Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, turinti pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama dėl svetimo didelės vertės turto įgijimo apgaule pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. laikotarpiu nuo 2016m.gegužės 25d. iki 2016m.birželio 8d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė buvusio sugyventinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą „Swedbank“,AB elektroninę mokėjimo kortelę ir, pažeisdama „Swedbank“,AB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prie jos prisijungdama, laikotarpiu nuo 2016m.gegužės 25d. iki 2018m.birželio 8d. neteisėtai atliko trisdešimt aštuonias įvairaus pobūdžio finansines operacijas, tai yra apgaule-identifikuodama save kaip teisėtą banko sąskaitos sąvininką A. S.-, po kurio mirties jam priklausantis turtas, tame tarpe ir banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, paveldėjimo pagal įstatymą būdu atiteko jo dukrai R. V., tai yra iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino ir įgijo penkiolika tūkstančių tris šimtus keturis eurus 98ct.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai, nors iš jos parodymų turinio matosi, jog ji kaltę neigia, ir parodė, kad su A. S. ji gyveno apie septynis metus, jie kartu vedė bendrą ūkį. A. S. turėjo elektronines mokėjimo priemones, sąskaitą Swedbanke. Jis kaltinamajai taip pat leisdavo naudotis jo turimomis elektroninėmis priemonėmis. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė, tačiau likus iki mirties maždaug dešimčiai dienų A. S. nuvyko pas notarę, kur surašė įgaliojimą D. S. parduoti jam priklausančius žemės sklypus. Pinigai, gauti už parduotus žemės sklypus, turėjo būti pervesti į A. S. sąskaitą, esančią Swedbanke. Kaltinamoji pardavė A. S. priklausančius žemės sklypus ir pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. A. S. mirus, kaltinamoji suprato, jog jo pinigus paveldės mirusiojo dukra R. V., nes testamento A. S. prieš mirtį nesudarė, todėl kaltinamoji nutarė išsigryninti pinigus, buvusius A. S. sąskaitoje. A. S. mirus D. S. suprato, jog ji neturi teisės naudotis jo banko kortele ir paimti pinigus, kuriuos paveldės R. V., tačiau iš mirusiojo sąskaitos po A. S. mirties pasiėmė apie penkiolika tūkstančių eurų, kuriuos išleido savo reikmėms: atidavė skolas, pirko baldus bei banko kortele atsiskaitinėjo parduotuvėse. Pervesdama pinigus į svo sąskaitą iš mirusiojo A. S. sąskaitos, kaltinamoji buvo įsitikinusi, kad elgiasi teisėtai, nes A. S. jai buvo liepęs gautus už žemes pinigus pervesti į savo sąskaitą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji D. S. kaltės nepripažino, jos kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. S.. Po jo mirties ji kreipėsi į Jurbarko rajono 1-ąjį notaro biurą, buvo užvesta paveldėjimo byla, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. 2016 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, pasiskambino antstoliui, kuris pasakė, jog jos tėčio sąskaitoje yra įsiskolinimas 35,59 eurai. Tuomet R. V. nuvyko į banką, kur padengė įsiskolinimą ir pasiėmė tėčio turėtos sąskaitos išrašą. Peržiūrėjus išrašą, pamatė, jog po tėčio mirties laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016m.birželio 8d. nuo jo sąskaitos buvo nuimta ir atsiskaityta įvairiomis piniginėmis sumomis, iš viso buvo nuimta 15374Eur91ct. R. V. įtarė, kad šiuos pinigus nuo sąskaitos nuėmė tėčio sugyventinė D. S., kuri iki tėčio mirties apie 8 metus gyveno kartu su A. S.. R. V. nežinojo, kad jos tėvo sąskaitoje buvo pinigų ji nežinojo, tačiau išsiaiškino, jog jis 2016 metais, tikslios datos nežino, ūkininkui pardavė apie 3 ar 4 hektarus žemės, pinigai buvo pervesti į A. S. sąskaitą. R. V. tėvas niekada nekalbėjo, jog savo turimą turtą paliks D. S.. Kadangi po tėčio mirties nuo jo turėtos sąskaitos buvo išgryninta 15374Eur91ct, taip pat ji padengė buvusį įsiskolinimą bankui – 35Eur59ct eurus, todėl R. V. reiškia 15410Eur50ct civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1000Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja R. P., dirbanti Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notare, parodė, kad 2016m.gegužės 12d. į notarų kontorą kreipėsi A. S. dėl įgaliojimo surašymo D. S.. Kartu su A. S. buvo atvykusi ir D. S.. tačiau gerai pamena, kad į kontorą atvyko pats A. S., jis ir pasirašė visus reikiamus dokumentus. Išrašant įgaliojimą, kuriuo D. S. buvo leista tvarkyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentus, liudytojai nekilo abejonių dėl A. S. veiksnumo. Jam buvo perskaitytas dokumentas, su kuriuo asmuo susipažino ir pasirašė. Liudytoja prisimena, kad A. S. būnant notarinėje kontoroje, D. S. buvo užsiminusi apie testament sudarymą, tačiau A. S. testament nesudarė, kalbėjo, jog tai gal būt padarys vėliau. Surašytame įgaliojime A. S. nurodė, kad D. S. pardavus jam priklausantį turtą, pinigai būtų pervesti į jo sąskaitą. Jeigu A. S. būtų pageidavęs, kad gauti pinigai už jam priklausantį turtą atitektų D. S., tai šias aplinkybes galėjo nurodyti įgaliojime.

Iš byloje esančio Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure patvirtinto 2016m.gegužės 12d. įgaliojimo matosi, kad A. S. įgalioja D. S. tvarkyti dokumentus dėl jam priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų įteisinimo, išpirkimo iš Valstybės, jų pirkimo-pardavimo sutarčių surašymo, pinigų sumokėjimo, atstovavimo Nacinalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriuje ir visose kitose institucijose, dėl visų rūšių mokesčių mokėjimo, atstovauti surašant jo vardu pareiškimus, prašymus, susitarimus, aktus, gauti grynuosius pinigus, atsiskaitant pavedimu, mokėjimą vykdyti į mano asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią "Swedbank" AB banke, kt. veiksmus (2 tomas, b. l. 116).

Iš byloje esančios 2016m.gegužės 20d. pirkimo-pardavimo sutarties matosi, kad A. S., atstovaujamas D. S., pardavė A. M. žemės sklypą už 3000,00 eurų ir šis žemės sklypas A. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise(I tomas, b. l. 108-113).

Iš byloje esančios 2016m.gegužės 20d. pirkimo-pardavimo sutarties matosi, kad A. S., atstovaujamas D. S., pardavė D. M. žemės sklypą su jame esančiais pastatais už 12300 eurų ir šis nekilnojamas turtas A. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise (I tomas, b. l.114-128).

Iš byloje esančio mirties liudijimo nuorašo, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 82).

Byloje esančiame 2016m.liepos 21d. Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, kad mirusiojo A. S. palikimą priėmė jo dukra R. V. (I tomas, b. l. 87).

Byloje esančiame 2016m.rugsėjo 19d. "Swedbank" AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. S., išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016m.birželio 8d. bankomatuose buvo nuimami grynieji pinigai, taip pat atsiskaityta už prekes ir paslaugas atsiskaitoma banko mokėjimo kortele. Iš viso išlaidų su banko nuskaitytais mokesčiais – 15374Eur91ct (I tomas, b. l. 88).

Byloje esančiame 2017m.sausio 5d. "Swedbank" AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios A. S., išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A. S. mirties, naudojantis banko kortele buvo 16 kartų nuimta nuo sąskaitos grynųjų pinigų, 2 kartus sumokėta už pirkinius, 2016-05-20 į sąskaitą gauta 3000,00 eurų iš A. M. už iš A. S. perkamą žemę, 2016-05-20 į sąskaitą gauta 12320,00 eurų iš A. M. už D. M. perkamą žemę iš A. S. (I tomas, b. l. 96, 97).

Nors kaltinamoji D. S. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė, nurodydama, jog ji pinigus iš A. S. banko sąskaitos pasiėmė, pasinaudodama jo elektroninės mokėjimo priemonės, manydama, kad šie pinigai priklauso kaltinamajai už mirusiojo priežiūrą sergant, patirtas laidojimo išlaidas, o A. S. priklausančiomis elektroninėmis priemonėmis naudojasi turėdama jo žodinį leidimą, tačiau D. S. ir teismo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog ji suprato, kad po A. S. mirties jo paliktas pinigines lėšas, kurios buvo gautos pardavus A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, paveldės mirusiojo dukra R. V., nes testamento mirusysis nebuvo sudaręs. Tai, kad kaltinamoji pasisavino pinigus apgaule, suprasdama, kad šiuos pinigus paveldės mirusiojo dukra, neteisėtai pasinaudodama A. S. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad D. S. iš karto po A. S. mirties ( A. S. mirė (duomenys neskelbtini)) pradėjo nuiminėti pinigus nuo jo sąskaitos ir gana per trumpą laiką ( tai truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016m.birželio 8d.) pasiėmė visus pinigus buvusius A. S. banko sąskaitoje. Pažymėtina, kad 2016m.gegužės 12d. A. S. buvo nuvykęs pas notarę R. P., kur surašė įgaliojimą D. S. parduoti jam priklausančius žemės sklypus, tačiau tame įgaliojime nurodė, jog pinigai, gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, turi būti pervesti į A. S. banko sąskaitą, be to D. S. raginant A. S. sudaryti testamentą, šis, būdamas notarinėje kontoroje ir turėdamas galimybę testamento surašymui, jo nesudarė. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad jeigu A. S. būtų norėjęs, kad pinigai, gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, atitektų D. S., tai jis turėjo tokią galimybę nurodyti sudarytame įgaliojime, arba, būdamas pas notarę, sudaryti testamentą, kuriuo paliktų po mirties jam priklausančias pinigines lėšas D. S.. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamosios aiškinimas, jog ji naudodamasi A. S. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis turėjo jo leidimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nustatyta, kad D. S. pinigus iš A. S. banko sąskaitos, pasinaudodama jo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, pasiėmė jau po A. S. mirties, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad įgaliojimas pasibaigia mirus įgaliojimą davusiam fiziniam asmeniui.

Kaltinamosios D. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį –didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule (nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamosios apgaule įgytas turtas viršijo 250MGL dydžio sumą, tuo metu 1MGL dydis 36Eur77ct),Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį-neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį-neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajai D. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad ji padarė du tyčinius apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, į kaltinamosios asmenybę ( anksčiau neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, yra pensininkė), į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir mano, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (taikytina 2015m.kovo 19d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017m.spalio 6d., kuri numatė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą). Kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turtinės žalos atlyginimą šiuo atveju netikslinga, kad D. S. nekilnojamam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jį, be to kaltinamoji yra pensininkė, todėl akivaizdu, kad ji neturi galimybių susirasti kokį tai gerai apmokamą darbą, jog galėtų greičiau atlyginti civilinei ieškovei padarytą žalą.

Civilinė ieškovė R. V. pareiškė 15410Eur50ct civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad žala civilinei ieškovei padaryta kaltinamosios nusikalstamomis veikomis. D. S. su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka civilinei ieškovei atlyginti padarytą 1000Eur neturtinę žalą, o padarytos turtinės žalos atlyginti nesutinka, nes kaltinamosios nuomone šie pinigai yra jai atlygis už civilinės ieškovės tėvo prižiūrėjimą jo ligos metu, palaidojimą. Akivaizdu, kad kaltinamoji ir civilinė atsakovė D. S., paimdama pinigus iš jau tuo metu mirusio A. S. banko sąskaitos, suprato, jog šiuos pinigus paveldėtų mirusiojo dukra R. V., nes A. S. testamento sudaręs nebuvo, ginčo dėl kaltinamosios pasisavintos pinigų sumos dydžio nėra, be to ši suma patvirtinta objektyviais banko sąskaitų išrašais, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju civilinė R. V. dėl kaltinamosios D. S. padarytų nusikalstamų veikų patyrė nepatogumus, siekiant atgauti jai priklausančius po tėvo A. S. mirties paveldėtus pinigus, šis procesas tęsiasi jau keletą metų, todėl teismas patirto neturtinės žalos dydį vertina 1000Eur ir civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą civilinis ieškinys nagrinėjamas tik tokioje apimtyje, kiek tai susiję su nusikalstamų veikų padarymu, todėl jeigu kaltinamoji mano, jog ji patyrė įvairių išlaidų susijusių su A. S. priežiūra, laidojimu ir šias išlaidas privalo atlyginti palikimą priėmęs asmuo, tai D. S. su ieškiniu gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V. teisines paslaugas suteikė advokatas ir šios teisinės paslaugos kainavo 1650Eur, tai ši pinigų suma iš kaltinamosios D. S. priteistina R. V..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti D. S. kalta padarius nusikalstamą veiką dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę- (2) du metus laisvės atėmimo.

Pripažinti D. S. kalta padarius nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę- (1) vienerius metus laisvės atėmimo.

Pripažinti D. S. kalta padarius nusikalstamą veiką dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimoP, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę- (1) vienerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintą bausmę D. S. paskirti-griežtesne apimant švelnesnę-(2) du metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015-03-19 įstatymo redakcija), bausmės vykdymą atidėti (1) vieniems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. S.,a.k(duomenys neskelbtini) R. V., a.k(duomenys neskelbtini) penkiolika tūkstančių keturis šimtus dešimt eurų 50ct padarytai turtinei žalai atlyginti ir vieną tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti bei vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones D. S. turtui palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.