Šiaulių apygardos teismo sprendimas

3. Sutarties 9 skyrius reguliuoja sutarties kainą ir apmokėjimą bei nustato, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Vadovaujantis sutarties 9.5. punktu, tarpiniam mokėjimui gauti atsakovė privalo pateikti ieškovei atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą-faktūrą. Sutarties 9.7.1. punkte nurodyta, kad ieškovė privalo mokėti atsakovei sumą, patvirtintą atsakovės pateiktuose mokėjimo dokumentuose per 30 dienų nuo pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo. Sutarties 9.9. punktas numatė, kad sutarties kaina jos galiojimo metu nekeičiama. Sutarties 9.6. punkte nurodyta, kad galutiniam mokėjimui gauti atsakovė gali pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai šalys pasirašo darbų perdavimo-priėmimo aktą bei atsakovė ištaiso visus smulkius defektus ir nebaigtus darbus, įvardintus darbų perdavimo-priėmimo metu.

4. Sutarties šalys susitarė, kokiu atveju atsakovės turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai: jeigu per 30 d. nuo sutarties 9.7. punkte nurodyto termino pabaigos negauna viso apmokėjimo; užsakovas visiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų; darbų vykdymo sustabdymas pagal sutarties 12.1. punktą trunka ilgiau negu 90 dienų (12.6. punktas). Sutarties 12.3.2. punktas numato, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal žiniaraštyje nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma.

5. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2019-07-31 sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) įkainių teisingumo. Ieškovė raštu nurodė atsakovei ištaisyti neteisingai, ne pagal sutartį sąskaitoje nurodytus įkainius, prašė suderinti sąnaudų skirtumus tarp techninio ir darbų projektų „Statinio konstrukcijos“ dalių, kvietė į susitikimus, derybas, į kurias atsakovė atvykti atsisakė. Nesutarimai tarp šalių kilo ne dėl darbų kokybės, o dėl darbų įkainių, sąnaudų teisingumo. Atsakovė nesutiko su kainų perskaičiavimu, nebendradarbiavo su ieškove, atsisakė susitikti ir nuo 2019-09-01 pasinaudojo priešpriešinių prievolių sulaikymo teise - sustabdė darbų vykdymą pagal sutartį.

8. Atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, nebendradarbiavo su ieškove, nesiekė išsaugoti sutartinius santykius, nesileido į derybas, pati nevykdė darbų nuo 2019-09-01, net ir teismui išsprendus tarp šalių kilusį ginčą. CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Net ir taikant CK 6.217 straipsnio 5 dalį, pagal kasacinio teismo praktiką (2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014) turi būti įvertinama tai, kad tokiu nutraukimu nebūtų padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais.

9. Atsakovė sutarties nutraukimą grindžia sutarties 12.6.1. punktu: rangovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu per 30 dienų nuo sutarties 9.7. punkte nurodyto termino pabaigos negauna viso apmokėjimo. Atsakovė sutarties nutraukimo rašte nurodo, kad 2019-07-31 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra neapmokėta daugiau kaip 30 d., dėl ko atsakovė sutartį nutraukia. Tačiau kasacinis teismas išaiškino, kad sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais.

10. Sutarties 9.7. punktas numato, kad ieškovė privalo mokėti atsakovei sumą, patvirtintą atsakovės pateiktuose mokėjimo dokumentuose, per 30 dienų nuo jos pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo. Ieškovė nepraleido 2019-07-31 sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo termino, nes jos nepatvirtino, o atsakovei išsiuntė raštą, kuriuo nurodė pataisyti 2019-07-31 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nes sąskaitoje nurodyti įkainiai neatitiko sutarties nuostatų, atsakovei jis buvo pateiktas 2019-08-26 - nepraleidus 30 dienų termino. Atsakovė nesutiko pataisyti sąskaitos-faktūros ir joje nurodytų įkainių bei darbų apimčių, formaliai nurodė, kad yra praleistas 10 dienų terminas bet kokioms pastaboms dėl atliktų darbų bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal šią sąskaitą-faktūrą. Kilus ginčui dėl sąskaitos-faktūros ir joje nurodytų įkainių pagrįstumo, ieškovė teisėtai sulaikė šios sąskaitos-faktūros apmokėjimą tol, kol ginčą tarp šalių pagal atsakovės ieškinį išspręs teismas. Atsakovė taip pat sustabdė savo priešpriešines pareigas pagal sutartį ir laiko sustabdymą teisėtu. Atsakovė, nutraukdama sutartį 2020-06-19 raštu, žinojo arba negalėjo nežinoti, kad 2019-07-31 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapmokėta daugiau kaip 30 dienų ne dėl to, kad ieškovė pažeidė sutartį, o dėl to, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo sprendžiamas teisme.

11. Ieškovė 2020-04-21 išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties vykdymo atsakovei, kuriame prašoma prieš pradedant rašte nurodytus darbus suderinti numatomų vykdyti darbų grafiką. Tačiau atsakovė jokių darbų objekte nepradėjo, atlikimo grafikų, darbų pradžios ir pabaigos datų su ieškove nederino ir šiai dienai taip pat sutarties nevykdo. Atsakovė pateikė atsakymą į šį raštą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad kol vyksta ginčas teisme, abi šalys yra sustabdžiusios savo pareigas pagal sutartį. Atsakovė aiškiai suprato, kad abi šalys ne pažeidinėja sutartį, o jos nevykdo dėl ginčo, sprendžiamo teisminiu būdu.

13. Šiuo atveju atsakovė elgėsi nesąžiningai – žinojo ir negalėjo nežinoti apie kilusį konfliktą dėl sąskaitos faktūros teisėtumo, žinojo, kad abi sutarties šalys yra sustabdžiusios savo priešpriešines prievoles pagal sutartį, tačiau ją nutraukė neva dėl sąskaitos-faktūros neapmokėjimo laiku. Atsakovės nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą patvirtina aplinkybė, kad raštą apie vienašalį sutarties nutraukimą atsakovė ieškovei pateikė jau kitą dieną po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, kuriuo teismas netenkino atsakovės reikalavimo pakeisti sutarties kainą. Atsakovės siekis nutraukti sutartį sietinas ne su sąskaitos neapmokėjimu, o dėl to, kad, kaip pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose išnagrinėtoje byloje, jai toliau vykdyti sutartį (neperskaičiavus kainos) buvo nenaudinga finansiškai. Atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir sutarties kainos pakeitimo, tačiau nesikreipė dėl sutarties nutraukimo, tad akivaizdu, kad atsakovės elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai suponavo norą toliau tęsti sutartinius santykius, o ne juos nutraukti.

15. Šiuo atveju atsakovė, supratusi, kad sutarties kaina nedidės, sutartį nutraukė ne dėl to, kad sutartis buvo pažeista iš esmės, o dėl to, kad nebesiekia toliau vykdyti sutartį, nes jai tai nėra naudinga. Tokie atsakovės veiksmai – nepagrįstas atsisakymas nuo sutarties, yra neteisėti ir ieškovei sukeliantyss neigiamus padarinius: sutartyje nurodytiems darbams atlikti ieškovė privalės skelbti naują konkursą, o atsiradęs kainų skirtumas tarp atsakovės pasiūlytos ir naujojo tiekėjo pasiūlytos kainos bus laikomi ieškovės nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

16. Sutarties 12.3.2. punktas numato, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal žiniaraštyje nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad sutartis nuo 2020-07-15 nutraukta dėl atsakovės kaltės sutarties 12.3.2. pagrindu.

17. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, tik paaiškėjus nepalankiam atsakovei teismo sprendimui, ji netęsė sutartinių santykių, nevedė dialogo, o sutartį nutraukė. Tol, kol vyko teismo procesas ir ginčai tarp šalių, abi šalys sustabdė iš sutarties kylančias priešpriešines pareigas. Tačiau šalims ginčą išsprendus bei teismui nustačius, kad atsakovė privalo sutartį vykdyti sutartyje nustatytais įkainiais, nekeičiant sutarties, o ieškovė privalo apmokėti 2019-07-31 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), abi šalys turėjo pareigą savo priešpriešines pareigas vykdyti toliau. Ieškovė savo pareigą apmokėti sąskaitą-faktūrą įvykdė, o atsakovė darbų pagal sutartį vykdymo neatnaujino. Atsakovė neteisėtai - nesant sutarties nutraukimo pagrindų - nuo 2020-07-03 sutartį nutraukė.

18. Ieškovė 2020-07-03 raštu, siekdama išsaugoti sutartinius santykius, atsakovei nurodė motyvus dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo ir suteikė papildomą 7 darbo dienų terminą (iki 2020-07-14 imtinai) jai suderinti darbų vykdymo grafiką ir pradėti vykdyti sutartyje nurodytus darbus. Ieškovė taip pat 2020-07-03 raštu įspėjo atsakovę, kad jeigu ji nevykdys sutarties, ieškovė laikys, kad sutartis yra nutraukta dėl atsakovės kaltės. Dar 2020-04-21 raštu ieškovė ragino atsakovę suderinti naujo darbų etapo darbų grafikus, tačiau atsakovė traktavo, kad kol ginčas tarp šalių neišspręstas, tol šalys teisėtai sustabdžiusios sutarties vykdymą. Net ir po ginčo išsprendimo atsakovė darbų vykdymo pagal sutartį neatnaujino. Todėl ieškovė laiko, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai. Kai reikalavimą dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo reiškia viešąjį interesą ginantys subjektai ir institucijos, t. y. kiti subjektai, o ne tiekėjai (pvz., prokuroras, Viešųjų pirkimų tarnyba), taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kas pateisinama viešųjų pirkimų tikslų, šių institucijų veiklos specifika, nes pernelyg trumpas ieškinio senaties terminas reikalavimams, turintiems visuomeninę svarbą ir nukreiptiems į visuomenės interesų apsaugą, neužtikrintų specialiojo įstatymo keliamų tikslų ir pažeistų teisėtus visuomenės lūkesčius, tuo tarpu įstatymų leidėjas VPĮ 94 straipsnio 3 dalimi (pagal seną įstatymo redakciją, kuri pilnai atitinka dabar galiojančio VPĮ 102 straipsnio 4 dalį) siekė sureguliuoti būtent tiekėjų reiškiamiems reikalavimams taikomą ieškinio senaties terminą, suformuluotą įvertinus ne tik nacionalinį, bet ir teisinį Europos Sąjungos peržiūros procedūrų reglamentavimą bei Teisingumo Teismo išaiškinimus šioje srityje.

21. Net jeigu vadovautis atsakovės logika, jog VPĮ 102 straipsnyje nustatyti senaties terminai yra taikomi ir perkančiajai organizacijai, atsakovė vis tiek neteisi, kad ieškinio senatis yra praleista ir ją neteisėtai skaičiuoja nuo atsakovės rašto apie vienašalio sutarties nutraukimo sudarymo dienos. Kaip nurodyta VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje, tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos. Šiuo atveju sutartis buvo nutraukta nuo 2020-07-03, o ieškinys teismui paduotas 2020-07-30 – nepraėjus 30 kalendorinių dienų.

22. Ieškovė, siekdama išsaugoti sutartinius santykius bei ginčą išspręsti taikiai, nedidinat išlaidų, 2020-07-03 kreipėsi su raštu į atsakovę, suteikė papildomą terminą pradėti darbus pagal sutartį, pateikė įrodymus, kad sąskaita-faktūra, dėl kurios apmokėjimo kilo ginčas, yra apmokėta, tačiau atsakovėį raštą neatsakė. Todėl ieškovei nebuvo aiški atsakovės valia dėl sutarties tolimesnio vykdymo ar nutraukimo. Net jeigu ir teismas laikytų, kad 30 dienų senaties terminas yra praleistas, tai jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių – paties atsakovės neveikimo, praleistas nežymiai – 11 dienų, dėl ko teismas turėtų jį atnaujinti.

24. Ieškovė ieškinį pateikė praleidusi VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Vien dėl šios priežasties, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys turėtų būti atmestas. Ginčo sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, taikant ir aiškinant viešojo pirkimo sutarties nuostatas, sistemiškai taikomos ir viešojo pirkimo sąlygos, viešųjų pirkimų principai. VPĮ yra specialusis įstatymas tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos.

25. VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinys teismui, ginčijant viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, privalo būti pateiktas per 30 dienų nuo sprendimo dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo išsiuntimo dienos. CPK 12 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas lemia, jog VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 30 kalendorinių dienų terminas taikomas tiek tiekėjui, ginčijančiam perkančiosios organizacijos atliktą vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, tiek ir perkančiajai organizacijai, ginčijančiai tiekėjo atliktą vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

26. Atsakovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo ieškovei išsiųstas 2020-06-19, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2020-07-30, t. y. praėjus net 41 kalendorinei dienai po pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo ir praleidus VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

27. Sutartis nutraukta nepažeidžiant CK 6.217 str. nuostatų, egzistuojant ieškovės padarytam esminiam sutarties pažeidimui. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Šalių sutarties 2.1 p. nustato esminę sutarties sąlygą – atsakovės teisę į atlyginimą už atliktus darbus.

28. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Atitinkamai sutarties 7.5 skyriaus 3 p. taip pat nurodyta, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nurodytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Ginčo atveju yra reikšminga, ar už atliktus darbus ieškovė vėlavo sumokėti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, ar sutarties vykdymo stabdymas truko daugiau kaip 90 kalendorinių dienų (sutarties 12.6 p.).

31. Atsakovės įvykdytas vienašalis sutarties nutraukimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, lemiančių negalimumą toliau vykdyti sutarties dėl ieškovės atlikto esminio sutarties pažeidimo. Sutarties 9.7. p. šalys susitarė dėl konkretaus apmokėjimo už atliktus darbus termino dėl tos priežasties, kad sutarties vykdymui būtų užtikrinama apyvartinių lėšų cirkuliacija, suteikiant atsakovei galimybę atlikus vienus darbus, gauti apmokėjimą bei įsigyti kito etapo darbams reikalingas medžiagas, sumokėti darbuotojams atlyginimus ir kt. Sutarties 12.6.3 p. šalys susitarė dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį tais atvejais, kai jos vykdymo sustabdymas trunka ilgiau nei 90 kalendorinių dienų, kadangi sustabdžius sutarties vykdymą tokiam ilgam laikotarpiui, objektyviai nėra įmanoma spėti sutarties įvykdyti laiku.

32. Sutarties vykdymo metu susiklostė situacija, kai ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė apmokėti už atliktus darbus. Vėluojant sumokėti 55 437,54 Eur su PVM už atliktus darbus daugiau nei 300 dienų, o atsakovei privalėjus daugiau nei 90 kalendorinių dienų stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą, sutarties vykdymo terminas dėl atsakovės kaltės buvo pradelstas tiek, kad įvykdyti sutartį per likusį sutarties galiojimo terminą nėra jokios objektyvios galimybės. Net ir įsiteisėjus Lietuvos apeliacinis teismo 2020-06-18 sprendimui, ieškovė vis vien vengė sumokėti už atliktus darbus, sumokėjo priteistą sumą tik po to, kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai inicijavo vienašalį sutarties nutraukimą sutarties 12.6 p. nustatytu pagrindu dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo.

33. Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį dėl atsakovės kaltės, tačiau su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovė taip pat nesutinka. Prejudicinėje byloje konstatuoti šios bylos nagrinėjimui reikšmingi prejudiciniai faktai, kad net vienerių metų atsilikimas nuo žiniaraštyje nurodyto darbų grafiko atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o išimtinai tik dėl ieškovės kaltės, jai neteisėtai ir nepagrįstai neapmokant už atsakovės atliktus darbus ir atsakovei teisėtai ir pagrįstai pasinaudojant teise stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutarties sustabdymas buvo teisėtas ir pagrįstas.

34. Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad sutartis nuo 2020-07-03 nutraukta dėl atsakovės kaltės, grindžia sutarties 12.3.2 p. pagrindu ir tuo, jog atsakovė tariamai nebendradarbiavo su ieškove, po 2020-06-18 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo neatnaujino sutarties vykdymo. CK 6.218 str. nustatyta, jog šalys sutartyje gali nustatyti trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą pranešimui apie sutarties nutraukimą. Sutarties 12.3.2 p. nustatyta ieškovės teisė nutraukti sutartį iš anksto prieš 20 dienų apie tai pranešus atsakovei, jeigu atsakovė nepradeda laiku vykdyti darbų arba aiškiai nurodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų. Sutarties 12.3.2 p. nustatytas 20 dienų išankstinis pranešimo apie sutarties nutraukimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei objektyviai yra reikalingas atitinkamas terminas, siekiant atnaujinti darbus statybvietėje.

35. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis dėl atsakovės kaltės nutraukta nuo 2020-07-03. Vadovaujantis ieškovės nurodomu sutarties 12.3.2 p. pagrindu, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį (tariamas nebendradarbiavimas, atsisakymas ją vykdyti) turėjo būti atlikti likus ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2020-06-13. Ieškovė nurodo, kad iki 2020-06-18 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo abi šalys buvo teisėtai sustabdžiusios prievolių pagal sutartį vykdymą, o jį atnaujinti turėjo/galėjo tik po 2020-06-18. Tuo tarpu reikalavimą pripažinti sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės ieškovė prašo tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdė darbų laikotarpiu iki 2020-06-13. Ieškovė kartu ir teigia, ir neigia, kad šalys turėjo vykdyti ginčo sutartį dėl 2019-07-31 sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)apmokėjimo laikotarpiu (2019-11-14 – 2020-06-18).

36. Atsakovė priešingai, nei ieškinyje nurodo ieškovė, su ja bendradarbiavo, siekė išsaugoti sutartį, siūlė galimas tolesnio sutarties vykdymo alternatyvas ir būdus. Sutartis buvo nutraukta išimtinai tik dėl ieškovės veiksmų nulemto objektyvaus negalimumo vykdyti sutartį toliau.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. lapkričio 23 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti projekto ,,Pastato (duomenys neskelbtini), modernizavimas pritaikant (duomenys neskelbtini) reikmėms, rangos darbai I – II etapas‘‘ darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties kainą. Sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą.

38. Iš 2019-07-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų akto Nr. 11, pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 14 matyti, kad atsakovė atliko darbus bei išrašė sąskaitą ieškovei 55 437,54 Eur sumai. 2019-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sustabdo darbus, iki ieškovė pašalins sutarties vykdymo trūkumus, reiškė pretenzijas dėl to, kad ieškovė nebendradarbiauja – nepriima sprendimų dėl sutarties kainos perskaičiavimo, kalendorinio darbų grafiko patvirtinimo ar sutarties nutraukimo šalių susitarimu.

39. Ieškovė 2019-08-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino atsakovei 2019-07-31 PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančus dokumentus dėl nepateiktų suderintų sąnaudų kiekių žiniaraščių skirtumų tarp techninio ir darbo projektų, prašė juos suderinti ir pateikti naujus dokumentus apmokėjimui. 2019-08-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka su jos sprendimu atsisakyti apmokėti 2019-7-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad tokiu būdu ieškovė siekia išvengti prievolės apmokėti už atliktus darbus vykdymo, pareikalavo sąskaitą apmokėti iki 2019-09-04, priešingu atveju atsakovė nurodė pasiliekanti teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir kreiptis į teismą dėl skolos už atliktus darbus ir nuostolių atlyginimo.

40. 2019-11-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovė įvertino sąnaudų kiekių žiniraščių skirtumus tarp techninio ir darbo projektų ,,Statinio konstrukcijos‘‘ dalių ir pateikė atsakovei nevykdomų ir nenumatytų statybos darbų kiekių paskaičiavimus, prašė atsakovės suderinti minėtus skirtumus, pasirašyti pateiktą 2019-11-07 pasitarimo protokolą Nr. 1 ir jai jį grąžinti. Iš atsakovės ieškinio ieškovei matyti, kad ji 2019-11-14 kreipėsi į teismą dėl sutarties pakeitimo ir skolos už atliktus darbus priteisimo. 2019-11-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę, kad dėl netinkamų sįipareigojimų vykdymo svarsto dėl atsakovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, prašė iki 2019-11-20 pateikti pagrįstus įrodymus, pateisinančius darbų vėlavimą ir paaiškinimą, kaip atsakovė ketina panaikinti darbų atsilikimą.

44. Iš atsakovės 2020-06-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2020 m. liepos 3 d. nutraukia 2015 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo apmokėti 2019-07-31 sąskaitą bei teismo priteistas sumas. Ieškovė 2020-07-03 atsakymu į pranešimą dėl sutarties nutraukimo prašė informuoti ją apie tolimesnį sutarties vykdymą, suderinti darbų vykdymo grafiką, priešingu atveju ieškovė nutrauks sutartį su atsakove dėl atsakovės kaltės ir kreipsis dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2020-07-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę, kad neteisėtai nutraukusi sutartį ji privalės atlyginti nuostolius ieškovei.

45. Iš ieškovės pateikto prašymo antstolei 2020-07-01 matyti, kad ieškovė pateikė vykdymui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą 2020-06-29 išduotą vykdomąjį dokumentą. Iš lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad ieškovė apmokėjo atsakovei teismo sprendimu priteistą sumą 2020-07-01. 2020-07-02 antstolės patvarkymu vukdomasis dokumentas buvo grąžintas išeiškotojui, nes Telšių rajono savivaldybės administracija su atsakove atsiskaitė.

46. Kaip jau buvo minėta, 2020-06-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2020 m. liepos 3 d. nutraukia 2015 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo apmokėti 2019-07-31 sąskaitą bei teismo priteistas sumas. Ieškovė prašo pripažinti atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu.

47. Pagal šalių sudarytos sutarties 12.6 punktą atsakovė turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai: jeigu per 30 d. nuo sutarties 9.7. punkte nurodyto termino pabaigos negauna viso apmokėjimo; užsakovas visiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų; darbų vykdymo sustabdymas pagal sutarties 12.1. punktą trunka ilgiau negu 90 dienų (12.6. punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad ji sutartį nutraukė ne tik dėl to, kad ieškovė su ja laiku neatsiskaitė – nepamokėjo 2019-07-31 dienso PVM sąskaitos faktūros, bet ir dėl to, kad darbų vykdymas buvo sustabdytas daugiau nei 90 dienų.

48. Tačiau, įvertinęs 2020-06-19 atsakovės raštą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, teismas daro išvadą, jog jame atsakovė informavo ieškovę nutraukianti sutartį tik dėl to, kad ieškovė nevykdo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Nei šiame rašte, nei kituose susirašinėjimo dokumentuose atsakovė nemini, jog sutartį nutraukia ir kitu pagrindu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, vertina, kad atsakovė sutartį su ieškove nutraukė tik 12.6 punkte numatytu pagrindu - atsakovė turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu per 30 d. nuo sutarties 9.7. punkte nurodyto termino pabaigos negauna viso apmokėjimo.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016 ).

50. Tarp šalių byloje nėra ginčo dėl sutarties sąlygų, numatytų 12.6 punkte, teisėtumo. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi buvo susitarusios, kad atsiskaitymo tvarkos pažeidimas už atliktus darbus yra pagrindas nutraukti sutartį, todėl įstatyme – CK 6.271 starisnio 1,2 dalyje nustatyti kreiterijai nėra vertinami. Ieškovė savo ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovė sutartį nustraukė ne todėl, kad su ja buvo neatsiskaityta, o todėl, kad ieškovė nesutiko pakeisti sutarties kainos. Ieškovės teigimu atsakovė nutraukė sutartį iš karto po 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, kai tapo aišku, jog atsakovės reikalavimas dėl sutarties pakeitimo yra atmestas. Tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

51. Ieškovė nurodė, kad dėl to, kad atsakovei finansiškai nebenaudinga toliau vykdyti sutartį, atsakovė neturi teisės ją nutraukti dėl kitų priežasčių. Kitaip tariant, ieškovės nuomone, jei egzistuoja ieškovės nurodyta priežastis nutraukti sutartį, kitos sutarties nutraukimo priežastys tampa teisiškai nereikšmingomis. Sutiktina su ieškove, kad tolesnis sutarties vykdymas atsakovei galimai buvo finansiškai nebenaudingas. Šios aplinkybės atsakovė neneigė, tai patvirtina jos rašyti raštai ieškovei ir pateiktas ieškinys teismui dėl sutarties kainos pakeitimo. Atsakovė yra juridinis asmuo, pelno siekiantis subjektas. Todėl atsakovės pastangos pakeisti sutarties kainą tiek derybų būdu, tiek kreipiantis į teismą, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, kaip jį vertina ieškovė.

53. Ieškovė nurodė, kad nepraleido atsiskaitymo termino, nes 2019-07-31 PVM sąskaitos faktūros ji nepatvirtino, atsakovė, nutraukdama sutartį, žinojo, kad minėta sąskaita faktūra buvo nepamokėta daugiau kaip 30 dienų todėl, jog ginčas tarp šalių buvo sprendžiamas teisme, atsakovė pati nevykdė sutarties dėl ginčo teisme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė į teismą kreipėsi 2019-11-14, o PVM sąskaita faktūra, kurios ieškovė neapmokėjo, išrašyta 2019-07-31 dieną. Šalių ginčą dėl neapmokėtos sąskaitos nagrinėję teismai nustatė, kad visas pastabas ir pretenzijas dėl 2019-07-31 PVM sąskaitos faktūros ieškovė turėjo pateikti atsakovei ne vėliau, kaip 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl prašoma apmokėti sąskaita laikoma teisinga. 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos apelicinio teismo sprendime nurodyta, kad nors ieškovė pavėluotai 2020-08-26 pateikė pastabas dėl mokėtinos sumos, tai nesudaro pagrindo nesumokėti ieškovei už atliktus darbus pagal jos ieškovei tinkamai pateiktus dokumentus tarpiniam mokėjimui gauti.

54. Ieškovė ne tik praleido terminą pretenzijoms dėl 20219-07-31 PVM sąskaitos faktūros pateikti, ji taip pat neapmokėjo sąskaitos ir iki atsakovei kreipiantis į teismą priteisti skolą 2019-11-14. Todėl ieškovės argumentai, kad ieškovė skolos neapmokėjo todėl, jog šalių ginčą sprendžiant teisme abi šalys buvo sustabdžiusios prievoles, yra nepagrįsti. Nors ieškovė teigia, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus galutinį sprendimą. ji nedelsiant įvykdė prievolę apmokėti sąskaitą, tokiems argumentams prieštarauja bylos įrodymai. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą 2020 m. birželio 18 d., tuo tarpu ieškovė apmokėjo atsakovei teismo priteistą skolą pagal 2019-07-31 PVM sąskaitą faktūrą tik 2020 m. liepos 1 d., kai 2020 m. birželio 29 d. atsakovei teismas jau buvo išdavęs vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo. Ieškovės nurodytos administravimo problemos savivaldybės viduje neturi nei teisinės reikšmės, nei pateisina beveik metų delsimą išmokėti skolą už atliktus darbus atsakovei.

55. Ieškovė nurodė, kad ieškovė visada siekė išsaugoti sutartį, tačiau atsakovė nebendradarbiavo, nutraukdama šalių sutartį, buvo nesąžininga, nes pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius, jog sutartis bus įvykdyta, nevykdo sutarties, nors teisme išnagrinėjus ginčą apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad sutarties keisti nėra pagrindo.

56. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.

57. Kaip jau buvo minėta, teisė į atlyginimą rangovui yra numatyta tiek įstatymu ( CK 6.681 straipsnio 1 dalis), tiek šalių sudarytos sutarties aptartomis sąlygomis. Iš atsakovė rašytų raštų matyti, kad atsakovės ne kartą prašė apmokėti ieškovę skolą pagal 2019-07-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir tik 2019-11-14 kreipėsi dėl jos apmokėjimo į teismą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, spręsdama klausimą dėl apmokėjimo. Teismų priimti sprendimai dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo rodo, kad sutartį pažeidė ieškovė. Ieškovės rašytų raštų gausos atsakovei, kuriais ji raginama toliau vykdyti sutartį nesumokėjus už jau atliktus darbus, teismas negali vertinti kaip ieškovės bendradarbiavimą su atsakove. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad toks sudėtingas apmokėjimo už atliktus darbus procesas rodo, jog ateityje bus apsunkintas sutarties vykdymas (tarpinių mokėjimo lėšos yra reikalingos medžiagoms įsigyti, sumokėti atlyginimus darbuotojams, kt.).

58. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis). CK 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Pagal 6.158 straipsnio 1 dalį kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

59. Ieškovė nurodė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes ji turėjo lūkestį, jog atsakovė įvykdys sutartį visiškai, taip pat ieškovė buvo suinteresuota, kad atsakovė toliau vykdytų sutartį. Tačiau teismas pažymi, kad, sudarydamos sutartį ir numatydamos joje sutarties nutraukimo pagrindus, šalys jau žinojo, kad tinkamai nevykdžius sutarties tiek viena šalis, tiek kita šalis turės galimybę pasinaudoti sutarties nutraukimo pagrindais, tokia situacija nebuvo ,,siurprizinė‘‘, kaip nurodė ieškovė. Šalys taip pat nebuvo susitarusios, kurioje sutarties vykdymo stadijoje sutartį nutraukti draudžiama. Jei šalis vadovaujasi galiojančiomis sutarties nuostatomis, kurios nėra pripažintos neteisėtomis, nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Ieškovė teigia, kad ji buvo suinteresuota, jog atsakovė toliau vykdytų sutartį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui tikslas yra įtraukti atsakovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė neprašo teismo, pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, įpareigoti ją toliau įvykdyti natūra. Todėl abejotina, ar ieškovės rašyti raštai atsakovei dėl sutarties tolimesnio vykdymo buvo teikiami turint tikslą tęsti sutartinius santykius.

60. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė 2020 m. liepos 3 d. neteisėtai nutraukė šalių sudarytą sutartį, kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teismo sprendimo rezultatui neturi. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė pripažinti, kad sutarties nutraukimo yra kalta atsakovė. Išdėstyti teismo sprendime motyvai dėl sutarties teisėtumo atitinkamai patvirtina, jog nėra pagrindo pripažinti dėl sutarties nutraukimo kalta atsakovę. Vadovaujantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

61. Atsakovė ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ieškinys teismui, ginčijant viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, privalo būti pateiktas per 30 dienų nuo sprendimo dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo išsiuntimo dienos. CPK 12 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas lemia, jog VPĮ 102 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 30 kalendorinių dienų terminas taikomas tiek tiekėjui, ginčijančiam perkančiosios organizacijos atliktą vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, tiek ir perkančiajai organizacijai, ginčijančiai tiekėjo atliktą vienašalį viešojo pirkimo sutarties nutraukimą.

62. VPĮ 102 straipsnio 4 dalis numato, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.

63. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo procesiniuose dokumentuose vadovavosi kasacinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties Nr. e3K-3-374-284/2018 motyvais dėl VPĮ normų taikymo. Nutartyje nurodyta, kad VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

64. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).