Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-08-12 · Civilinė byla Nr. 2S-642-267/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
2S-642-267/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04586-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Burbulienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
SIA „B2Kapital“, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Sostinės kreditai“, VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „MiniBank“, UAB „ARN Group“, UAB Sostinės kreditai, UAB Julianus Inkaso, UAB ARN group, UAB 4finance, UAB Gelvora, UAB Minibank, UAB Skolų rizikos sprendimai, Bigbank AS filialas, UAB EKSKOMISARŲ BIURAS, "B2 Kapital" SIA, BnP Finance, AB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius,, UAB Sergel, UAB Legal Balance, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-642-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04586-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3.; 3.3.1.14; 3.4.2.7.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „Sostinės kreditai“, VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „Ekskomisarų biuras“, UAB „MiniBank“, UAB „ARN Group“, antstolė S. V., antstolė A. A., antstolė J. Ž., antstolė R. G., antstolė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. S. 2020 m. balandžio 14 d. patikslintu pareiškimu prašė: 1) iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti V. Š.; 3) nuo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 220 Eur administravimo išlaidų sąmatą; 4) nuo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 896 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 5) nustatyti keturių mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui pateikti teismui.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad dar iki 2008 m. iš AB „Swedbank“ buvo pasiskolinęs 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumą, kuri panaudota buto nuomos mokesčiams ir pragyventi, tačiau bankas nutraukė kredito sutartį ir skolos išieškojimą perdavė antstoliams. Vėliau pareiškėjas ėmė greituosius kreditus pragyventi, šeimai, neabejodamas, kad juos grąžins, nes tuo metu dirbo. Sumažėjus darbo užmokesčiui, neliko lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl negali tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kurių bendra suma kreditoriams ir pradelsti mokėjimai sudaro daugiau nei 14 000 Eur. Tikslios pradelstų mokėjimų sumos nurodyti negali, nes ne visi kreditoriai pateikė pažymas apie įsiskolinimus. Nurodė, kad dirba AB „ (duomenys neskelbtini) “, per mėnesį gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 892,48 Eur sumą, atskaičius mokesčius, jo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, gauna nedarbo išmoką apie 352 Eur, taip pat gauna 300,69 Eur išmoką už vaikus. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeimoje auga du jų nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinės nepilnametė duktė iš kitos santuokos, kurios išlaikymui jos tėvas moka apie 231 Eur per mėnesį, tačiau šios išmokos nėra reguliarios. Šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1 539 Eur, o pragyventi per mėnesį šeimai reikia apie 1 522 Eur per mėnesį, todėl pagal gaunamas pajamas jis negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie vis didėja dėl skaičiuojamų netesybų, palūkanų. Nurodė, kad per paskutinius trejus metus nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais. Tapo nemokus ne dėl žalingų įpročių, ne dėl nusikalstamos veikos ir nėra kitų Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių jam nebūtų galima iškelti bankroto bylos. Gaunamų pajamų ir jo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl jam, sąžiningai siekiančiam atkurti savo mokumą, turint tikslą tenkinti kreditorių reikalavimus, turi būti iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimas atitiktų pareiškėjo ir jo kreditorių interesus, nes užtikrintų kreditorių reikalavimų patenkinimą kuo didesne apimtimi, bus parengtas mokumo atkūrimo planas, kuriame bus numatytos kreditoriams skiriamos lėšos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes, pagal pareiškėjo gaunamas pajamas ir pradelstų įsipareigojimų dydį, pareiškėjo mokumas galėtų būti atkurtas neiškėlus bankroto bylos ir visiškai padengiant kreditorių reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo neprieštaraus, jei pareiškėjas pateiks savo prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, antstolė A. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą.

Suinteresuoti asmenys UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Sergel“, UAB „Legal Balance“ atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo prašymui neprieštarauja. Kiti kreditoriai nepateikė atsiliepimų į patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. S. prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais esminiais motyvais:

Tam, kad būtų nustatytas fizinio asmens nemokumas pagal FABĮ, fizinio asmens skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 25 minimaliąsias mėnėsines algas (toliau – MMA), t. y. 15 175 Eur. Remiantis byloje esančiais įrodymais, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo dieną pareiškėjo pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 17 332,14 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. S. 3 293,48 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl vaikų išlaikymo išmokų. Pareiškėjas S. S. teismo posėdyje 2020 m. birželio 1 d. patvirtino, kad ši įsiskolinimo suma susidarė dėl nemokėto išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Taigi, ši suma patenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą ir ji negali būti nurašyta fizinio asmens bankroto proceso metu. Vertinant įrodymus dėl pareiškėjo nemokumo, iš bendros pradelstų įsipareigojimų sumos (17 332,14 Eur) atėmus 3 293,48 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui, likusi pradelstų įsipareigojimų suma yra 14 038,66 Eur, tai sudaro tik 23,1 MMA ir nesiekia 25 MMA ribos, būtinos asmens nemokumui konstatuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto norma: „pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jau buvo konstatuotas pareiškėjo nemokumo faktas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad iš viso pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro 17 504,12 Eur. Šioje byloje teismas rėmėsi 555 Eur MMA dydžiu, kuris buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025, ir konstatavo pareiškėjo nemokumo faktą, tačiau atlikęs pareiškėjo nemokumo priežasčių analizę teismas pripažino pareiškėją nesąžiningu bei pareiškimą atmetė.

1.1. Pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2019 m. kovo mėnesį, kuomet MMA dydis buvo 555 Eur, 25 MMA tuo metu sudarė 13 875,00 Eur, o pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudarė 17 504,12 Eur. Pažymėtina, jog bankrutuojančio fizinio asmens nemokumo būsena dėl skolų atitikties 25 MMA dydžiui turi būti nustatoma kreipimosi į teismą metu. Procesui trunkant ilgą laiką, nemokumo būseną nustatant bylos nagrinėjimo metu vėlesnėse proceso stadijose pareiškėjas atsiduria itin nepalankioje situacijoje dėl negalėjimo prognozuoti valstybės vykdomos politikos.

1.2. Pareiškėjas kelia klausimą, ar nustatant fizinio asmens nemokumo būseną dėl skolos viršijimo 25 MMA ribą fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo, o ne pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.), neprieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B2Kapital, UAB pateikė atsiliepimą į pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo skundą ir 2020 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti iškelti bankroto bylą, kadangi bankrutuoti ketinantis asmuo neatitinka vieno iš privalomų kriterijų, siekiant iškelti bankroto bylą, t. y. jo kreditorinių reikalavimų suma yra mažesnė nei numatyta FABĮ 2 str. 2 d. Minėtoje normoje įtvirtinta minimali riba, kuriai esant galima kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat labai svarbi teisinių bei ekonominių santykių stabilumui. Jei tokia riba nebūtų nustatyta, tuomet kiekvienas atsiskaitymo su kreditoriais sunkumą patiriantis asmuo galėtų piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto instituto teikiamomis galimybėmis.

1.4. Nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo kreditorinių reikalavimų suma nesiekia nustatytos minimalios ribos, pareiškėjo mokumas gali būti atkurtas ir pagal vykdymo procesą reguliuojančias teisės normas, kurios taip pat užtikrina skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

1.5. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jo nemokumą vertinti pagal jo galimybes padengti skolinius įsipareigojimus per tinkamą terminą, tačiau vertinant pareiškėjo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, nors to skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas plačiau nenagrinėjo, bet visa reikiama informacija buvo surinkta, darytina išvada, kad su kreditoriais gali būti atsiskaityta per tinkamą terminą visiškai padengiant kreditorinius reikalavimus ir nepažeidžiant pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

4. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs FABĮ suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jam bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniam asmeniui, kurio finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistam nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jo mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

5. FABĮ nuostatos patvirtina, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas, inter alia, patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Šiuo etapu yra nagrinėjamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas (sąlygos) iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

6. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatyto fizinio asmens nemokumo apibrėžimo, kadangi dalis pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų patenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą. Atėmus nenurašomus kreditorių reikalavimus likusi pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma yra 14 038,66 Eur, o tai sudaro tik 23,1 MMA ir nesiekia 25 MMA ribos, būtinos asmens nemokumui konstatuoti.

8. Nors pareiškėjas atskirajame skunde ginčija, kad 25 MMA riba turi būti skaičiuojama ne pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomą MMA dydį (607 Eur), o pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu taikytą MMA dydį (555 Eur), kuri sudarytų 13 875,00 Eur, su tokiu pareiškėjo argumentu visiškai nesutiktina. FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. yra nurodoma, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos būklės. Taigi, FABĮ yra nedviprasmiškai nurodoma, kad fizinio asmens būklė yra vertinama ne pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo, o jo nagrinėjimo metu.

9. Apeliacinės instancijos teismas priduria, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Be to, aptariamo įstatymo nuostatos (kitaip negu, pvz., atitinkamais fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos atvejais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas) nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų, kitaip tariant, nenurodo, kad pareiškimas gali būti pakartotinai pateiktas, tik praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-695/2017, 17 punktas).

Taip pat atmetamas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjo nemokumo faktas jau buvo konstatuotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ši nutartis neįsiteisėjo ir buvo panaikinta 2019 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kuri nurodo, kad fizinio asmens nemokumo būsena dėl skolos viršijimo 25 MMA ribą nustatoma pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo, o ne pareiškimo pateikimo metu (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.), neprieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl FABĮ nuostatų prieštaravimo teisėtų lūkesčių principui, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, sprendžia, kad pareiškėjo motyvai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui apskritai nekyla pareigos nustatyti fizinio asmens bankroto instituto kaip vieno iš galimų būdų fizinio asmens nemokumo problemoms spręsti. Pasirinkęs Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti fizinio asmens bankroto institutą, įstatymų leidėjas, siekdamas, be kita ko, užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi plačią diskreciją reguliuoti fizinio asmens bankroto santykius, inter alia pasirinkti fizinio asmens bankroto instituto modelį, apibrėžti galinčių bankrutuoti asmenų ratą, nustatyti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus, atvejus, kada tokia byla negali būti iškelta, reguliuoti fizinio asmens bankroto procedūras, nustatyti atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, kitus esminius fizinio asmens bankroto instituto elementus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

Kaip jau nurodyta anksčiau, FABĮ nedviprasmiškai nurodoma, kad fizinio asmens būklė turi būti vertinama ne pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo, o jo nagrinėjimo metu, todėl įstatymų leidėjo valia šiuo klausimu yra aiškiai išreikšta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėjo teisė pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu nėra apribota.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančios teisės normos yra aiškios ir teismui nekelia abejonių, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra ir pareiškėjo prašymas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 334 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė