- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- e1-278-633/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48095-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- R. B.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2021 m. gegužės 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį subendrinta galutine bausme – 51 MGL/BBND bauda (bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis R. B. 2022 m. gruodžio 24 d. apie 02.20 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu mušė savo šeimos narį nepilnametį sūnų E. B., tyčia vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine V. D. ir sūnumi gyvena jo namuose (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo įvykio vakare namuose jis vartojo alkoholį, tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas dėl sūnaus draugės, ir jis sūnų pastūmė. Kas buvo toliau gerai neprisimena, nes buvo girtas, bet gali būti, jog sudavė sūnui, juo tiki. Anksčiau niekada nebuvo pakėlęs rankos prieš sūnų, tai pirmas toks įvykis. Kaltinamasis pritariantis, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta arešto bausmė, kurią sutinkantis atlikti (b. l. 68-69, 129).
3. Nepilnametis nukentėjusysis E. B. parodė, kad jis iki nusikaltimo įvykio gyveno kartu su motina V. D. ir tėvu R. B. (kaltinamuoju). 2022 m. gruodžio 23 d. apie 22.00 val. neblaivus kaltinamasis atėjo į jo kambarį ir norėjo nutraukti antklodę. Tarp jų kilo konfliktas ir tėvas kumščiu sudavė jam į kairę akį, dėl to jis jautė 7 balų fizinį skausmą. Taip pat kaltinamasis spyrė jam į lūžusios kojos čiurną, dėl ko jis taip pat jautė fizinį skausmą. Jam toliau besigrumiant su tėvu motina iškvietė policijos pareigūnus. Dėl nusikaltimo įvykio kaltinamasis jo atsiprašė (b. l. 116-117).
4. Liudytoja V. D. parodė, kad su sugyventiniu R. B. (kaltinamuoju) kartu gyvenanti jo namuose ir vedanti bendrą ūkį apie 17 metų. Kartu gyvena ir jų nepilnametis sūnus E. B.. 2022 m. gruodžio 23 d. vakare kaltinamasis namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus, apie vidurnaktį nuėjo miegoti, tačiau vėliau prabudęs pradėjo triukšmauti. Tarp jos ir sugyventinio kilus konfliktui, į jį įsikišo sūnus E. B., kuris bandė tėvą nuraminti. Tada kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su sūnumi ir kelis kartus sudavė sūnui dešine ranka, kur pataikė, ji nepastebėjo, nes nieko nelaukdama pasiėmė telefoną ir išbėgusi į lauką išsikvietė policijos pagalbą. Po kurio laiko atėjęs sūnus pasakė, kad kaltinamasis jam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir kairės rankos žąstą bei spyrė į dešinės kojos čiurną, jis jautė fizinį skausmą. Apžiūrėjusi sūnų pastebėjo nubrozdinimą ir paraudimą kairės pusės skruoste bei buvo patinusi kojos čiurna. R. B. (kaltinamasis) konfliktuoja kai būna neblaivus, prieš sūnų fizinį smurtą vartoja pirmą kartą. (b. l. 52-53).
5. 2022 m. gruodžio 24 d. policijos pareigūno E. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu bendrojo pagalbos centro iš pranešėjos V. D. gautą informaciją apie kaltinamojo R. B. smurtą prieš sūnų – ši pasitvirtino, nukentėjusysis E. B. paaiškino, jog tėvas R. B. konfliktavo su motina, jam įsikišus ir bandant raminti tėvą, pastarasis dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, ranką bei koja įspyrė į kairės kojos čiurną, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas (b. l. 31).
6. 2022 m. gruodžio 24 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis E. B. parodė kūno vietas, kuriose jautė fizinį skausmą, – veide po kairiąja akimi matomas paraudimas ir nubrozdinimas, taip pat matomas kairės kojos čiurnos patinimas. Kitų vizualiai pastebimų fizinio poveikio į kūną žymių neužfiksuota (b. l. 48-50).
7. 2022 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame baltų plytų vieno aukšto gyvenamajame name. Namų valda neaptverta, patekimas atviras. Į namą patenkama iš kiemo pusės per medines duris, vedančias į koridorių, iš kurio einant tiesiai patenkama į virtuvę. Iš virtuvės kairiau yra durys, pro kurias patenkama į kambarį, kuriame buvo smurtaujama. Šiame kambaryje rasta lova, ant jos drabužiai ir užtiesalai, dešinėje pusėje stovi stalas bei kiti asmeniniai daiktai (b. l. 80-82).
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0109, kaltinamajam R. B. 2022 m. gruodžio 24 d., 02.30 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas (b. l. 24, 25-27).
9. 2023 m. sausio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G19/2023 (09) nurodoma, jog klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajam E. B. nustatyti nepatikslinti dauginiai sužalojimai paremti tik nukentėjusiojo nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (b. l. 123-124).
10. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenantį savo nepilnametį sūnų nukentėjusįjį E. B. – sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, sukeldamas nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą.
II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį kumščiu į veidą bei spirdamas į koją) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (pakenkimas nukentėjusiojo sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, tyčinis smūgio kumščiu sudavimas nukentėjusiajam į veidą ir spyris koja, sukėlęs jam kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas fiziniu nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusio byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš jį pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiojo asmens kūno apžiūros protokolas) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaip tėvo ir sūnaus bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis nukentėjusysis su savo tėvu (kaltinamuoju) pastarojo namuose kartu gyvena nuolat nuo savo gimimo, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.
12. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo arti minimalaus (2 trauminiai poveikiai į kūną (smūgis į veidą ir spyris koja), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (smūgio į veidą sudavimu ir spyriu į koją) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis teistas vieną kartą, per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus nebaustas, nedirbantis, gyvena faktinėje šeimoje ir turi vieną vaiką išlaikytinį, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma. Kita vertus, kaltinamasis yra linkęs į smurtą, 2017 m. vasario 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjo sprendimu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniui (BK 38 straipsnis).
15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą savo parodymais atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama tai, kad : 1) nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį asmenį (60 straipsnio 1 dalies 6 punktas); 2) nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 3) kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir trims jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, konstatavus iš esmės dar labiau teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktas 14), atsižvelgiant į kaltinamojo darbingumą, asmeninę bei turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 60 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 40 parų arešto. Visuma aplinkybių (14, 15 punktai), teismo vertinimu teikia pakankamą pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos (bausmės) atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas jam atidėtinas 6 mėnesių laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustatant įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kaltinamajam R. B. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko 2022 m. gruodžio 24 d., – už 1 parą skiriamos jam arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam R. B. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-72) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.
17. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę R. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) dieną nuteistojo R. B. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą skiriamos jam arešto bausmės.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskiriamos arešto bausmės vykdymą R. B. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. B. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu.
Skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.