Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-07-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė surašė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30ANPAN-108240494-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2017-04-30 19.15 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į kitą transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, K. K. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta K. K. iki 2017-08-10 savo noru sumokėti 15 Eur baudą, t. y. pusę minimalios baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

2017-08-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 30ANN-113240949-17 K. K. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 30 eurų bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti, nes jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skundžiama 2017-10-04 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundo netenkino ir Institucijos 2017-08-16 nutarimą paliko nepakeistą.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad automobiliai pastatyti taip, jog į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sunku patekti, negali būti traktuojama kaip KET 150.10 punkto pažeidimas, nes teismų praktikoje nėra išaiškinta, kas yra „sunku patekti į automobilį“, ir pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje nepaaiškino šios sąvokos reikšmės, nenagrinėjo šio fakto ir automobilio pastatymo tarp baltų linijų, kokiu atstumu galima ar negalima statyti automobilį šalia kitų automobilių horizontaliai, todėl šiuo atveju yra ginčijamas sąvokos „sunku patekti“ vartojimas, traktavimas ir interpretavimas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 248 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 244/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-01 nutarimas administracinėje byloje Nr. 11-25-243/2012 ir kt.).

Pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimą yra numatyta Institucijai. Tokia išvada darytina, remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu.

Šiuo atveju pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti automobiliai, nebuvo padaryti pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir tokios fotonuotraukos bei vaizdo įrašai, apeliantės teigimu, negalėjo būti pridėti prie bylos ir jais remiantis negalėjo būti priimta skundžiama nutartis netenkinti jos, K. K., skundo dėl Institucijos 2017-08-16 nutarimo panaikinimo. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas pažeidė asmens duomenų teisinę apsaugą, pridėdamas prie bylos ir skundžiamoje nutartyje remdamasis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, kurie, K. K. teigimu, buvo padaryti pažeidžiant jos privatų gyvenimą, konkrečiai – fiksuojant ją be jos sutikimo, todėl tokiais neteisėtais būdais surinktais duomenimis neturėjo būti remiamasi pirmosios instancijos teisme.

Tiek V. S. pateiktose fotonuotraukose, tiek vaizdo įrašuose nėra matoma pažeidimo data, taigi jie, pasak apeliantės, nėra niekaip susiję su minėta administracinio nusižengimo byla, be to, juose užfiksuoti net svetimi ir su byla nesusiję asmenys, tokiais įrašais taip pat buvo pažeistas jų privatus gyvenimas, šių fotonuotraukų bei vaizdo įrašų platinimas yra neteisėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo yra pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1406/2002, Nr. 3K-3-643/2004, Nr. 3K-3-271/2006). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kiekvienu konkrečiu atveju turi aiškintis vaizdo įrašų, fotonuotraukų padarymo aplinkybes, t. y. kuriam tikslui, kur, koks įrašas buvo daromas ir kaip jis naudojamas. Šiuo atveju teismas tokios pareigos neįvykdė, o priimdamas skundžiamą nutartį išimtinai rėmėsi tik V. S. pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, kurie nėra susiję su minėta byla, o duomenys surinkti pažeidžiant jos, K. K., privatumą.

Be to, apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog nutarties 4 puslapio pirmoje pastraipoje klaidingai ir nepagrįstai nurodoma, jog automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant baltų linijų. Iš policijos ir jos, K. K., pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, jog minėtas automobilis yra pastatytas tarp nubraižytų baltų linijų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „užvažiuoti“ yra aiškinamas taip: važiuojant patekti ant ko, užkopti. Šiuo atveju ant linijų nebuvo užvažiuota, automobilis pastatytas tarp baltų linijų (matoma policijos užfiksuotose nuotraukose). Be to, apeliantė pažymi, jog įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtintų normatyvų, kokiu atstumu tarp baltų linijų ar kokiu atstumu nuo šalia stovinčio automobilio galima statyti kitą automobilį. Todėl šiuo konkrečiu atveju automobilis buvo paliktas stovėti tarp nubraižytų baltų linijų, jų nekertant, nepervažiuojant ir nekliudant kitiems automobiliams, taip pat nebuvo atsitrenkta ar kitaip kliudoma šalia esantiems automobiliams. Pasak K. K., automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-30, apie 14.00 val., ji tvarkingai pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), aikštelėje tarp nubraižytų linijų (iš nuotraukų matyti, jog baltos horizontalios linijos nėra kirstos), atsižvelgdama į kitus greta pastatytus automobilius. Tuo metu iš automobilio dešinės pusės jokios kitos transporto priemonės nebuvo, todėl kliudyti jos, K. K., pastatyta transporto priemonė negalėjo. Vėliau , apie 14.30 val., pats pasiskundusio automobilio vairuotojas pastatė savo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jos, K. K., pastatyto automobilio (pridedama 2017-04-30 14.38 val. užfiksuota nuotrauka). Apeliantės teigimu, fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas jos automobilis, negalima laikyti neginčijamu įrodymu, jog automobilis „Škoda Octavia“ policijos užfiksavimo metu stovėjo ir kartu kliudė automobiliui „Toyota Yaris“, kadangi lieka nepaneigta jos, K. K., nurodyta informacija, jog jos automobilio „Škoda Octavia“ pastatymo metu iš dešinės pusės būtų stovėjęs kitas automobilis, kuriam būtų kliudoma. Apeliaciniame skunde pažymima, jog „Toyota Yaris“ automobilio savininkai bei naudotojai žino, kas vairuoja „Škoda Octavia“ automobilį, jie turėjo teisme bylą, kurią pralaimėjo 2017-04-13, kai teismas nustatė ir priėmė sprendimą, jog buvo kiaušiniais apmėtyta jos, K. K., motinai O. K. priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į automobilių statymo daugiabučių namų aikštelėse problemą, jos, K. K., tyčinio ketinimo trukdyti kitiems eismo dalyviams nebuvimą, apeliantės teigimu, akivaizdu, jog jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. Pasak apeliantės, būtent V. S. piktybiškai siekė pasinaudoti susidariusia situacija, tyčia per arti pastatydama savo automobilį ir tik 19.00 val. iškviesdama policiją, nors, pasak K. K., jos automobilis „Škoda Octavia“ stovėjo nuo 14.00 val. ir niekam netrukdė, o 14.38 val. „Toyota Yaris“ vairuotojas specialiai pastatė savo automobilį arti jos automobilio ir tyčia iškvietė policijos pareigūnus.

Apeliantė pažymi, kad automobilis „Škoda Octavia“ nuosavybės teise jai nepriklauso, todėl V. S., nurodydama, jog ji, K. K., vairavo automobilį ir jį pastatė kieme, apeliantės teigimu, siekė susidoroti su ja, pasitelkdama policijos pareigūnus ir juos suklaidindama dėl faktinių aplinkybių, nurodydama, jog neva jos, K. K., automobilis kliudė išlipti / įlipti, nepaisant to, jog, pasak apeliantės, jos automobilis buvo pastatytas anksčiau negu „Toyota Yaris“ automobilis, todėl V. S. pranešimas dėl nusižengimo yra melagingas ir piktybinis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas pažeidėjo veiksmų pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.

K. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir tuo pagrindu ji Institucijos 2017-08-16 nutarimu nubausta už tai, kad ji protokole nurodytu laiku ir vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodama transporto priemonę „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį tokiu būdu, kad jis trukdė įlipti į kitą transporto priemonę, tuo pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.10 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

K. K. su jos nubaudimu nesutinka, teigia, jog automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme pastatė tvarkingai, tarp nubraižytų baltų linijų, atsižvelgdama į kitus pastatytus automobilius. Tuo metu iš dešinės automobilio pusės jokios kitos transporto priemonės nebuvo, todėl kliudyti kitiems automobiliams jos pastatyta transporto priemonė negalėjo. Pasak apeliantės, jos automobilis „Škoda Octavia“ stovėjo nuo 14.00 val. ir niekam netrukdė, o 14.38 val. automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas specialiai pastatė savo automobilį arti jos automobilio ir tyčia iškvietė policijos pareigūnus. Su šiais apeliantės skundo argumentais apygardos teismas negali sutikti, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš policijos pareigūno E. V. 2017-04-30 tarnybinio pranešimo, jame nurodyta, kad 2017-04-30, apie 19.20 val., dirbdamas kartu su patruliu A. V. gavo pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobiliai trukdo eismui. Nuvykus minėtu adresu pareigūnus pasitikusi V. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), tyčia stato automobilius iš abiejų jos automobilio pusių, kad būtų kuo sunkiau įlipti į automobilį, ir tai daro ne pirmą kartą. V. S. parašė pareiškimą, pareigūnai nufotografavo automobilius (b. l. 12).

Iš policijos pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir užfiksavusių galimą administracinį nusižengimą, pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti minėtame kieme stovintys automobiliai, matyti, kad prie automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš vienos pusės stovi automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės – automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti automobiliai pastatyti taip, kad į automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sunku patekti, ypač iš vairuotojo pusės. Automobilis „Škoda Octavia“ stovi kairėje automobilio „Toyota Yaris“ pusėje (prie šio automobilio iš vairuotojo pusės). Iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“ pastatytas kuo arčiau automobilio „Toyota Yaris“, nepaliekant tarpo atidaryti vairuotojo durelių, nors iš kitos pusės stovintis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas tvarkingai, t. y. stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ir automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui buvo pakankamai vietos išlipti pastačius automobilį toliau nuo „Toyota Yaris“ automobilio, nesudarant kliūčių šio automobilio vairuotojui įlipti į automobilį.

Nors apeliantė teigia, kad automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje 2017-04-30 ji pastatė anksčiau, negu šiame kieme buvo pastatytas automobilis „Toyota Yaris“, todėl, K. K. teigimu, V. S. pranešimas policijai dėl neva K. K. padaryto administracinio nusižengimo yra melagingas ir piktybinis, siekiant su ja susidoroti, tačiau nagrinėjamu atveju abejoti V. S. 2017-04-30 pareiškime policijai užfiksuotais duomenimis ir jos teisme duotais parodymais teismas neturi pagrindo. Visų pirma pastebėtina, jog analizuojant policijos pareigūnų užfiksuotas byloje esančias nuotraukas (b. l. 14–15), matyti, kad būtent V. S. automobilis „Toyota Yaris“ yra iš abiejų šonų apstatytas dviejų šalia stovinčių automobilių, esant vos kelių centimetrų tarpams tarp šoninių automobilio veidrodėlių, taip apsunkinant galimybę patekti į „Toyota Yaris“ automobilį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas ne per stovėjimo vietos vidurį, o prie pat V. S. automobilio šono, nors kitoje pažeidėjos automobilio pusėje yra didelis tarpas iki stovėjimo linijos. Pastebėtina, kad nors pažeidėja savo paaiškinimuose teigia, jog ji automobilį pastatė tvarkingai, tarp linijų, policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuota, kad jos automobilis pastatytas ant linijos, skiriančios jos ir „Toyota Yaris“ stovėjimo vietas, o ši aplinkybė atskleidžia, jog K. K. pateikiama pozicija, jog ji automobilį pasistatė pirmoji, jį pastatė tarp stovėjimo linijų ir ant jų neužvažiavo, prieštarauja byloje policijos pareigūnų užfiksuotiems objektyviems duomenims. Be to, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad jos automobilis kieme nejudinamas stovėjo nuo ryto, nes ji buvo darbe. Jos vyras nufilmavo, kaip K. K. grįžo ir pastatė automobilį šalia itin arti, nors aikštelėje buvo daug vietos. V. S. iš darbo grįžo po 7.15 val. vakare, pamatė šią situaciją ir iškvietė policiją (b. l. 40, teismo posėdžio įrašo 2–8 min.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šias V. S. nurodomas aplinkybes, kad automobilis „Toyota Yaris“ kieme stovėjo nuo ryto ir jis buvo pastatytas anksčiau nei K. K. automobilis, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 26), iš kurio matyti, kaip automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja stato automobilį greta automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors kairėje statomo automobilio „Škoda Octavia“ stovintis automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tvarkingai pastatytas tarp baltų linijų, tačiau vairuotoja automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stato akivaizdžiai kuo arčiau automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvažiuodama ant baltų linijų ir šio automobilio vairuotojui nepalikdama vietos patekti į automobilį pro vairuotojo dureles (b. l. 26). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vaizdo įraše nėra matyti įvykio laiko ir datos, tačiau byloje lyginant vaizdo įraše ir policijos pareigūnų užfiksuotose nuotraukose matomą automobilių padėtį tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais kieme esančiais objektais (linijos, medžiai, apšvietimo stulpai), akivaizdu, jog vaizdo įraše fiksuojamas automobilio statymas tą pačią dieną, kai buvo padarytos policijos pareigūnų nuotraukos ir užfiksuotas pažeidimas, t. y. 2017-04-30. Be to, tai, kad vaizdo įrašas sukurtas būtent 2017-04-30, iš dalies patvirtina ir skaitmeninėje įrašo kopijoje saugomi metaduomenys (duomenys apie duomenis). Aptarti duomenys paneigia K. K. paaiškinimuose nurodomą aplinkybę, kad jai 2017-04-30 14 val. daugiabučio namo kieme statant automobilį, „Toyota Yaris“ automobilis dar nestovėjo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog iš V. S. pateiktų vaizdo įrašų ir nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog pažeidėja tokiu būdu (maksimaliai prisigretindama prie V. S. automobilio ir palikdama neproporcingai didelį tarpą kitoje automobilio pusėje) savo automobilį stato ne pirmą kartą, ir ši aplinkybė, ją vertinant su kitais byloje nustatytais duomenimis (K. K. automobilis 2017-04-30 buvo pastatytas ant stovėjimo vietas skiriančios linijos, kitoje pažeidėjos automobilio pusėje 2017-04-30 buvo daug laisvos vietos), atskleidžia, jog, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent K. K. sąmoningai (tyčia) sustojo ir paliko stovėti automobilį, kai automobilio pastatymo būdas trukdė įlipti į kitą transporto priemonę – V. S. automobilį „Toyota Yaris“.

Pažymėtina ir tai, jog pažeidėja savo apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria stovėjimo aikštelės kelio ženklinimui, nurodo, jog jis yra nesuderintas su „Kelių ir transporto priemonių ministerijos tarnybos“ bei Kelių policijos specialistais, ir teigia, kad kelio ženklinimas neatitinka reikalavimų, kadangi visi tarpai tarp stovėjimo vietų yra skirtingų dydžių. Apygardos teismas pažymi, jog skundžiamu Institucijos 2017-08-16 nutarimu K. K. buvo nubausta ne už tai, jog ji pažeidė KET 153 punkto, nurodančio, kad transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, nepažeidžiant jos ribų, reikalavimų. K. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir ji Institucijos 2017-08-16 nutarimu buvo nubausta administracine nuobauda už tai, kad ji pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, inter alia (be kita ko), numatančius draudimą sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę. Akivaizdu, jog minėto KET pažeidimo konstatavimui reikšmingas tik faktinis atstumas tarp pažeidėjo ir šalia stovinčio automobilio, o ne horizontaliojo kelių ženklinimo – siauros ištisinės linijos kirtimas, todėl šiuo atveju minėto ženklinimo atitiktis teisės aktų reikalavimams neturi ir negali turėti jokios įtakos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

K. K. apeliaciniame skunde taip pat kritikuoja ne policijos pareigūnų fiksuotų duomenų, kaip įrodymų, patikimumą ir leistinumą, mano, kad šiuos duomenis perdavus policijai buvo pažeistas jos privatus gyvenimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad K. K. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą šioje byloje buvo įrodinėjama ne tik V. S. ir jos vyro užfiksuota vaizdine medžiaga (nuotraukomis ir vaizdo įrašais), bet ir iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (policijos pareigūnų užfiksuotomis nuotraukomis, liudytojos parodymais, iš dalies pačios pažeidėjos paaiškinimais), kurie filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, tik patvirtino. Teismų praktikoje vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju galbūt pažeistos jos teisės į privatų gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. Kita vertus, žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Teisei priešingą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Taigi informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą rinkimo priemonių, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, panaudojimas savaime nelaikytinas konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu, kaip savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės yra nustatytos įstatymo, būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė, jos yra proporcingos siekiamam tikslui; įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Atsižvelgiant į aptartą konstitucinę jurisprudenciją, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog filmuota medžiaga ir fotonuotraukos būtų buvę perduotos ne tik policijos pareigūnams, bet ir būtų buvę paskelbtos viešoje erdvėje, manyti, kad K. K., kaip asmens, teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog Institucijos 2017-08-16 nutarimu K. K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra nubausta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2017-08-16 nutarimas, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. asmens apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.