Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-503-254/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
e2A-503-254/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01680-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
D. K.
Civilinė byla Nr. e2A-503-254/2018;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01680-2017-4;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.5.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2277-835/2017 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo, atsakovei neįvykdžius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (toliau ir Sutarties) 8 punkto sąlygų dėl leidimo ieškovui išsipjauti 20 kietmetrių medienos. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 360 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979/2015 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 8 punktu šalys susitarė, kad D. K. sutinka, jog D. K. iš jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjaus 20 kietmetrių medienos. Ieškovo teigimu, atsakovė šio punkto įgyvendinimui, kaip miško savininkė, privalėjo pasirūpinti leidimo kirsti mišką ieškovui išdavimu, tačiau to nepadarė, vengė bendravimo su juo, neatsiliepė į skambučius. Ieškovas dėl to patyrė turtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės išsipjauti medieną gyvenamojo namo statyboms. Pažymėjo, kad atsakovei priklausančiame miške daugiausiai auga juodalksniai, todėl remiantis Generalinio miškų urėdo 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu, patvirtintu Žaliavinės medienos pardavimo kainoraščiu, kuriame nustatyta, kad juodalksnio pjautinių rąstų 1 kubinio metro kaina yra 68,00 Eur, iš atsakovės prašė priteisti 1 360 Eur sumą.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovė, kaip miško savininkė, sutiko tik dėl 20 kietmetrių medienos išpjovimo, tačiau neįsipareigojo atlikti kokius nors papildomus veiksmus. Todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo. Pažymėjo, kad leidimas malkauti nereikalingas, todėl ieškovas turėjo galimybę įgyvendinti Sutartyje įtvirtintą savo teisę, tačiau ja nepasinaudojo. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodyta 20 kietmetrių medienos kaina. Atsakovės nuomone, ieškovo pateiktas skaičiavimas grindžiamas juodalksnių pjautinių rąstų kaina, kai tuo tarpu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo sąlygos dėl tokios medienos kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui D. K. iš atsakovės D. K. 500,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui jo patirtas 138,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo atsakovei 144,90 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės D. K. 7,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979/2015 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasidalijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, namų apyvokos reikmenis bei galvijus. Ginčo dėl šalių sudarytos Sutarties sąlygų, išskyrus 8 punktą, kuriuo D. K. sutiko, kad D. K. iš jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjautų 20 kietmetrių medienos, nekilo. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad ginčijamame Sutarties punkte šalys aptarė klausimą dėl malkavimo, kuriam leidimas kirsti mišką nereikalingas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės minėtą aplinkybę, o tokį atsakovės Sutarties 8 punkto sąlygos aiškinimą laikė deklaratyviu ir neatitinkančiu CK 6.193 straipsnio 2 dalies nuostatų. Iš byloje pateiktų įrodymų, teismas nustatė, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant, kad būtų įgyvendintas Sutarties 8 punktas – kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kelis kartus raštu ragino atsakovę dėl leidimo medžių kirtimui išėmimo. Tuo tarpu atsakovės teiginius, kad ji leido ieškovui įgyvendinti Sutarties 8 punktą ir, kad ji šio susitarimo pagrindu neprivalėjo atlikti jokių veiksmų, įskaitant ir leidimo išėmimą medžiams kirsti, vertino kritiškai. Teismas darė išvadą, kad pažodinis sutarties sąlygų aiškinimas yra formalus ir neatitinka sutarties esmės (CK 6.193 str. 2 d.). Be to, iš byloje esančių duomenų nustatęs, kad atsakovė domėjosi leidimų medžių kirtimui išdavimu, teismas sprendė, kad atsakovė pripažino Sutarties 8 punkte numatytą sąlygą.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-1K-50 „Dėl informacijos apie D. K. ž. sklype esančio miško būklės“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ III skirsnio 20 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatomis, darė išvadą, kad šalys Sutarties 8 punkte įtvirtino susitarimą dėl 20 kietmetrių medienos, t. y. medžių išpjovimo, kuriam reikalingas leidimas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), kurį šiuo atveju privalėjo gauti būtent atsakovė. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 8 punkte numatytas sąlygas, laiku nepasirūpino leidimo ieškovui išsipjauti 20 kietmetrių medienos gavimu, dėl ko ieškovui kilo žala (nuostoliai), kurią privalo atlyginti atsakovė.Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nustatė, kad ieškovas prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį įrodinėja Žaliavinės medienos pardavimo kainoraštyje, patvirtintame Miškų urėdo 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu, nurodytomis kainomis už juodalksnio pjautinius rąstus, pagal kurį 20 kietmetrių juodalksnio pjautinių rąstų kaina yra 1 360 Eur (20 x 68 Eur). Atsakovė su paskaičiuotu žalos dydžiu nesutiko. Teismas pastebėjo, kad ieškovo pateiktame kainoraštyje numatytos kainos yra už apvaliąją medieną, tuo tarpu šalys susitarė dėl stataus miško pjovimo, todėl teismas vertino, kad toks žalos dydžio skaičiavimas neatitinka šalių susitarimo sąlygų. Teismas pažymėjo, kad šalys Sutarties 8 punkte neaptarė pjaunamų medžių rūšies. Šiuo atveju ieškovas paskaičiavo vienos rūšies – juodalksnio pjautinių rąstų kainą, o atsakovės pateiktuose 2017 m. spalio 31 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką ir 2017 m. gruodžio 14-15 d. medienos gabenimo lape numatyti kirstinų medžių rūšys ir skaičiai – 24 drebulės bei 5 juodalksniai, sudarantys 20 kietmetrių medienos. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgęs į LR Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ VII skyriuje baigiamosiose nuostatose nurodytus privalomus leidimo kirsti mišką rekvizitus, darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei priklausančiame žemės sklype auga vien tik juodalksniai. Tuo pačiu įvertinęs tai, kad atsakovė 2017 m. spalio 31 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką nenurodė duomenų, atitinkančių minėtame įsakyme nurodytus privalomus rekvizitus – miško kirtimo rūšies, miškų grupės, ploto(ha), kirstinų medžių rūšių, numatomo iškirsti apytikrio likvidinio medienos tūrio (ktm) kiekvienai medžių rūšiai, teismas darė išvadą, kad nei ieškovo, nei atsakovės pateikti 20 kietmetrių medienos kainos skaičiavimai neatitinka sutarčių aiškinimui keliamo sąžiningumo reikalavimo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys susitarė, jog ieškovas išsipjaus, t. y. savo lėšomis pasirūpins pjovimo darbais, pagal atsakovės suteiktą leidimą 20 kietmetrių medienos, kaip nustatyta byloje, iš miško, kuriame auga drebulės ir juodalksniai, žalos dydį apskaičiavo vadovaujantis nenukirsto miško, t. y. 10 kietmetrių vienos rūšies – juodalksnio ir 10 kietmetrių kitos rūšies – drebulės, kaina. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. D1-58 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ pakeitimo“ nuostatas, stambaus juodalksnio kaina – 12,45, stambios drebulės – 9,55. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. D1-89 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ stambaus juodalksnio koeficientas yra 2,40, stambios drebulės – 1,20 (skaičiuojama pagal stambaus juodalksnio ir drebulės kainą, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kokio galimo tūrio mediena būtų pjaunama). Tokiu būdu teismas apskaičiavo, kad 10 kietmetrių stambaus juodalksnio medienos kaina yra 361,50 Eur (12,45 Eur x 2,40 + 21 proc. PVM x 10 ktm), ir 10 kietmetrių stambios drebulės medienos – 138,70 Eur (9,55 Eur x 1,20 + 21 proc. PVM x 10 ktm), o 20 kietmetrių medienos kaina yra 500,20 Eur (361,50 Eur + 138,70 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 500,20 Eur žalos atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis, 6.249 straipsni). Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.Teismas, iš dalies tenkinęs pareikštą ieškinį, laikė pagrįstu ir ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą (500,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė šalims, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, t. y. ieškinį tenkinus 37 proc., iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 138,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (320 Eur x 37 procentai = 118,40 Eur), o iš ieškovo atsakovei priteisė 144,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (230 Eur x 63 proc. = 144,90 Eur). Ieškinį iš esmės tenkinus, valstybės patirtas 7,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas priteisė iš atsakovės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pagal Sutarties 8 punktą privalėjo imtis veiksmų leidimui kirsti medžius gauti. Pažymi, kad pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo sutarta dėl medienos malkoms, nes ieškovas tvirtino, kad jam reikės apkūrenti gyvenamąsias patalpas. Todėl atsakovė Sutarties 8-uoju punktu sutiko, kad ieškovas išsipjautų 20 kietmetrių malkoms skirtos medienos. Pažymi, kad medienai malkoms ruošti priskiriami sausuoliai, išvartos, kreivi medžiai, kuriems pjauti/kirsti nereikalingi leidimai. Todėl šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus pasirašant minėtą sutartį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatas, numatytos dvi galimybės dėl Leidimo kirsti mišką išdavimo: leidimo išdavimas privataus miško savininkui arba savininko įgaliotam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų siekęs, jog jam būtų išduotas įgaliojimas dėl Leidimo kirsti mišką išdavimo. Pažymi, kad savo teisę išsipjauti 20 kietmetrių medienos ieškovas turėjo realizuoti iki 2016 metų gruodžio 1-os dienos, tačiau šios teisės laiku nerealizavo. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pripažino Sutarties 8 punkte įtvirtintą susitarimą dėl 20 kietmetrių miško medžių kirtimo, ką neva patvirtina atsakovės kreipimasis į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinį poskyrį dėl ketinimo kirsti mišką. Apeliantė pažymi, kad dėl medžių kirtimui leidimo išdavimo domėjosi tik teismui pasiūlius tai padaryti, siekiant kompromiso byloje. Be to, ieškovo 2017-11-09 teismo posėdyje nurodyta aplinkybės, kad jis neketina kirsti medžių, o reikalauja žalos atlyginimo pinigais, tik patvirtina ieškovo nesąžiningumą, t. y. ieškovas, sudarydamas Sutartį, slėpė savo tikruosius ketinimus. Nepagrįsta teismo išvada, kad būtent ieškovė nevykdė Sutarties 8 punkto sąlygų, t. y. laiku nepasirūpino leidimo gavimu, kas sudarė sąlygas žalai atsirasti. Pažymi, kad atsakovės pateikti duomenys apie miško pardavimo kainas nereiškia, jog atsakovė pripažino ieškovo teisę į žalos atlyginimą. Atsakovė ginčija ne tik paties žalos atlyginimo fakto pripažinimą, bet ir piniginę žalos išraišką. Nepagrįstai teismas žalos atlyginimą skaičiavo už 10 kietmetrių juodalksnio ir 10 kietmetrių drebulės, nurodydamas, kad atsakovė nenurodė miško kirtimo rūšies, miškų grupės, ploto (ha), kirstinų medžių rūšių, numatomo iškirsti apytikslio likvidinio medienos tūrio (ktm) kiekvienai medžių rūšiai. Apeliantės nuomone, teismas, skaičiuodamas priteistiną žalą, privalėjo vadovautis jos pateiktame 2017-10-31 Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytais duomenimis, pagal kuriuos turėjo būti nustatomas juodalksnių ir drebulių stambumo kainų vidurkis. Be to, teismas nepagrįstai pardavimo kainą skaičiavo su 21 procento PVM, nes PVM išskiriamas tik PVM mokėtojams. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, kurie nėra PVM mokėtojai. Fiziniai asmenys, pardavę prekę, nemoka valstybei pridėtinės vertės mokesčio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. K. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 120 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad, sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovė neįsipareigojo rūpintis leidimais ar atlikti kitus veiksmus, tuo labiau, kad, atsakovės nuomone, Sutarties 8 punktu buvo susitarta ne dėl medienos išpjovimo, o dėl malkų, kurioms gauti leidimo nereikia. Pažymi, kad sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovui malkų nereikėjo, kadangi ieškovas neturėjo namo, kurį reikėtų apšildyti. Be to, atsakovės pateikti byloje dokumentai, susiję su ketinimu kirsti mišką, patvirtina, kad ji pripažino tarp šalių buvusį susitarimą dėl 20 kietmetrių medienos, o ne malkų kirtimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pats ieškovas įgaliojimo pagrindu galėjo pasirūpinti leidimo kirsti mišką gavimu. Ieškovas pažymi, kad įgaliojimą gauti leidimą kirsti mišką gali išduoti tik pats miško savininkas ir toks įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Tuo tarpu ieškovo ir atsakovės santykiai buvo konfliktiški nuo 2015 metų pavasario, atsakovė neatsako į ieškovo skambučius, žinutes, todėl ieškovas neturėjo galimybės siekti, kad atsakovė išduotų įgaliojimą leidimo kirsti mišką gavimui. Apeliantė nepagrįstai ginčija teismo priteistą žalą ir jos paskaičiavimą. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai paskaičiavo priteistinos žalos dydį (500,20 Eur), vadovaudamasis nenukirsto miško kaina, kadangi tarp ieškovo su atsakove buvo susitarimas, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu išsipjaus 20 kietmetrių medienos. Priteistinos žalos dydis paskaičiuotas tinkamai taikant norminius aktus, būtent, pagal LR aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. Dl-58 „Dėl LR aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų pakeitimo“ ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. D1-89 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, neįvykdžius Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto nuostatų, kuriuo atsakovė D. K. sutiko, jog D. K. iš jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjautų 20 kietmetrių medienos. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suėjus 8 punkte nustatytam terminui, nevykdymo teisinių padarinių – žalos atlyginimo.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė privalėjo imtis veiksmų leidimui kirsti medžius gauti, nes, jos manymu, ieškovas turėjo išsipjauti 20 kietmetrių malkoms skirtos medienos, kam leidimas nereikalingas, bet šios teisės savo veiksmais nerealizavo iki 2016 metų gruodžio 1-os dienos. Be to, jos nuomone, teismas nepagrįstai žalos atlyginimą skaičiavo už 10 kietmetrių juodalksnio ir 10 kietmetrių drebulės, kuomet teismas privalėjo vadovautis atsakovės pateiktame 2017-10-31 Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytais duomenimis, pagal kuriuos turėjo būti nustatomas juodalksnių ir drebulių stambumo kainų vidurkis. Taip pat teismas nepagrįstai pardavimo kainą skaičiavo su 21 procentu PVM, nes fiziniai asmenys, pardavę prekę, nemoka valstybei pridėtinės vertės mokesčio.

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-979/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktu atsakovė D. K. sutiko, kad D. K. iš jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjautų 20 kietmetrių medienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patvirtintai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ji jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CPK 18 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto sąlyga savo esme yra sąlyga ne dėl priteisimo, o dėl atsakovės pripažinimo tam tikrų teisinių santykių – ieškovo teisės iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjauti 20 kietmetrių medienos. Pažymėtina, kad priverstinai vykdytini yra teismo sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl atsisakymas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą neatėmė iš jo teisės pažeistą teisę ginti, prašant priteisti padarytą žalą (nuostolius) (CK 1.138 straipsnio 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.).

Apeliantė kelia klausimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto sąlygos aiškinimo ir nurodo, kad davė sutikimą ieškovui išsipjauti 20 kietmetrių medienos malkoms, o ne stačios medienos. Tačiau šiuos savo argumentus atsakovė turėjo pagrįsti, nes sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkte nėra nurodyta, kad ji sutiko, jog ieškovas malkautų jos miške. Pažymėtina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1.5. ir 5.2.4 punktuose, šalims dalijantis medieną po 8 kietmetrius kiekvienam, buvo akcentuojama ne medienos rūšis, o jos paruošimas. Atsakovė 8 punktu sutiko, kad ieškovas pats išsipjautų medieną, todėl jos pasirinkta gynybos pozicija nelaikytina sąžininga. Pagal sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, kuomet šalys nutraukdami santuoką sprendė dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, o mediena galėjo būti kompensuojama sutuoktiniui atitenkanti mažesnė santuokoje įgyto turto dalis, ar kiti praradimai (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), sutarties 8 punktą aiškinant kitaip, negu sutartyje parašyta, reikštų ne ką kitą, kaip sutarties sąlygų pakeitimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Todėl nagrinėjamu atveju sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto sąlyga atsakovei turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CPK 18 straipsnis) ir vykdytina tokioje apimtyje, kaip ji buvo patvirtinta.

Atsakovė, davusi sutikimą dėl medienos išsipjovimo, turėjo suprasti, kad tam bus būtinas leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis, kuris yra privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams, o pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 7 punktas, toliau ir Aprašas). Apeliantės nurodomo Aprašo 6 punkto nuostatos reglamentuoja, kad leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Todėl šio punkto nuostatos neteikia pagrindo sutikti su apeliante, kad leidimu kirsti mišką turėjo pasirūpinti pats ieškovas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktu atsakovė sutiko, kad ieškovas iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjautų 20 kietmetrių medienos, todėl leidimą atsakovė turėjo gauti būtent iki šio termino pabaigos.

Byloje yra duomenys, kad atsakovė 2016 m. gegužės 2 d. pateikė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritoriniam poskyriui pranešimą apie ketinimą kirsti mišką žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (1 t. b. l. 64-65), t. y. tame pačiame žemės sklype, kuriame atsakovė D. K. sutiko, jog D. K. išsipjautų 20 kietmetrių medienos. Tačiau į bylą atsakovė nepateikė duomenų nei, kad buvo įgaliojusi ieškovą gauti leidimą, nei, kad pati jį būtų gavusi ir perdavusi ieškovui, kad šis galėtų išsipjauti medieną (CPK 12, 178 straipsnis). Taip pat neįrodė, kad buvo aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti savo sutikimo. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas šios savo teisės sutartyje nustatytu terminu neįgyvendino dėl atsakovės kaltės, todėl jis turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė.

Apeliantės nuomone, teismas, skaičiuodamas priteistiną žalą, privalėjo vadovautis jos pateiktame 2017-10-31 Pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytais duomenimis, pagal kuriuos turėjo būti nustatomas juodalksnių ir drebulių stambumo kainų vidurkis, be to, kertama drebulės 15 kmt., o juodalksnio – 5 ktm. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jau vien iš šio pranešimo akivaizdu, kad atsakovės miško sklype auga ir juodalksniai ir drebulės, šių rūšių medienos kaina yra skirtinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį apskaičiavo imdamas po lygiai abiejų rūšių medienos – po 10 ktm kiekvienos.

Teismas žalos dydį apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. D1-58 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ pakeitimo“, kai stambaus juodalksnio kaina yra 12,45 Eur/m³ , stambios drebulės – 9,55 Eur/m³. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ 7 punktu, nenukirsto miško kaina yra indeksuojama. Nuo 2015-01-21 iki 2017-01-30 (Sutarties 8 punkte numatytas terminas – 2016-12-01) galiojo kainų indeksai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-21 įsakymą Nr. D1-63 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“. Pagal šį įsakymą stambaus juodalksnio kainos koeficientas 2,40, o stambios drebulės – 1,42. Pirmosios instancijos teismas koeficientus taikė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. D1-89 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“, pagal kurį stambaus juodalksnio kainos koeficientas – 2,40 nepakito, o stambios drebulės nuo 1,42 sumažėjo iki 1,20, kas yra palankiau apeliantei, todėl, galiojant draudimui priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis), šis koeficientas nekeičiamas.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, neturėjo pagrindo priskaičiuoti 21 proc. PVM mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai, kuomet sprendė medienos kainą padidinti 21 proc. PVM (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Ieškovas atsiliepime taip pat nenurodė jokių prieštaravimų dėl paminėtų apeliantės argumentų. Byloje ieškovas reikalauja priteisti piniginį ekvivalentą už turtą, kurio jis negavo, atsakovei neįvykdžius prievolės pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą leisti ieškovui iki 2016 m. gruodžio 1 d. išsipjauti 20 kietmetrių medienos. Abi sutarties šalys yra ne PVM mokėtojai, todėl nepatyrė ir nepatirs PVM mokesčio išlaidų, kuomet pagal sutarties 8 punktą medieną turėjo išsipjauti pats ieškovas. Konstatavus šias aplinkybes, žalos dydis sumažinamas, apskaičiuotą medienos kainą mažinant 21 proc. PVM dydžiu. Tokiu atveju žala už 10 kietmetrių stambaus juodalksnio medienos bus ne 361,50 Eur (12,45 Eur x 2,40 + 21 proc. PVM x 10 ktm), o 298,80 Eur (12,45 Eur x 2,40 x 10 ktm), o už 10 kietmetrių stambios drebulės medienos – ne 138,70 Eur (9,55 Eur x 1,20 + 21 proc. PVM x 10 ktm), o 114,60 Eur (9,55 Eur x 1,20 x 10 ktm). Todėl ieškovui iš atsakovės priteista 500,20 Eur (361,50 Eur + 138,70 Eur) žala mažintina iki 413,40 Eur (298,80 Eur + 114,60 Eur), pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas turėjo 350,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė –230,00 Eur. Ieškovo ieškinys patenkintas 30 proc. (413,40 Eur x 100 : 1360,00 Eur), o atmestas 70 proc. Atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 105,18 Eur (350,60 Eur x 30 : 100) turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 161,00 Eur (230,00 Eur x 70 : 100). Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (161,00 Eur - 105,18 Eur), atsakovei iš ieškovo priteisiamas 55,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Pirmosios instancijos teisme turėta 7,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį patenkinus 30 proc., o atmetus 70 proc., atitinkamai turi būti pakeičiamas ir šių bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymas. Atsakovės dalis šių išlaidų atlyginime būtų 2,33 Eur, o ieškovo – 5,43 Eur. Kadangi iš atsakovės priteistina šių išlaidų suma nesiekia 3 Eur, t. y. yra mažesnė, nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.), tai šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos. Iš ieškovo valstybei priteistinos 5,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 100 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovas turėjo 120 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 17 proc., o atmestinas 83 proc. Atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 20,40 Eur (120 Eur x 17 :100), o ieškovui iš atsakovės 99,60 Eur (120 x 83 : 100). Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (99,60 Eur – 20,40 Eur), ieškovui iš atsakovės priteisiama 79,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K., a . k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 413,40 Eur (keturis šimtus trylika eurų 40 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (413,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K. atsakovei D. K. 55,82 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo D. K. valstybei 5,43 Eur (penkis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.

Priteisti ieškovui D. K. iš atsakovės D. K. apeliacinės instancijos teisme turėtų 79,20 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė