Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-725-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2S-725-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03205-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-725-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03205-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 114.4; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir šios sumos bei delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir šios sumos bei delspinigių priteisimo iš atsakovės UAB „CCM Baltic“, prašydama pripažinti UAB „CCM Baltic“ 2014 m. balandžio 15 d. priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, t.y. 15880,79 Lt sumos, įskaitymą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 13275,86 Lt skolos ir 2028,58 Lt palūkanų, 8,75 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 15304,44 Lt sumai. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 15304,44 Lt sumai atsakovei UAB „CCM Baltic“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškove UAB „Talša“ civilinėje byloje Nr. 2-4245-291/2014.

Atsakovė UAB „CCM Baltic“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės finansinius rodiklius, ieškovės reikalaujama priteisti 15304,44 Lt suma atsakovei nėra didelė. Pabrėžė, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, todėl ieškovei nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimas bus neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - areštą, taikytą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsakovės UAB „CCM Baltic“ turtui ir piniginėms lėšoms. Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir nurodo, kad ieškovės reikalavimo suma - 15304,44 Lt, jai, kaip pelningai veikiančiam juridiniam asmeniui nėra didelė, tačiau nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į aplinkybes, kad atsakovė vengia geranoriškai apmokėti susidariusią skolą daugiau kaip pusę metų, atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, teismo informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenų apie tai, kad atsakovei turtinius reikalavimus yra pareiškę ir kiti ieškovai (kreditoriai). Teismas pažymėjo, kad atsižvelgus į ieškovės reikalavimą, areštuotas ne didesnei kaip 15304,44 Lt sumai atsakovei priklausantis turtas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nesutikdamas su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė turėjo teisę pasinaudoti apskundimo galimybe, bet to nepadarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4245-291/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „CCM Baltic“ atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Aplinkybė, jog atsakovė nemoka ieškovei neva susidariusios skolos, nereiškia, jog jos finansinė padėtis yra bloga. Pirmosios instancijos teismas dar nesprendė bylos, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali spręsti ar ieškovės reikalavimas apskritai yra pagrįstas. Teismas konkrečiu atveju nepagrįstai konstatuoja ieškinio pagrįstumą ir neva egzistuojantį negeranorišką atsakovės skolų nemokėjimą.

2. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma atsakovei nėra didelė, atsakovės finansinė padėtis yra gera. Teismui pateikti 2013 metų ir 2014 metų I ketvirčio balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina gerą atsakovės finansinę padėtį. Iš 2013 m. balanso matyti, kad atsakovė turi turto, kurio vertė yra 9259541,00 Lt. Iš 2014 m. I ketvirčio pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad per pirmą metų ketvirtį atsakovė uždirbo 21817,00 Lt grynojo pelno. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino, neatsižvelgė į tai, kad nurodytos aplinkybės eliminuoja abejones dėl atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.

3. Aplinkybė, jog atsakovė neskundė nutarties, kuria yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepatvirtina šių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir nesuteikia pagrindo teismui vėliaus atsisakyti panaikinti be pagrindo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Talša“ nurodė, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nors atsakovė ir nurodo, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovei nėra didelė, tačiau reikia atsižvelgti į aplinkybes, kad atsakovė vengia geranoriškai apmokėti susidariusią skolą daugiau kaip pusę metų, atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, teismo informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenų apie tai, kad atsakovei turtinius reikalavimus yra pareiškę ir kiti ieškovai (kreditoriai).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė UAB „CCM Baltic“ apeliacinės instancijos teismui 2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo, prašydama prijungti papildomus įrodymus – 2014 m. liepos 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-974-267/2014 ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1686/2014 kopijas (64-76 b.l.). Nurodė, kad papildomi įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir atsakovės atžvilgiu neturi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis LR CPK 323 straipsniu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vadovaujantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgęs į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad įstatymo nuostatos imperatyviai draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo priimti atsakovės papildomai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kadangi nagrinėjamu atveju yra tikslinga vadovautis viešai teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiamais duomenimis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1156/2014). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014). Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-685/2013).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tuo, kad skolos suma atsakovei yra didelė, atsakovė vengia apmokė įsiskolinimą, nebendradarbiauja su ieškove, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei turtinius reikalavimus yra pareiškę kiti ieškovai. Teismas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi visapusiškai įvertinti asmens turtinę padėtį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu ne visuomet įmanoma, asmuo, kurio atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus kartu su atskiruoju skundu. Kita vertus, pareikšto reikalavimo suma yra tik vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti sprendžiama dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – tokiomis aplinkybėmis taip pat gali būti atsakovo elgesys, vengiant atsiskaityti su ieškovu, tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas prima facie yra pagrįstas, pareikšto reikalavimo pobūdis, atsakovui teismuose pareikštų reikalavimų skaičius ir kt.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už pagal rangos sutartį atlikus darbus. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „CCM Baltic“ sudarė rangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo. Pabaigus visus sutartyje numatytus darbus ir pridavus objektą, atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove ir liko skolinga 13275,86 Lt. Ieškovei pradėjus reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovė pateikė pretenziją 14641,43 Lt sumai už patirtas išlaidas ir nuostolius. Vėliau atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad išskaičiuoja 15880,79 Lt iš mokėjimo už ieškovės atliktus darbus ne ginčo tvarka ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.130 straipsniu įskaito vienarūšį priešpriešinį reikalavimą. Ieškovės teigimu, pranešimas dėl 15880,79 Lt įskaitymo yra nepagrįstas ir naikintinas. (1-10 b.l.). Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 15304,44 Lt sumai. Prašymui pagrįsti nurodė, kad atsakovė visais būdais piktybiškai nevykdo prisiimtos prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, todėl tikėtina, kad ji stengsis išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pabrėžė, kad skolinio įsipareigojimo suma yra pakankamai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 15304,44 Lt sumai atsakovei UAB „CCM Baltic“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškove UAB „Talša“ civilinėje byloje Nr. 2-4245-291/2014. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė vengia geranoriškai apmokėti susidariusią skolą, atsakovės turtinė padėtis yra neaiški, jokių alternatyvių skolos sumokėjimo būdų atsakovė nepateikė ir nebendradarbiauja, skolos suma yra didelė, bei į tai, kad teismo informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenų apie tai, jog atsakovei turtinius reikalavimus yra pareiškę ir kiti ieškovai (kreditoriai), teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovė prašydamas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, be to atsakovės turtinė padėtis yra gera, kas patvirtina, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimas bus tinkamai įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenys sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bei prie ieškinio pateikti dokumentai – rangos darbų sutartys, PVM sąskaitos faktūros, kiti dokumentai nepatvirtina preliminarų ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio tenkinimo galimybėmis, bus vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Tačiau teismas įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, sprendžia, kad konkrečiu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų pagrįsti aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, ketina slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Iš atsakovė pateikto balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad atsakovės turtas iš viso sudaro 9259541,00 Lt, materialus turtas sudaro 1089388,00 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 193317,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 5222726,00 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 6766992,00 Lt. Iš 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 metais atsakovės grynasis pelnas sudarė 26061,00 Lt, 2014 m. I ketvirtį – 21817,00 Lt. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, didžioji dalis atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nutrauktos teismui patvirtinus taikos sutartis arba atsakovei sumokėjus skolas ieškovams (pvz. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-1734-452/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9320-122/2014; Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7871-907/2014; Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr.L2-7355-772/2014 ir kt.).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad esant pateiktiems duomenims apie pakankamai gerą atsakovės finansinę padėtį, nenustačius jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų ieškovės atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad vien civilinės bylos iškėlimas keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei daro išvadą, kad išdėstyti motyvai paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus objektyvių įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teismui varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių interesų pusiausvyros principas bus tinkamai įgyvendinamas tuo atveju, jeigu atsakovė turės galimybę be papildomų apribojimų vykdyti įmonės veiklą, sudaryti sutartis, didinti įmonės pajamas ir tokiu būdu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą, todėl vien prielaida, kad atsakovė tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesant nustatytai vienai iš būtinų šių priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręstinas iš esmės –Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Tenkinti atsakovės UAB „CMM Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikinti 2014 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovei UAB „CCM Baltic“, įmonės kodas 145417921, priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, piniginėms lėšoms, esančioms pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Apie nutarties priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė