- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-113-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00725-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-113-397/2012;
2012 m. sausio 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad 2011 m. liepos 7 d., tarp 3.00 ir 4.00 val., būdamas nukentėjusiojo J. Z. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė nukentėjusiajam J. Z. priklausantį televizorių, kurio vertė 150 litų ir mobilaus ryšio telefoną, kurio vertė 100 litų. Taip pat pagrobė nukentėjusiajam A. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 300 litų. Tokiais savo veiksmais A. C. nukentėjusiajam J. Z. padarė 250 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. Z. – 300 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. C. nurodo, jog su jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme nesutinka, jaučiasi nubaustas per griežtai, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, viską pripažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie teismo akivaizdoje jam atleido. Visi daiktai nukentėjusiesiems buvo grąžinti, todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti jo bylą, atsižvelgti į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sutrumpinti jam paskirtos bausmės laiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistasis A. C. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos nuosprendžio dalies pagrįstumo dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, tik tvirtina, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Paskirdamas nuteistajam A. C. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat laikėsi ir nenukrypo nuo jau įtvirtintos ir galiojančios teismų praktikos. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. C., atsižvelgė į
tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 7 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, jo teistumas neišnykęs, jis baustas administracine tvarka, nedirbo ir neregistruotas darbo biržoje, pragyveno iš atsitiktinių uždarbių. Buvo įvertintas ir nusikaltimo pavojingumo laipsnis, padarytos veikos motyvai ir tikslai, taip pat tai, kad A. C. iš anksto neplanavo daryti nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. C. išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. C. savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, pavogti daiktai surasti ir grąžinti nukentėjusiesiems, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė buvo sumažinta sankcijos ribose. Be to, A. C. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą ir baudžiamojo įstatymo prasme laikomas recidyvistu.
Visos apelianto nurodytos aplinkybės, kurios jau buvo aptartos skiriant bausmę pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindas daryti išvadą, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau buvo minėta, į nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes atsižvelgta paskyrus nuteistajam mažesnį terminuotą laisvės atėmimą, nei įstatyme nustatytas jo vidurkis.
Tad, įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. C. apeliacinį skundą atmesti.