Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. P., jo atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei

atsakovams E. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

tretiesiems asmenims UAB „Traksalis“ atstovui Henrikui Kalendai, UAB „Geodeziniai matavimai“ atstovui Arvydui Sabockiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. G., K. Š., tretiesiems asmenims UAB „Traksalis“ UAB „Geodeziniai matavimai“, J. U., E. Š. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti ieškovo 61598 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 124-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2010-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo planą,nurodant, kad linijos, skiriančios sklypą nuo E. G. sklypo, ilgis nuo taško 44 iki 46 yra 290 metrų;

pripažinti negaliojančiu E. G. žemės sklypo Nr. 95,kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-16 UAB „Traksalis“ parengtą planą ir žemė sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą;

pripažinti negaliojančiu K. Š. žemės sklypo Nr. 129, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-02-21 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą planą ir žemė sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą.

Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese jam nuosavybėn buvo suteiktas 7,3 ha miško paskirties žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 metais jis kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai“, kad atliktų šio žemė sklypo geodezinius matavimus. Kadangi per sklypą eina kelias, dabar sklypas susideda iš dviejų dalių: sklypo Nr. 124 -1, kurio plotas 11104 kv.m. ir sklypo Nr. 124-2, kurio plotas 61598 kv.m. Paženklinus sklypų ribas natūroje rasta ne 70300 kv.m., bet 72702 kv.m., t.y. 298 kv.m. mažiau negu turi būti. Tačiau paaiškėjo, kad iš viso trūksta net 5503 kv.m., nes atsakovės E. G. sklypas jo sklypą dengia 4849 kv.m,,o K. Š. sklypas- 356 kv.m. Sklypų persidengimas gavosi, nes atliekant atsakovų E. G. ir K. Š. sklypų kadastrinius matavimus nebuvo paisoma sklypų susikirtimo riboženklio taško, nors jis yra išlikęs ir dabar. Šis riboženklis buvo 23,58 metrus patrauktas į E. G. sklypo pusę ir 36 metrus patrauktas į viršų, dėl ko sklypų susikirtimo taškas atsidūrė K. Š. žemės sklype. Taip buvo pažeistas Žemė reformos įstatymo 21 str. 3d., nustatanti, kad vietovėje paženklintos privačios žemės ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Atliekant K. Š. sklypo kadastrinius matavimus, jis, kaip gretimo sklypo savininkas nebuvo kviečiamas, nors tokį reikalavimą nustato 2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 p.

Atliekant E. G. sklypo kadastrinius matavimus UAB „Traksalis“ neatsižvelgė į natūroje esantį riboženklį ir sklypų susikirtimo tašką nustatė 36 metrais toliau nuo rasto riboženklio, dėl ko jo ir E. G. žemės sklypų bendra riba sutrumpėjo nuo 290 metrų iki 275,27 metrų, o E. G. žemė sklypas uždengė jo sklypą 4849 kv.m. E. G. žemės sklypo planas derinimui jam buvo pateiktas 2008-05-05. Su tokiomis E. G. žemės klypo ribomis jis nesutiko ir dėl to kreipėsi į UAB „Traksalis“ ir Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau, nežiūrint įvairių tyrimų, E. G. žemė sklypo ribos buvo įregistruotos.

Tretysis asmuo UAB „Traksalis“ su ieškinio nesutiko, nurodė, kad E. G. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas atitinka žemėtvarkos projektą. Matuojant sklypą dabartinėje ginčo teritorijoje buvo rasti keli riboženkliai, todėl ginčo riboženklio vieta buvo nustatyta pagal K. Š. sklypo koordinates. Riboženklis buvo surastas ir atstatytas. Ieškovo pateiktas sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

Tretysis asmuo UAB „Geodeziniai matavimai“ savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė. Paaiškino, kad atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, vietovėje sklypų susikirtimo tašką parodė ieškovas. Situacijos schemoje tai taškas Nr. 3. Šis taškas neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Teisingas turėjo būti taškas Nr. 2, todėl dėl išaiškinimo jie kreipėsi į nacionalinę žemė tarnybą.

Tretieji asmenys J. U. ir E. Š. savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso 7,3 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 124, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.36, 128)

Atsakovei E. G. nuosavybės teise priklauso 4,04 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 95, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.70, 78).

Atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklauso 8.6554 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 129 kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.72.77).

Tračiajam asmeniui E. Š. nuosavybės teise priklauso 2,81 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 123, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.74,76).

Visi aukščiau nurodyti sklypai turi vieną bendrą posūkio tašką (1t.b.l.28 ir kt.), kadastro žemėlapyje pažymėtą koordinatėmis X 6061858,79; Y 557127,62 (1t. b.l.77,78).

Per ieškovo sklypą eina kelias ir, atliekant geodezinius matavimus, jo sklypas susidėtų iš dviejų dalių Nr. 124-1 ir Nr. 124-2 (t1, b.l. 129,130)

Iš žemės sklypų situacijos schemos matyti, kad ginčo teritorija yra 4849 kv.m. E. G. sklype ir 356 kv.m. K. Š. sklype (b.l.131).

CK 1.138 str. nustato, kad teismas asmenų pažeistas teises gina šiame straipsnyje nurodytais būdais neviršydamas savo kompetencijos. Todėl reikalavimai teismui turi būti suformuluoti taip, kad jų sprendimas būtų priskirtas teismo kompetencijai ir, kad juos patenkinus, teismo sprendimas asmeniui sukeltų tas teisines pasekmes, kurių jis siekia. Šioje byloje ieškovas siekia, kad jo žemės sklypo Nr. 124-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas būtų nustatyti pagal 2010-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo planą (1t.b.l.130). Tačiau teismas nustatyti žemės sklypo ribas gali tada, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (CPK 4.45 str.). Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų E. G. bei K. Š. kilo dėl ieškovo ir atsakovės E. G. sklypo bendros ribos, E. G. sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėtos taškais Nr. 1 ir Nr.2 (1t. b.l.78) bei kaimyninių sklypų susikirtimo bendro taško E. G. sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėto Nr. 2, K. Š. sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėto Nr. 1 (1t.b.l.77), J. P. sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėto Nr. 43 (1t. b.l.130). Atsakovų E. G. ir K. Š. žemės sklypų ribos bei posūkių taškai yra geodeziškai išmatuoti, šiais matavimais nustatyti kadastro duomenys patvirtinti administraciniais aktais ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (1 t. b.l.46,58,70-73,77,78). Taigi ginčo sklypų riba ir susikirtimo taškas pagal byloje esančius dokumentus yra aiškūs. Ieškovas, prašydamas jo sklypo ribas nustatyti pagal pateiktą planą, tuo pačiu siekia pakeisti atsakovų E. G. ir K. Š. sklypų ribas. Tuo tikslu ginčija atsakovų žemės sklypų planus ir žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus. Žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas nėra žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai, ir patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria. Juose, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, fiksuojami nustatyti sklypo kadastro duomenys ir grafiškai pavaizduojamos sklypo ribos. Tik patvirtinus šiuos duomenis teisės aktų nustatyta tvarka, ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre, jie įgyja teisinę galią. Todėl nei žemės sklypų planų, nei ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažinimas negaliojančiais nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių. Kad reikalavimas panaikinti žemės sklypų planus yra ydingas, ieškovui buvo nurodyta ir 2012-01-09 nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo (1t.b.l.137), tačiau ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus į tai neatsižvelgė ir pakartotinai pareiškė reikalavimus, kurių tenkinimas jam negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Todėl tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme (CK 1.138 str.) ir byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 d. pagrindu.

K. Š. žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti 2006-09-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8385-79 (1t. b.l.58). E. G. žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti 2011-06-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. VĮ-(14.46.2)-2261 (1t. b.l.4658). Šių įsakymų pagrindu atsakovų žemės sklypų kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (1t b.l.71,73). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas šių duomenų įregistravimo teisėtumo neginčija, kaip ir neginčija šių duomenų įregistravimo pagrindo.

CPK 265 str. draudžia teismui peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir patenkinti jų daugiau negu prašo ieškovas, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši byla nėra priskiriama bylų kategorijai, kur teismas galėtų išeiti už pareikštų reikalavimų. Ieškovo atstovės argumentai grindžiami Aukščiausiojo teismo nutartimis apie tai, kad teismas pats gali panaikinti planus ir pats gali nustatyti sklypo ribas ir dėl to nereikia ginčyti kadastro duomenų įregistravimo bei šio įregistravimo pagrindo (administracinių aktų, kuriais patikslinti sklypų kadastro duomenys), nėra tinkamas pagrindas šioje byloje. Kasacinės instancijos teismo nutartyse pateiktas teisės normų aiškinimas konkrečioje byloje turi precedentinę reikšmę tik nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra tapačios ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Ieškovo atstovės paminėtose Aukščiausiojo teismo išnagrinėtose bylose (3K-3-593/2004, 3K-3-6/2010, 3K3-226/2009) faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. T.y. minėtose bylose ginčai vyko dėl žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre arba buvo ginčijama žemės sklypo kadastro duomenų registracija Nekilnojamojo turto registre. Teismai pasisakė dėl šių duomenų ir jų nustatymo proceso atitikties teisės aktų reikalavimams, o ne keitė nustatytas ir įregistruotas žemės sklypų ribas bei plotus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovo reikalavimas dėl jo sklypo ribų nustatymo negali būti patenkintas nekeičiant atsakovų E. G. ir K. Š. žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastro duomenų, šis reikalavimas atmetamas nevertinant kitų jo pagrindą sudarančių aplinkybių.

Atsakovai ir tretieji asmenys duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bylą dalyje dėl žemės sklypų planų ir žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų pripažino negaliojančiais nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.