas, pagal kurį G. D. privalo sumokėti valstybei iš jo priskaičiuotas lėšas. G. D. tą grafiką vykdo. Jį įvykdžius bus galutinai užbaigta procedūra ir G. D. atsiskaitęs su valstybe.
Kodėl ši medžiaga buvo perduota FNTT, tiksliai pasakyti negali. Įsigaliojus naujam straipsniui BK, buvo pareikalauta iš centro atrinkti atvejus, kurie papuola po naujo įstatymo straipsniu. Todėl G. D. medžiaga ir buvo perduota tyrimui į FNTT.
Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama bylos rašytine medžiaga: 2009-12-10 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. A5-09-25, kuriame užfiksuoti G. D. mokestinio patikrinimo rezultatai ir konstatuota, jog G. D. neteikė vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593). Pažeisdamas Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5582) 3str., 4str. nuostatas bei 2004-02-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr.VA-25 patvirtintų Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos FR0593 formos ir jos priedų užpildymo teikimo ir tikslinimo metodinių nurodymų 4p., kuriame išvardintas privalomas deklaruoti turtas ir jo vertė. Deklaracijos teikti neturėjo tik tuo atveju, jei gyventojas neturi 4 punkte išvardyto turto arba tas turtas yra mažesnės vertės nei nurodyta šiame punkte(50 000,00 Lt.). Pagal Vienkartinio turto deklaravimo įstatymo 4 str. 2 punkto nuostatas, jeigu nuolatinis gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Konstatuota, jog sutuoktinių metinės išlaidos ženkliai viršija gaunamas pajamas, pajamų gavimą jie grindžia skolintomis ir dovanotomis lėšomis, sutuoktiniai neturi motyvuotų ir dokumentais pagrįstų įrodymų nurodomoms sukauptoms piniginėms lėšoms 2004 metų pradžiai pateisinti, skolinamos ir skolinamasi didelės pinigų sumos iš įvairių fizinių asmenų, kurių paaiškinimai dalinai prieštaringi, patiriamos išlaidos ir įsigyjamas turtas iš įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, mokesčių administratoriui nėra galimybės nustatyti mokestinės prievolės įprastiniu būdu, t.y., mokesčio įstatyme numatyta tvarka. Pakartotino patikrinimo metu papildomai apskaičiuota: 149 701,00 Lt GPM (t.sk. taikant MAĮ 70str. 119 926,00Lt); 74 532,00 Lt GPM delspinigių (t.sk., taikant MAĮ 70str. 59 506,00Lt), 4 930,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai, 3952,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63–2243) 139 str. ir atsižvelgiant į išdėstytą dėl neapskaičiuoto nedeklaruojamo, nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikyto mažesnio mokesčio tarifo, sumažinusio mokėtiną mokestį, mokesčių mokėtojui gali būti paskirta nuo 10 iki 50 procentų priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda(t.1, b.l. 25-50); 2010-02-20 susitarimu tarp G. D. ir Marijampolės AVMĮ, iš kurio matyti, kad šalys susitarė sekančiais klausimais: „Dėl gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą“, „Dėl G. D. vykdytos nekilnojamojo turto nuomos ir prekių pardavimo juridiniams asmenims pripažinimo individualia veikla“, „Dėl G. D. gautų pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinimo“, „Dėl G. D. gautų pajamų iš kito registruotino turto pardavimo apmokestinimo“, „Dėl G. D. apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų“, „Dėl G. D. apskaičiuoto GPM“, „Dėl G. D. pastabų dėl pakartotinio patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“, „Dėl inspekcijos nustatytų faktų ir G. D. pateiktų argumentų dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų įvertinimo“(t.3,b.l.1-15); Marijampolės AVMI 2010-02-22 Aktu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“(t.3,b.l.9); 2011-03-15 VSDFV duomenimis apie G. D. pajamas iš darbinės veiklos(t.3, b.l.120-128); 2011-03-22 Valstybinės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis apie G. D. vardu registruotą turtą(t.3, b.l. 163 - t. 4, b.l. 28); 2011-03-30 Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentais, pagrindžiančiais 2009-12-10 patikrinimo aktą Nr. A5-09-25(t.1, b.l. 53 - t. 2, b.l. 139); 2012-01-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais 2009-12-10 patikrinimo aktą Nr. A5-09-25(t. 2, b.l. 143 - t.3, b.l. 9); 2012-01-27 Valstybinės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo pateiktais dokumentais: 2004-206-21 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. DŽM-4941, pagal kurią G. D. įsigijo 1111,28 m² sandėliavimo patalpas, esančias Sasnavos g. 74A, Marijampolėje(t.3, b.l.11-16); 2012-01-23 Valstybinės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pateiktais dokumentais: 2004-10-15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 10463, pagal kurią G. D. įsigijo 2,07 ha žemės sklypą, esantį Semoškų k., Lazdijų r. sav.(t3, b.l.18-20); 2012-01-30 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pateiktais dokumentais: 2004-02-17 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 538, pagal kurią G. D. įsigijo 90,90 m² butą, esantį Subačiaus g. 17-20, Vilniuje; 2006-01-26 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 222, pagal kurią G. D. įsigijo keturis 0,3 ha žemės sklypus, esančius Didžiasalio k., Vilniaus r. sav.; 2007-10-17 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 5061, pagal kurią G. D. įsigijo 151,54 m² butą, esantį Laisvės pr. 121-6, Vilniuje(t.3, b.l. 22-36); 2012-02-27 Marijampolės apskrities Archyvo informacija bei dokumentais iš Marijampolės rajono Liudvinavo apylinkės tarybos ir viršaičio archyvinio fondo dokumentų, iš 1992-1994 metų tarybos sesijų protokolų ir sprendimų su priedais bylų, kuriuose atsispindi žemės sklypų asmeniniams ūkiams skyrimas J. D., A. A.(t.3, b.l. 41-56); 2012-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus pateikta informacija bei dokumentais apie tai, kad J. D., A. V. A., M. A. A. naudojosi žemės plotais nuo 1993 metų(t.3, b.l.59-83); 2012-02-09 Marijampolės savivaldybės administracijos pateikta informacija apie tai, kad A. V. A., J. D. naudojosi (nuomojo) žemės plotus nuo 1993 metų(t. 3, b.l. 86); 2012-03-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateikta informacija apie tai, kad V. D., J. D., G. D., Marija A. A., A. V. A. mokėjo fizinių asmenų žemės mokestį bei fizinių asmenų valstybinės žemės nuomos mokesčius nuo 1998 metų, taip pat pateikė informaciją apie minėtiems asmenims nuosavybės teise priklausiusį bei priklausantį turtą(t.3, b.l. 91-92); 2012-02-08 Valstybinės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo pateikta informacija apie tai, kad G. D. nebuvo įregistravęs nuomos ar panaudos sutarčių 1993-2002 m. laikotarpiu(t.3, b.l. 94); 2012-03-07 Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta informacija apie G. D. ir J. D. vardais atliktas transporto priemonių registracijos operacijas (t.3, b.l. 97-99); 2012-03-16 Valstybės įmonės Ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikta informacija apie G. D. ir J. D. vardais atliktas traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registracijos operacijas(t.3, b.l. 101); 2012-03-22 Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento informacija bei dokumentais apie G. D. ir J. D. vardais atliktas traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registracijos operacijas(t.3, b.l.103-112); 2011-03-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-23 Baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d., kadangi nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. kovo mėn. prekiavo automobiline garso ir vaizdo technika, tačiau į apskaitą neįtraukė skirtų perparduoti prekių, dėl ko negalima iš dalies nustatyti G. D. veiklos pajamų bei perparduodamų daiktų atsargų, t.y. turto(t.3, b.l. 130-134); 2011-05-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-04-21 Baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 25 str. 2 d., 189 str. 2 d., kadangi nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. vasario mėn. iš pil. Ž. V. įsigijo ne mažiau kaip 700 vnt. automobilių navigacinių prietaisų (GPS) už ne mažiau, kaip 210 000 Lt, kurios buvo pagrobtos iš automobilių Vokietijos Federacinėje Respublikoje(t.3, b.l. 136-162).
Teismas pažymi, jog pagal LR BK 189¹str. 1d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal šį straipsnį nusikaltimu laikomas negalėjimas dokumentais pagrįsti turimo turto ir būtina kita sąlyga, kad asmuo (kaltininkas) žinotų arba turėtų ir galėtų žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Siekiant nustatyti ar asmuo kuriam yra inkriminuojama nusikalstama veika padarė šią veiką būtina nustatyti jo veikoje tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius įeinančius į nusikaltimo sudėtį. Objektyviai kaltinimas G. D. grindžiamas tuo, kad jis 2004-02-17 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 538 įsigijo, esantį (duomenys neskelbtini) už 150000 Lt iš neteisėtai gautų pajamų; 2004-06-21 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. DŽM-4941 įsigijo sandėliavimo patalpas 1111,28 m², esančias (duomenys neskelbtini), už 152245 iš neteisėtai gautų pajamų; 2004-10-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 10463 įsigijo 2,07 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., už 30000 Lt iš neteisėtai gautų pajamų; 2004-10-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo automobilį „Fiat Iveco 50-8“ už 518 Lt iš neteisėtai gautų pajamų; 2006-01-26 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 222 įsigijo keturis žemės sklypus po 0,3 ha kiekvieną, esančius (duomenys neskelbtini), už 1068450 Lt, iš kurių 123 797,00 Lt yra iš neteisėtai gautų pajamų; 2007-10-17 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 5061 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 470219 Lt, iš kurių 334673 Lt yra iš neteisėtai gautų pajamų, t.y., 2004-2007 metais turto įsigijimui panaudojo 791 233,00 Lt. neteisėtų pajamų. Minėtą turtą jis turėjo įtarimo pateikimo momentui. Turtas įgytas sudarius aukščiau nurodytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Šios aplinkybes kaltinimo buvo įrodinėjamos aukščiau analizuotais rašytiniais įrodymais.
Iš subjektyvinės pusės įrodinėjama, jog kaltinamasis žinojo, kad per nurodytus sandorius įgyto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, t.y., kaltinamojo sandoriams buvo sąmoningai panaudota 791 233,00 Lt. neteisėtų pajamų.
BK 190 straipsnio „Turto vertės išaiškinimas“ 2 dalis teigia, kad šio skyriaus 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.
Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis G. D. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai daroma sekančiais motyvais.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis turtą, kurio įgijimas ir turėjimas kaltinimo kvalifikuojamas neteisėtu praturtėjimu, nekilnojamojo turto ir privalomai registruotino kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių metu įgijo 2004-2007 metais. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas kaip veika dar nebuvo kriminalizuota, t.y., įstatymo leidėjo įtraukta į baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų sąrašą(BK), todėl ir baudžiamoji atsakomybė G. D. dėl neteisėto praturtėjimo kilti negali. Kadangi šios kategorijos bylose dar nėra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teismas vadovaujasi analogišku sprendimu, priimtu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-22 d. byloje Nr.1A-132-290/2013.
Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-04-17 iki 2007-10-17 G. D. šešių turto pirkimo-pardavimo sandorių metu įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo privalomai registruojamo turto. G. D. buvo kaltinamas, kad negalėjo pagrįsti šio turto įgijimo teisėtomis pajamomis. Jo įgijimui panaudojo 791 233,00 Lt. neteisėtų pajamų, todėl jam ir buvo inkriminuotas neteisėtas praturtėjimas pagal BK 189¹ straipsnio 1 d.
Tik 2010-12-02 įstatymu BK papildytas nauja norma, kriminalizuojančia neteisėtą praturtėjimą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas įsigaliojo 2010-12-11) nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami tik civilinių įstatymų normomis (CK 6.237-6.242 straipsniai) bei poveikiu šiai sferai, naudojant mokesčių administravimo svertus.
Asmens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Sutinkamai su LR BK 2 str. 1 d., asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnyje taip pat nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Iš to darytina išvada, jog G. D. baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą kilti negalėjo ir negali, kadangi įstatymas, kriminalizuojantis šią veiką, kaltinime nurodytu laikotarpiu, t.y., sudarant šešis sandorius nuo 2004-04-17 iki 2007-10-17, dar negaliojo, jis įsigaliojo tik 2010-12-11. Tai suponuoja, jog iš kaltinamojo G. D. veikos padarymo laikotarpiu nebuvo galima reikalauti naują įstatymą atitinkančio elgesio. Logiškai, nesant nustatytos baudžiamosios atsakomybės už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą (veiksmą), negalima kriminalizuoti ir būsenos (turėjimo). G. D. kaltinime nurodytas turtas buvo įgytas iki įstatymo įsigaliojimo -2010-12-11. Be to, požiūris, kad veika pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį turėtų būti kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta, net jeigu ji buvo pradėta įstatymui neįsigaliojus, prieštarauja baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Teismas laikosi nuomonės, kad nustatant nagrinėjamos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, svarbus ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimas, kad BK numatytų nusikalstamų veikų, kurių sudėtys aprašytos apibūdinant tik veiką, t.y., padariniai nenurodomi ir nėra būtinas objektyvusis požymis (formali sudėtis), atvejais nusikalstama veika laikoma baigta nuo įstatymo dispozicijoje nurodytos veikos padarymo momento. Formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymas reiškia teisinį visos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, kuris su faktiniu jos baigtumu gali ir nesutapti. Trunkamoji formalios sudėties nusikalstama veika teisiškai laikoma baigta nuo veikos padarymo momento, tačiau veika, neteisėti veiksmai gali tęstis tam tikrą laiką. Tokios baigtos nusikalstamos veikos stadijoje toliau realizuojama jos sudėtis kaltininkui net ir neatliekant jokių pakartotinių ar papildomų veiksmų(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012).
Be to, aukščiau analizuotais įrodymais nustatyta, kad iki 2010-02-22, t.y., dar nesant baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 189¹str.1d., G. D. atžvilgiu buvo atlikta ir užbaigta procedūra pagal galiojantį LR Mokesčių administravimo įstatymą. Tai reiškia, kad G. D. atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Jis buvo įformintas patikrinimo aktu. Pirminį aktą G. D. apskundė centriniam mokesčių administratoriui ir jis buvo nustatyta tvarka panaikintas. Tuomet nuo 2009-11-06 iki 2009-12-10 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31. Patikrinimas įformintas 2009-12-10 Patikrinimo aktu. Vadovaujantis MAĮ 71 str. nuostatomis, G. D. pateikė nesutikimą su patikrinimo aktu ir jo duomenimis, dėl to buvo 2010-02-20 dieną tarp G. D. ir Marijampolės AVMĮ sudarytas susitarimas, koreguojantis patikrinimo metu nustatytus duomenis. Minėtas susitarimas Marijampolės AVMI 2010-02-22 Aktu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“(t.3,b.l.9) buvo patvirtintas bei tokiu būdu įgijo juridinę galią. Pagal jį G. D. priskaičiuota 42 775,00 Lt. Gyventojų pajamų mokesčio, 15 026,00 Lt. gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 2 978,00 Lt. gyventojų pajamų mokesčio baudos, 4 930,00 Lt. VSDĮ bazinei pensijos daliai, 3 953,00 lt VSDĮ papildomai pensijos daliai, 2 465,00 Lt. VSDĮ bazinei pensijos daliai bauda, 1977,00 Lt. VSDĮ papildomai pensijos daliai baudą. Buvo sudarytas priskaičiuotos mokestinės nepriemokos išdėstymo grafikas, kuris G. D. yra vykdomas ir baigsis 2015 metais. Taigi matosi, kad G. D. priskaičiuotos ne tik nepriemokos, bet ir taikytos mokestinės sankcijos(bauda bei delspinigiai).
Teismas remiasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo suformuota praktika (2011-11-18 nutartis Nr. A143-2619/2011 ir 2012-11-08 nutartis A442-3046/2012), kad non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principas mokesčių teisinių santykių srityje nėra išimtis. Mokestinė bauda, vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos vystymąsi, gali prilygti kriminalinei bausmei, kaip ji suprantama Europos Žmogaus T. K.. Todėl sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y., ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Non bis in idem principas draudžia persekioti ir bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Todėl nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, dar nesant atsakomybės pagal LR BK 189¹str.1d., mokesčių administratoriaus 2010-02-22 kaltinamajam G. D. paskirta bauda už mokesčių teisės pažeidimus prilygo jo nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija vertinant šią teisinę situaciją Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme. Vieną ir tą patį asmenį nubaudus Marijampolės AVMĮ 2010-02-22 sprendimu ir vėl jį siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėm pagal LR BK 189¹str.1d., tokia teisinė situacija suponuoja non bis in idem principo pažeidimą. Kas reikalauja besąlygiško LR BPK 3str.1d.8p. nuostatų taikymo.
Kaip jau minėta aukščiau, LR BK 189¹str.1d. dispozicija reikalauja, kad asmuo (kaltininkas) žinotų arba turėtų ir galėtų žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Faktas, kad pagal iki BK 189¹str.1d.įsigaliojimo veikiančius mokesčių įstatymus kaltinamajam buvo taikytos mokestinės sankcijos, o asmuo jas vykdė, suponuoja kaltinamojo subjektyvią poziciją, kad jis vykdo valstybės jam skirtas mokestines prievoles už turėtas pajamas, kuriomis įgytas turtas, todėl yra įsitikinęs, kad jau yra nubaustas. Todėl LR BK 189¹str.1d. įsigaliojimo momentui jis žino, kad yra įgijęs turtą, tačiau vykdydamas jam paskirtas mokestines sankcijas laiko jį įgytu teisėtu būdu, nes valstybei vykdo mokestinę prievolę už visas savo turėtas pajamas, tame tarpe ir už tas, už kurias įgytas turtas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo G. D. kaltė pagrinde buvo įrodinėjama remiantis 2009-12-10 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. A5-09-25 ir a priori remiantis jo duomenimis apie G. D. pajamas bei išlaidas. Tačiau visiškai neatsižvelgiant į šio dokumento patikimumą įrodymų procese. Šis dokumentas suformuotas vykdant mokesčių administravimo procedūrą G. D. atžvilgiu, t.y., sutinkamai su MAĮ nuostatomis. Mokestinės procedūros prasme toks atlikto patikrinimo aktas įgauna juridinę galią tik tuomet, kai jis patvirtinamas mokesčių administratoriaus aktu. Dar iki jo patvirtinimo, tikrinamasis turi teisę aktą skųsti centriniam mokesčių administratoriui. Šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas pirmas patikrinimas. Jo metu priskaičiuotos G. D. mokėtinos mokesčių ir sankcijų už tai sumos sudarė apie 279 201,00 Lt. Šį aktą G. D. apskundė centriniam mokesčių administratoriui ir jis buvo panaikintas. Tada buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, t.y., po pirmo akto panaikinimo. Pastarojo patikrinimo metu G. D. buvo priskaičiuota 233 115,50 Lt., tačiau ir pastarasis patikrinimo aktas mokesčių administratoriaus patvirtintas nebuvo. G. D. pasinaudojo MAĮ 71 str. nuostatomis ir siekė susitarimo su mokesčių administratoriumi. Toks susitarimas su mokesčių administratoriumi buvo pasiektas 2010-02-20(Susitarimas Nr. R5-316, t.3,b.l.1-8). G. D. priskaičiuotos sumos sumažėjo nuo 233 115,50 Lt. iki 74 084,00 Lt. Būtent ši suma ir buvo patvirtinta Marijampolės AVMĮ 2010-02-22 sprendimu. Taigi tik po šio patvirtinimo nustatyti duomenys tapo oficialiais, įgijo juridinio fakto galią, o pirminis - 2009-12-10 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. A5-09-25 – neteko tokios galios, nes jame nustatyti duomenys jau neatitiko oficialiai patvirtintų. Nežiūrint to, G. D. kaltės įrodinėjimui pastarasis aktas buvo naudojamas pilna apimtimi, visiškai neatsižvelgiant į Marijampolės AVMĮ 2010-02-22 sprendimą Nr.(15.11-15)-T3-4(t.3,b.l.9). Todėl toks įrodinėjimas yra nepriimtinas.
Tokiu būdu, vadovaujantis išdėstytu ir LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., G. D. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas
nusprendė:
G. D. pagal LR BK 189¹str.1d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje ir asmens dokumentų paėmimą – G. D. panaikinti.
G. D. laikiną nuosavybės teisių apribojimą (2011-07-21 Turto arešto akto Nr.0111006951) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.