Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

bausmę vykdančios institucijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotai atstovei I. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam L. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. (toliau – ir nuteistasis) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2003 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta bausme, ir L. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pradžia – 2003 m. sausio 14 d.

2. 2024 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam L. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvyko 2019 m. vasario 19 d. Bausmę atlikti paskirtas uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. L. S. teistas devynis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nuteistąjį galima apibūdinti kaip mandagų, ramų asmenį, jis laikosi asmens higienos ir tvarkos kameroje. Bausmės atlikimo metu L. S. 2015 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybės nėra įgijęs, darbinės patirties neturi, pagal grafiką tvarko bendro naudojimo patalpas – koridorių. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistasis užsiėmė (duomenys neskelbtini) gamyba iš (duomenys neskelbtini), tuo pačiu užsiima ir (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nuteistajam finansiškai padeda jo artimieji ir kiti asmenys, į kalėjimą siųsdami pinigines perlaidas, nuteistasis L. S. sugeba paskirstyti lėšas, kad patenkintų savo poreikius. Nuteistasis nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų iš antstolių, todėl galima daryti prielaidą, kad jis yra atlyginęs priteistą žalą. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas vartojant narkotines medžiagas ar alkoholinius gėrimus. tačiau remiantis, nuteistojo atžvilgiu priimto, 1999 m. gegužės 5 d. nuosprendžio duomenimis, nužudymą įvykdė būdamas neblaivus. Nuteistasis L. S. iki nuteisimo 1999 m. gyveno su žmona, su kuria bausmės atlikimo metu išsituokė ir apsivedė su kita moterimi, atliekančia bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kurią augina jo (duomenys neskelbtini), paleistas į laisvę teigia gyvensiantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pas giminaičius. Paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietoje 37 kartus pažeidė nustatytą tvarką, skatintas 7 kartus, paskutinį kartą baustas 2023 m. gegužės 29 d. už draudžiamų daiktų turėjimą, paskutinį kartą skatintas 2022 m. lapkričio 28 d. už dalyvavimą rašinio konkurse. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. birželio 30 d. dalyvavo dvidešimt vienoje pozityvaus užimtumo veikloje.

2.2. Nuteistajam L. S. rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką vertinta keturis kartus: 2020 m. lapkričio 24 d. nustatyta aukšta rizika, 2022 m. rugpjūčio 12 d. nustatyta aukšta – žemėjanti rizika, 2022 m. spalio 28 d. nustatyta vidutinė rizika, 2024 m. sausio 5 d. nustatyta vidutinė – žemėjanti rizika. Visų vertinimų metu rizika buvo mažėjanti. 2024 m. sausio 8 d. nuteistajam atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika. Pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, kuriuos paskutiniu metu bando valdyti. Su kitais nuteistaisiais sutaria gerai, nepastebėtas konfliktuojantis ar akivaizdžiai darantis neigiamą įtaką. Nuteistasis pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui, linkęs apgalvoti pasekmes. Būnant struktūrizuotoje aplinkoje prieš nuspręsdamas imtis veiksmų pasveria būsimų veiksmų naudą. Asmuo pakankamai gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, teigia apsvarstęs savo motyvus, kad ateityje išvengtų nusikalstamo elgesio. Siekdamas pozityvių asmenybės pokyčių, nuteistasis dalyvauja vykdomose programose, siekia tobulinti savo asmenybę, diskriminacinių nuostatų neturi.

3. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas atmestinas.

5. Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. sausio 14 d., tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant šios rizikos laipsnį, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš byloje esančios 2024 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vertinta 2020 m. lapkričio 24 d. (nustatyta aukšta rizika), 2022 m. rugpjūčio 12 d. (nustatyta aukšta – žemėjanti rizika), 2022 m. spalio 28 d. (nustatyta vidurinė rizika) ir 2024 m. sausio 5 d. (nustatyta vidutinė – žemėjanti rizika), taip pat iš 2024 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad 2024 m. sausio 8 d. buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika visuomenei L. S. būnant laisvėje. Nors Kauno apygardos teismas sutinka, kad vien rizikos dydis ir nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. S. vykdo socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, Institucijoje vykdomųjų dokumentų negauta. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 7 kartus, o drausmine tvarka baustas 37 kartus, už ką nuteistajam buvo skirta papeikimai, 1 bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į fondą, uždrausta apsipirkti parduotuvėje, taip pat nuteistasis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir į drausmės grupę, taip pat net šešis kartus nuteistajam buvo skirtos paros karceryje. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau paskutinė nuobauda skirta pakankamai neseniai, t y. 2023 m. gegužės 29 d., už tai, kad L. S. turėjo draudžiamų daiktų. L. S. nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. skatintas už gerą/nepriekaištingą elgesį ir programų lankymą/užbaigimą bei paskutinį kartą už dalyvavimą rašinio konkurse. Tuo tarpu nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. drausmine tvarka baustas už įstaigos turto gadinimą, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, draudžiamų daiktų turėjimą, fizinio smurto naudojimą, bendravimą su nuteistaisiais iš kitų kamerų, netvarką kameroje, bandymą perduoti daiktų į kitą kamerą, neteisėtą badavimą, bandymą gauti cigarečių iš kitos kameros per langą, savo turto perleidimą kitam nuteistajam, dienotvarkės pažeidimą, režimo reikalavimų pažeidimą, naudojimąsi kompiuteriu dienotvarkėje nenumatytu metu, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, garsiai klausomą muziką, muštynes su kitu nuteistuoju, necenzūrinių žodžių vartojimą, paimtą ne savo radijo imtuvą ir skambinimą, naudojant svetimą kortelę. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į nuobaudų ir paskatinimų santykį, jų gavimo chronologinę seką, akivaizdu, jog nuteistojo pasikeitimai teigiama linkme nėra kryptingi ir pastovūs, dėl ko teisėjų kolegija abejoja itin teigiama motyvacija į L. S. siekiamą švelnesnę bausmę. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021).

9. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam L. S. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: vienas statinis (informacija apie teisės pažeidimus) ir trys dinaminiai (gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; emocinė gerovė). Nuteistajam šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri kisti, mažinant jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, dėl ko yra itin svarbu įvertinti L. S. motyvaciją dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 31 d. buvo įtrauktas į „(duomenys neskelbtini)“ susitikimus, tačiau juose nedalyvavo, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 30 d. taip pat buvo įtrauktas į „(duomenys neskelbtini)“ susitikimus, tačiau dalyvavo tik šešiuose iš dvylikos užsiėmimų. Nors dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar anksti daryti išvadą, jog nuteistojo L. S. pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės keitimui į švelnesnės rūšies bausmę.

10. Nuteistasis L. S., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuo 2004 m. mokėsi Suaugusiųjų mokymosi centre, 2015 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, nėra įgijęs specialybės, darbinės patirties laisvėje neturi. Institucijoje nuteistasis darbu nėra aprūpintas, tačiau atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime ir (duomenys neskelbtini) kalėjime, užsiima (duomenys neskelbtini) gamyba iš (duomenys neskelbtini). Įvertinus šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad būdamas laisvėje L. S. nesiekė įgyti specialybės, susitelkti į darbą, pirmenybę teikė nusikalstamai veiklai, kadangi pirmą kartą buvo nuteistas 15 m. amžiaus už vagystę, po to už žmogžudystę, dar vėliau (iki įkalinimo) vykdė vagystes ir plėšimus. Kaip jau minėta anksčiau, vienas iš nuteistajam priskiriamų statinių kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai. Kaip nurodyta 2024 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje, dalis ankstesnių L. S. nusikaltimų buvo įvykdyti kartu su bendrininkais, o paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) nužudė kitą nuteistąjį. Taigi, būdamas laisvėje nuteistasis neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis nesivadovavo visuomenei priimtinomis moralės normomis, nesilaikė įstatymų bei kėlė pavojų aplinkiniams. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nuteistasis vertinimo metu nurodė, jog praeityje, siekdamas savo tikslų, savo žalodavo. Kitas 2024 m. vasario 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys – jo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, teigiama, kad nuteistasis, siekdamas sau naudos, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Vertindama nuteistojo nuostatas, Institucijos Resocializacijos skyriaus psichologė 2024 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuteistasis analizuoja, tačiau kiek minimizuoja savo praeities elgesį, yra linkęs jį perkelti aplinkai. Nuteistasis yra reiklaus aplinkai, mažiau – sau.

11. Nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo L. S. elgesyje – turi motyvacijos vykdyti socialinės reabilitacijos planą, taip pat aktyviai domisi ir dalyvauja plane nenumatytose pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau šios aplinkybės vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus (jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2005 m. kovo 12 d. iki 2023 m. gegužės 29 d., t. y. 18 metų, kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas L. S. paskirtas tik 2015 m., t. y. praėjus 10 metų nuo bausmės pradžios, o paskutinis – 2022 m. lapkričio 28 d. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nors stebima mažėjimo tendencija, taip pat 2024 m. sausio 8 d., atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika, todėl akivaizdu, kad L. S. pažanga mažinant šias rizikas dar nėra pakankama. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro nei nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo. Nuteistojo L. S. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis L. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam L. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.