- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1601-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01324-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalvaris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo pirkimo objekto 5 daliai – Medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymas, nustatant, jog UAB „Ekobazė“ neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų; nustatyti kitą laimėtoją, atitinkantį vykdomo konkurso reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 11013 procedūras dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo 5 pirkimo daliai, t. y. Medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymas ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
3. Nurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas, kadangi grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais, todėl preliminariu vertinimu egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti patenkintas, kas sudaro vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pažymėjo, kad atsakovei su trečiuoju asmeniu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sudarius Pirkimo sutartį, o teismui tenkinus ieškinį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, kadangi, jau esant sudarytai ir vykdomai pirkimo sutarčiai, turėtų būti sprendžiamas šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį, restitucijos natūra taikymas ir / arba sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisių gynimo būdo, reikalaujant žalos atlyginimo, taikymo. Realų ir neapsunkintą ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą gali užtikrinti tik prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – draudimas perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o esant jau sudarytai sutarčiai – jos vykdymo sustabdymas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie pagrįstas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai pažeistų viešąjį interesą. Atsakovė užtikrina viešąjį interesą, o pirkimo objekto įsigijimas yra ypatingai svarbus tiek atsakovei, tiek ir visai visuomenei apskritai. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus daroma žala visai visuomenei, neigiama įtaka žmonių gerovei, teismas turi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo (proporcingumo) principams, be to, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tinkama bei vienintelė ir būtina priemonė, galinti užtikrinti teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami.
8. Tačiau ieškovės argumentai, kad atsakovei su trečiuoju asmeniu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sudarius pirkimo sutartį, o teismui tenkinus ieškinį, būtų itin apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, teismo vertinimu, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio bei nesudarantys pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
10. Be to, teismas sprendė, kad šiuo atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliantė UAB „Žalvaris“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojant atsakovę sustabdyti pagal viešojo pirkimo Nr. 11013 procedūras dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo 5 pirkimo daliai, t. y. Medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymas 2019 m. rugsėjo 11 d. sudaryta Paslaugų pirkimo sutartį Nr. SUT (ADM) – 372; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė nurodo, kad mediniai geležinkelių pabėgiai yra priskiriami prie pavojingų atliekų, todėl jų sutvarkymas yra skubus ir itin svarbus bei neabejotinai susijęs su viešojo intereso užtikrinimu, nes turi būti išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent Merglauskio k., Simno sen., Alytaus r. esantys pabėgiai nėra sutvarkomi nuo 2018 m. spalio mėn. Atsakovė pati nurodo, kad dėl šių pabėgių yra gauti pranešimai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos bei Alytaus rajono savivaldybė administracijos.
11.2. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo paslaugų sutarties pasirašymo dienos, sutartis būtų įvykdyta, nors sutarties įvykdymo terminas ir nurodytas 5 dienos nuo perkančiosios organizacijos pareikalavimo. Taigi, perkančiosios organizacijos delsimas reiškia, kad pati perkančioji organizacija nėra suinteresuotas skubiu atliekų sutvarkymu ir teismo argumentas, kad ginčo pirkimu perkamas objektas neabejotinai turi didelę visuomeninę reikšmę, nėra pagrįstas.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad iki šios dienos nėra duomenų, jog paslaugų sutartis dėl medinių pabėgių sutvarkymo pagal pirkimo dokumentų 5 dalį yra įvykdyta ar pradėta vykdyti, net ir esant situacijai, kad reiktų skelbti naują pirkimą, toks laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudarytų galimybes ieškovei sugrįžti į padėtį buvusią iki pažeidimo.
12. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
12.1. Tiek Alytaus rajono savivaldybės administracija, tiek Aplinkos apsaugos departamentas nurodė atsakovei kuo skubiau išvežti sandėliuojamus pabėgius ar juos utilizuoti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymas ir pirkimo sutarties skubus vykdymas yra itin svarbus bei neabejotinai susijęs su viešojo intereso užtikrinimu. Be to, viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama medinių pabėgių atliekų žala. Laiku neutilizuojami mediniai pabėgiai ne tik teršia dirvožemį, bet ir nuo jų garuojančios pavojingos medžiagos gali sukelti neabejotiną žalą visuomenės sveikatai.
12.2. Vien aplinkybė, kad sutarties galiojimo terminas yra 24 mėnesiai, savaime nereiškia, kad sutartis bus vykdoma visą jos galiojimo laikotarpį, o skubus medinių geležinkelio pabėgių utilizavimas nėra būtinas.
12.3. Pažymi, kad sutartis faktiškai yra vykdoma ir šiuo metu, trečiasis asmuo iš atsakovo jau yra išvežęs apie 80 tonų medinių geležinkelio pabėgių, apie 37 tonų, iš jų jau yra sutvarkytos.
12.4. Pabrėžia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė ir trečiasis asmuo patirs žymiai didesnę žalą, negu ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius. Atkreipia dėmesį, kad ginčo sutartis yra paslaugų sutartis, kurios objektas yra dalus. Dėl to, net ir tuo atveju, jei teismas sprendimu nuspręstų ieškinį tenkinti, ginčo sutartis galėtų būti nutraukta ir sutartis dėl likusių paslaugų teikimo, atlikus naujas viešųjų pirkimų procedūras, galėtų būti sudaryta su ieškovu.
2. Trečiasis asmuo UAB „Ekobazė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:
13.1. Ieškovė būdama atliekų tvarkytoja, t. y. savo srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, bando savaip interpretuoti atliekų tvarkymo taisykles ir tuo pačiu klaidinti teismą dėl atliekų pavojingumo laipsnio ir būtinumo sutvarkyti atliekas skubos tvarka.
13.2. Iš dokumentų visumos matyti, kad atsakovės minėtos atliekos yra turinčio įvairios kilmės skysčių, įskaitant, bet neapsiribojant tepalai, alyvos ir kitokie skysčiai, kurie gali tiesiogiai patekti į aplinką ir ją užteršti, t. y. skysčiai nutekėję į žemės gelmių gruntus kelia realų pavojų užteršti gruntinius vandenis, per kuriuos teršalai gali patekti tiek vidaus vandenis, tiek į geriamojo vandens šaltinius bei juos užteršti. Todėl šių atliekų tvarkymas yra neabejotinai reikalaujantis kiek įmanoma skubesnio atliekų tvarkymo, siekiant išvengti galimos žalos gamtai ir/ar visuomenės sveikatai.
13.3. Vien faktas, kad gali būti užteršta gamta, aplinka ir/ar gruntiniai vandenys, per se sąlygoja faktą, jog atliekos turi būti surenkamos ir tvarkomos nedelsiant, todėl 2019 m. rugsėjo 11 d. suėjus sutarties sudarymo atidėjimo terminui atsakovė sudarė pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu ir 2019 m. rugsėjo 17 d. ją pradėjo vykdyti.
13.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei
absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
5. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekobazė“ kartu su atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Tarptautinio atliekų vežimo judėjimo dokumentą, atliekų vežimo važtaraščius bei 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės užsakymą dėl sutarties vykdymo. Šiais duomenimis grindžiami atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į skundą nurodyti argumentai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis yra vykdoma.
6. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus, kad ginčo pabėgiai nėra sutvarkomi net ir po sutarties sudarymo, o atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad sutartis yra vykdoma ir teikiami įrodymai tai patvirtina, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo
8. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
9. Viešųjų pirkimų bylose spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas taip pat turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgti į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikusi ieškinį, jo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 11013 procedūras dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo 5 pirkimo daliai, t. y. Medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymas ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Kadangi 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu viešojo pirkimo sutartį dėl medinių pabėgių atliekų tvarkymo, apeliantė pateikusi atskirąjį skundą prašo sustabdyti šios sudarytos paslaugų pirkimo sutarties vykdymą.
11. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas spręsti, jog laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo sustabdymo ir draudimo atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį – taikymas nebeturi teisinės prasmės, kadangi viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarties sudarymu. Atsakovo vykdyto pirkimo pasibaigimas pirkimo sutarties sudarymu yra savarankiškas pagrindas šioje byloje konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo neegzistavimą.
12. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 423(7) straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bei įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, kaip laikinosios apsaugos priemonės, yra tiekėjo interesų gynimo priemonės, taikytinos pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra pasibaigusios. Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kai pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, tarp jų vienas iš pagrindų, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pasibaigus pirkimui išnyksta teisinis pagrindas taikyti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, o tuo atveju, jei viešasis pirkimas pasibaigia pirkimo sutarties sudarymu, taip pat išnyksta teisinis pagrindas taikyti ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013, 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1856-236/2015, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016; 2016 m sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-381/2016).
13. Tai reiškia, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-178/2015).
14. Kadangi atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl medinių pabėgių atliekų tvarkymo, apeliantė pateikusi skundą, prašo sustabdyti sutarties vykdymą, nurodydama, kad perkančioji organizacija nėra suinteresuota skubiu atliekų sutvarkymu. Tokį alternatyvų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo prašymą ieškovė buvo pateikusi ir pirmos instancijos teismui.
15. Kaip minėta, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
16. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudarė preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami, tačiau, pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
17. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019 ir kt.).
18. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, o tai reiškia, kad šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
19. Taip pat viešųjų pirkimų bylose, kaip minėta, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
20. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas, pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 ir kt.). Taigi visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2287/2014 ir kt.).
21. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012) ir kt. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo objektas 5–oje Pirkimo dalyje – medinių geležinkelio pabėgių atliekų tvarkymo paslaugos (pirkimo Nr. 11013). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pirmumas taikytinas viešajam interesui, atsižvelgiant į tai, kad mediniai geležinkelių pabėgiai yra priskiriami prie pavojingų atliekų, todėl medinių geležinkelio pabėgių atliekų tinkamas ir savalaikis tvarkymas yra itin svarbus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o ne apeliantės interesų tenkinimui.
23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai vertino situaciją, nes perkančioji organizacija nėra suinteresuota skubiu atliekų sutvarkymu, todėl teismo argumentas, kad ginčo pirkimu perkamas objektas neabejotinai turi didelę visuomeninę reikšmę, yra susijęs visuomenės sveikatos ir gerovės užtikrinimu, t. y. viešuoju interesu, nėra pagrįstas. Be to, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad sutartis būtų įvykdyta ar pradėta vykdyti.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik perkančiajai organizacijai, tačiau ir visuomenei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos atveju neabejotinai pirmenybė turi būti suteikiama viešajam interesui – siekiui užkirsti kelią teršti dirvožemį, sukelti neabejotiną žalą visuomenės sveikatai.
26. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos gavo raštą „Dėl aplinkos taršos“ Nr. (11.1)-ADS-11568. Šiuo raštu atsakovė buvo informuota apie pakartotinį piliečio skundą dėl Alytaus rajone nebaigtų tvarkyti geležinkelio pabėgių atliekų. Rašte Aplinkos apsaugos departamentas taip pat nurodė, kad „sutriušę pabėgiai skleidžia aštrų tepalų kvapą. Ne pagal reikalavimus laikomus užterštų pabėgių atliekos daro grėsmę aplinkai, šalia esančiai gyvenvietei“. Be to, atsakovė taip pat gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl geležinkelio pabėgių sutvarkymo“ Nr. (3.19)K26-1691, kuriame buvo nurodyta, kad į teritoriją, kurioje sandėliuojami pabėgiai, gali laivai patekti pašaliniai asmenys, vaikai, kurie gali sandėliuojamoje vietoje susižaloti. Rašte taip pat nurodyta, kad sandėliuojami pabėgiai vietos gyventojams skleidžia nemalonų kvapą ir darko kraštovaizdį.
27. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti skiriamas viešajam interesui, susijusiam su geležinkelio pabėgių atliekų sutvarkymu, tikslu užkirsti grėsmę aplinkai bei visuomenės sveikatai.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Žalvaris“ ieškinį, todėl pirmos instancijos tesime nebus galimybės išspręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos šia nutartimi.
30. Kadangi ieškovės UAB „Žalvaris“ atskirasis skundas netenkintas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai). Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB „Ekobazė“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.