Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., jos atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinė atliko UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (2019-03-05 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos nuo 2016-09-01 iki 2018-11-27 ataskaitoje nebuvo pateikti duomenys apie deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių padėjimą į muitinės sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavimą iš jo, t. y. muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytos prekės nebuvo įtrauktos į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja deklarantė L. G., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, neįrašė į muitinės sandėlio prekių apskaitą duomenų apie deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo. Deklarantė L. G., neįtraukdama muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą, nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (2016-10-20 įsakymo Nr. 1B-860 redakcija) 13 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. apskaitos, susijusios su prekių saugojimu muitinės sandėlyje, vedimo tvarkos.

Teismo posėdyje L. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad akcentuojamos dvi datos, nors tikrinamas laikotarpis buvo 26 mėnesiai. Buvo užregistruota virš 12000 įrašų, iš kurių du įrašai dėl didelės darbų apimties buvo neišsaugoti sistemoje. 2017-12-19 automobilis atvyko su lydimuoju dokumentu į Klaipėdos teritorinę muitinę. Ji MDA sistemoje užregistravo deklaracijos pradėjimą. Tuomet užregistravo leidimą įvežti. Vėliau pradėjo išvežimo procedūrą, nes prekės išvažiuoja tą pačią dieną. Visas veiksmas vyksta iki 16:39 val. Prekės 17:24 val. jau buvo išvykusios iš Europos Sąjungos. Prekių judėjimas nuolat buvo stebimas muitinės pareigūnų. Ataskaitoje galėjo būti neįtraukti duomenys dėl techninių sutrikimų ar darbų apimties. Bet tai netrukdo vykdyti visos muitinės kontrolės, neįtakoja valstybei mokamų mokesčių dydžio. Gailisi dėl susidariusios situacijos. Visos procedūros buvo padarytos laiku. Šiuo metu visi neatitikimai pašalinti. Pažeidimas buvo pastebėtas tikrinimo metu, gavo raštą iš muitinės pareigūnų, tą pačią dieną pažeidimą pašalino. Už tokį nusižengimą jau buvau nubausta. Kitų pažeidimų, susijusių su jos pareigomis, nebuvo. Gailisi, kad įvyko klaida. Darbo apimtis tikrai didelė, žmogiška suklysti. Žino, kokio dydžio nuobauda gresia. Tokia nuobauda jai būtų labai didelė. Per 26 mėnesius buvo padaryta apie 12000 įrašų, iš kurių tik 2 įrašai buvo nepadaryti. Informacija dubliuojasi. Visas veiksmas vykdomas informacinėmis sistemomis bei gyvai. Tie du įrašai buvo tolygūs įrašui į sąsiuvinį. Sugrįžti prie įrašų tikrinimo fiziškai neturi galimybės. Tie įrašai būna sistemoje „Avilda“. Muitinei kas ketvirtį teikia ataskaitas. Muitinės sistemoje visos įformintos deklaracijos yra matomos. Jie sulygino informacinės sistemos duomenis su jų pateiktais atspausdintais duomenimis. Muitinei buvo pateikti duomenys apie tuos įrašus, kurių nebuvo jų pateiktoje ataskaitoje. Konkrečiu atveju atvažiavo prekės, iki jų sandėlio yra 7 min. kelio. Tas krovinys nebuvo tikrinamas, iškraunamas ar pakraunamas. Dėl dokumentų forminimo krovinys stovėjo muitinės sandėlyje. Apie 30 minučių krovinys stovėjo. Muitinė matė visus duomenis MDA sistemoje. Įrašo trūkumas neužkirto kelio muitinei kontroliuoti krovinio. Jei tų įrašų nebūtų, muitinės kontrolės neapsunkintų, nes visi duomenys yra muitinės informacinėje sistemoje. Dėl žmogiškojo faktoriaus įvyko taip, kaip įvyko. Dėl didelės darbų apimties, tempo neišsaugojo įrašų.

Motyvuojamoji dalis

Be L. G. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, UAB (duomenys neskelbtini) 2019-05-21 paaiškinimu, UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijomis, 2015-01-02 įgaliojimu, UAB (duomenys neskelbtini) 2018-12-28, 2019-02-11, 2019-03-22 pranešimais, Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto raštu dėl muitinės sandėlio veiklos patikrinimo, Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimu tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą, Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto raštu dėl informacijos pateikimo, muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitos lydraščiu su priedais, supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. G., būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, neįrašė į muitinės sandėlio prekių apskaitą duomenų apie deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo, t. y. nesilaikė apskaitos, susijusios su prekių saugojimu muitinės sandėlyje, vedimo tvarkos, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, jog ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog prekių laisvajame sandėlyje apskaitos tvarka buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju neatsargi kaltės forma pažeidimo atžvilgiu ir pasekmių nebuvimas nepanaikina L. G. veikos neteisėtumo.

L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad būdama bausta, kai L. G. atžvilgiu 2016-12-29 buvo priimtas nutarimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁴ straipsnio 4 dalį, vienerių metų laikotarpyje padarė analogišką administracinį nusižengimą (ANK 36 str. 1 d. 12 p.).

Teisme buvo keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad tikrinimo laikotarpis buvo net nuo 2016-09-01 iki 2018-11-27, t. y. kiek daugiau nei dveji metai, tikrinimo metu buvo nustatyti tik du duomenų apie deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo neįrašymo į muitinės sandėlio prekių apskaitą atvejai, praėjęs nemažas laiko tarpas nuo šio nusižengimo padarymo, nusižengimas po jo nustatymo buvo iš karto pašalintas. Reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, mokesčių mokėjimas neįtakotas, kas rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, jo padarymą sąlygojo didelis darbo krūvis, t. y. jis padarytas dėl nerūpestingumo. Teismas, individualizuodamas L. G. skiriamą nuobaudą, atsižvelgia ir į tai, kad ji darbdavio charakterizuojama teigiamai, gauna palyginti nedidelį atlyginimą.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 2 000 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir L. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 200 Eur bauda. Teismo vertinimu, 200 Eur bauda bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti piniginės baudos nėra pagrindo, kadangi L. G. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiama nebe pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, L. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.