- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- AN2-170-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00388-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- L. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, L. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Klaipėdos teritorinė muitinė atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (2019-03-05 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos nuo 2016-09-01 iki 2018-11-27 ataskaitoje nebuvo pateikti duomenys apie deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių padėjimą į muitinės sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavimą iš jo, t. y. muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytos prekės nebuvo įtrauktos į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą. L. G. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja deklarantė, atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, neįrašė į muitinės sandėlio prekių apskaitą duomenų apie deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo. Deklarantė L. G., neįtraukdama muitinės deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą, nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (2016-10-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 13 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. apskaitos, susijusios su prekių saugojimu muitinės sandėlyje, vedimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 5 dalimi, L. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi administracinės nuobaudos neskirti.
3.1. Apeliantė neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, kad jos veiką vadovaujantis ANK 12 straipsnio nuostatomis buvo galima vertinti kaip mažareikšmę. Teigia, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
3.2. Apeliantė tokią poziciją grindžia skundžiamo teismo nutarimo motyvais – teismas pagrįstai nustatė, kad reali žala nei valstybei, nei fiziniams ar juridiniams asmenims nepadaryta, tikrinti ir nustatyti pažeidimai apima 2017-12-19 periodą. Padaryti formalūs pažeidimai buvo pašalinti. Pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčine kaltės forma, t. y. dėl didelio darbo krūvio. Nustatyti trūkumai yra lokalaus pobūdžio, muitinei klaidingi duomenys nebuvo perduoti, nes iš esmės muitinei pateiktų dokumentų pagrindu juos sugretinus su įmonės įrašais ir buvo pastebėti trūkumai, kurie muitinės procedūrų atlikimo teisingumui, trukmei, mokesčiams neturėjo jokios įtakos.
3.3. Nurodo, jog realaus muitinės sandėliavimo nebuvo net atliekama, o ji formaliai susijusi tik su atliekamos procedūros ypatumais, tikslu įforminti muitinės tranzito procedūrą tolesniam prekių gabenimui. Pažymi, kad konkrečiu atveju net nebuvo atliekama reali prekių kontrolė, t. y. paties sandėliavimo, kas įprasta taikant muitinį sandėliavimą net nebuvo atliekama.
3.4. Apeliantės teigimu, toks pažeidimas negali būti laikomas pavojingu, ką pripažino teismas skundžiamu nutarimu. Teismas pagrįstai darė išvadą, jog pažeidimą sąlygojo didelis apeliantės darbo krūvis, pažeidimas nepiktybinis ir nors taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau apeliantės vertinimu, net jei veika ir formaliai nebūtų pripažinta mažareikšme, nors ir atitinka visus formalius mažareikšmiškumo kriterijus, net vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turėjo pagrindą ir teisę atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti visai.
3.5. Nurodo, kad muitinės pareigūnai prekių kontrolės niekada nebuvo praradę, visi reikiami pranešimai per (duomenys neskelbtini) sistemą buvo teikiami ir pateikti, o esminę problemą ir fiksuoto pažeidimo esmę sudarė vieno iš vidinių dokumentų formalus tarpinio prekių stovio fiksavimo trūkumas pas deklarantą, nors analogiški duomenys pačiai muitinei per (duomenys neskelbtini) sistemą ir buvo pateikti (formalaus muitinio sandėliavimo nenurodymas, kuris truko apie 30 min., kol buvo įforminta deklaranto kita muitinės procedūra nenurodymas). Pažymi, kad realiai pati muitinės procedūros pradžia, eiga ir net pabaiga, analizuojant visus bylos duomenis buvo muitinei žinoma ir per oficialius registrus pateikta.
3.6. Pažymi ir tai, jog pats padarytas pažeidimas fiksuotas 2017 metais, todėl nuobaudos skyrimas už techninę klaidą, įvykusią daugiau nei prieš du metus, taip pat neatitinka administracinės atsakomybės tikslų ir pagrindų, ypač nenustačius, jokių tokios situacijos, realių ir pavojingų visuomenei ar valstybei padarinių.
3.7. Apeliantės vertinimu, jau vien protokolo jai surašymas, teisminis procesas, buvo pakankama teisinio poveikio priemonė, pasiekti administracinės atsakomybės tikslams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į L. G. apeliacinį skundą Klaipėdos muitinės laikinai einančio posto viršininko pareigas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas J. B. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Pažymi, jog ANK 215 straipsnis nepatenka į ANK 12 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, kurie gali būti laikomi mažai pavojingais.
4.2. Nurodo, kad teismas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, įvertino nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes ir nustatė, kad yra pagrindas skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Už pažeidimą numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda – nuo 2000 iki 4000 Eur bauda. Apeliantei paskirta 200 Eur bauda yra ženkliai mažesnė nei minimali bauda, kas leidžia teigti, kad teismas skirdamas baudą vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Mano, kad skunde nurodytos aplinkybės yra laikytinos ypatingomis, tačiau teismas nutarime jau konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei minimalią straipsnio sankcijoje numatyta baudą. Mano, kad nagrinėjant bylą teisme buvo išspręsti visi administracinės nuobaudos skyrimo klausimai ir paskirta nuobauda pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti apeliantės prašymą neskirti baudos, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma nusižengimą pripažinti mažareikšmiu, ar vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti administracinės nuobaudos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl ANK 12 straipsnio, 34 straipsnio 5 dalies taikymo šioje administracinio nusižengimo byloje.
6. Atmestinas apeliantės prašymas jos padarytą nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, nėra apibrėžti ANK 12 straipsnyje, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administracinis nusižengimas, numatytas ANK 215 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo L. G. padarytą nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.
7. Apeliantė skundu prašo jai taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu reikėtų tenkinti apeliantės skundą ir keisti ginčijamą apylinkės teismo nutarimą.
7.1. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą L. G. padarė būdama per metus jau bausta administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą, tai pagal ANK 40 straipsnio nuostatą laikytina pakartotinumu ir, tuo pačiu, atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. L. G. yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taip pat atsižvelgtina ir į padaryto pažeidimo pobūdį, tai, jog tikrinimo metu buvo nustatyti tik du duomenų apie deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-09) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-19) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo neįrašymo į muitinės sandėlio prekių apskaitą atvejai, pažeidimas po jo nustatymo buvo iš karto pašalintas, reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo nepadaryta, mokesčių mokėjimas neįtakotas, praėjęs nemažas laiko tarpas nuo šio nusižengimo padarymo, nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo.
7.2. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 2 000 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam pažeidimui ir pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skyrė žymiai mažesnę baudą nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Nors apeliantė mano, kad yra pagrindas jai taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį visiškai neskirti administracinės nuobaudos – baudos, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka ir daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo L. G. pirmosios instancijos teismo paskirtą administracinę nuobaudą laikyti per griežta ir neteisinga.
7.3. Apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl to, jog buvo padarytas tik formalus pažeidimas, kuris jokių pasekmių nesukėlė, nepanaikina jos atsakomybės dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo ir nėra pagrindo daryti išvados, jog jai paskirta nuobauda yra neadekvati (neproporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui, įvertinant ir tai, kad apylinkės teismo nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą L. G. padarė būdama per metus jau bausta administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą apeliantės L. G. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama