Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimundo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei M. R., dėl dovanojimo sandorio dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu pripažinimo negaliojančiu ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovė M. R. yra jo antrosios žmonos M. L. anūkė. Iki 2013-09-03 dovanojimo sutarties sudarymo tarp jo ir atsakovės santykiai buvo draugiški. Atsakovė prašė padovanoti jai apie 6 arus jo žemės, todėl jis sutiko padovanoti „gabaliuką‘ žemės iš jo valdomų 2,8874 ha žemės sklypo. Prieš dovanodamas žemę jis pareiškė, kad turi ir kitų anūkų, kuriems taip pat ketina padovanoti žemės, besiribojančios su ežeru, dalį, todėl šia dovanojimo sutartimi neturėtų pažeisti kitų anūkų, ypač tų, su kuriais jį sieja giminystės ryšys, lūkesčių gauti žemės prie ežero. Kalbos apie konkrečią dovanojamos žemės vietą nebuvo. Tik ne kartą, girdint kitiems asmenims, jis buvo pareiškęs, kad toje vietoje, kurioje stovėjo tėvų sodyba, pats statysis statinius ir naudos šią žemės sklypo dalį tik savo reikmėms.

Atsakovė sutvarkyti ir pristatyti dokumentus sandorio sudarymui, taip pat apmokėti už sutarties parengimą ir patvirtinimą pasisiūlė pati. Jam buvo žinoma, kad atsakovė dirba žemėtvarkos srityje- matininke, yra šioje srityje išprususi, ne vienerius metus vykdo veiklą, susijusią su žemėtvarkininko darbu, todėl tikėjosi iš jos sąžiningo ir teisingo elgesio ir ja visapusiškai pasitikėjo. Atsakovės sutuoktinis R. R. yra ĮI „(duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau paaiškėjo, parengusio ginčijamą planą, savininkas.

Sandorio dieną atsakovė atvyko pas jį ir nusivežė į Alytaus miesto 2-ąjį notarų biurą, kur jis pasirašė dovanojimo sutarties dokumentus. Notarų biure atsakovė patikino jį, kad dokumentus sutvarkė taip, kaip jie buvo susitarę. Jis buvo įsitikinęs, kad padovanojo atsakovei 6 arus žemės bendrame žemės sklype be konkrečios vietos, tuo tikslu, kad atsakovė galėtų naudotis žemės dalimi savininkės teise. Su dokumentais jis susipažino vizualiai, jų detaliai neperskaitė, neišsiaiškino jų turinio, kadangi atsakovė garantavo, kad minėtus dokumentus ji yra perskaičiusi, ir kad sutartis atitinka jų susitarimą. Be to, jis tuo metu neturėjo akinių. Būdamas pas notarę jis pasirašė sulankstytą dokumentą, būdamas įsitikinęs, kad šis sutarties priedas yra VĮ Registrų centre įregistruoto jo žemės sklypo planas. Nesuprato prie sutarties pridėto žemės sklypo plano turinio, nežinojo, kad žemės sklypo plane yra pažymėta būsimų bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes apie naudojimosi tvarką jis su atsakove nesitarė, vietoje žemės sklypo neapžiūrėjo, ribų nenustatinėjo, žemės sklypo nepaženklino riboženkliais. Iki sandorio sudarymo atsakovė jam plano, kuriame pažymėta naudojimosi tvarka, nerodė, nepateikė jo susipažinimui, jo neaptarė. Planą jis pasirašė tik pas notarę, kartu su dovanojimo sutartimi. Jis atsakovei nebuvo nurodęs, kokia konkrečia sklypo dalimi atsakovė galės naudotis, jo valia buvo sukoncentruota į žemės dalies- „gabaliuko“ nekonkrečioje vietoje dovanojimą tikslu naudotis žemės sklypu bendrai.

Sandorio sudarymo metu jam buvo 73 metai, jis yra tik 4 klasių išsilavinimo, blogos sveikatos būklės, neturi jokio teisinio išprusimo.

Jo teisės yra pažeistos, nes ginčijama sutartimi, jis padovanojo ne tik žemės sklypo dalį, tačiau ja taip pat buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios su atsakove jis nesitarė, realiai žemės sklype jokių ribų neženklino, naudojimosi žemės tvarkos nenustatinėjo, todėl prašo panaikinti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kaip neatitinkančią jo valios, nes sandoris šioje dalyje buvo sudarytas apgaulės iš atsakovės pusės ir suklydimo iš jo pusės įtakoje. Nors su padovanotu žemės kiekiu jis taip pat nesutinka, tačiau šioje dalyje sandorio neprašo panaikinti. Labiausiai jo interesus pažeidžia sutartimi patvirtinta naudojimosi žeme tvarka. Jis yra paruošęs kitą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2014-01-15 UAB „Geoturtas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kitoje vietoje. Mano, kad jo pateiktas planas atitiks atsakovės interesus, nes ji nekliudomai galės privažiuoti prie jai priklausančios žemės sklypo dalies, be to, atidalijus tokiu būdu, bus išvengta konfliktų ir teisminių ginčų, nes šiuo metu su atsakove santykiai yra konfliktiški. Žemės sklypo planas yra parengtas, atsižvelgiant į padovanotos žemės sklypo dalies plotą. Tikslingiausia būtų, kad atsakovė naudotųsi žemės sklypu nuo kelio pusės. Atsakovės žemės sklypo dalis yra daug mažesnė, nei jo, todėl neturėtų įsiterpti į jo sklypo vidurį. Jis turi ir kitų anūkų, kuriems ketina dovanoti dalį savo žemės. Įvertinus šią aplinkybę, būtų teisinga manyti, kad visų anūkų turtinė padėtis būtų lygiavertė. Jis norėtų sau pasilikti žemę besiribojančią su ežeru, nes toje vietoje yra jo tėviškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Jos tėvas A. N. yra ieškovo A. L. sutuoktinės sūnus. Ieškovas seniai buvo nusprendęs visiems N. dovanoti po dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir jos tėvui A. N.. 2012 m. jis pradėjo įgyvendinti savo sprendimą dovanoti po dalį žemės sklypo. J. ir D. N. suteikė žemės sklypo dalį, atsidalino žemės sklypą, kurio pagrindu jam atsirado nuosavybė į 14437 dalį iš 28874 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovas skyrė dalį žemės jos tėvui A. N., tačiau abiejų apsisprendimu tėvui skirtą žemės dalį, ieškovas 2013 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi perleido jai. Iki sandorio sudarymo ieškovas buvo nurodęs tikslią žemės sklypo dalies vietą. Jis pats skyrė žemės sklypo dalį, kuri jo nurodymu eina nuo D. N. sklypo iki šalia esančio griovio. Liudytojai A. N., r. R. ir A. R. patvirtino, kad ieškovas buvo ne kartą nurodęs jai skirtinos žemės sklypo dalies vietą.

Teismas atmestinai vertino ieškovo parodymus. Ieškovas iš dalies neneigė aplinkybių, jog dovanojimo sutarties priedą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą yra matęs ir su juo supažindintas anksčiau. Ieškovas apskritai neigė, kad pas notarę matęs žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ką vėliau paneigė sandorį sudariusi notarė R. S..

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovė dar keliems metams iki ginčijamo sandorio sudarymo tvarkė būtent tą pačią vietą, kuri jai buvo perleista ( pjovė žolę, pasistatė pavėsinę, tvarkė paežerę, įrengė lieptą). Ieškovas žinojo apie vežamas statybines medžiagas, apie pamatų renovacijos darbus.

2012 m. ieškovas ir jo anūkas J. N. atsidalino žemės sklypą, kurio pagrindu jam atsirado nuosavybė į 14437kv. m. dalį iš 28874 kv. m. Ieškovas pats kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, dėl servitutinio kelio nustatymo. Tokių planų rengimas, dovanojimo procedūros ieškovui buvo gerai žinomos ir suprantamos. Tai tik įrodo, jog ieškovas pakankami išsilavinęs ir išprusęs, kad suprasti, jog notaro biure dovanojo ne tik žemės sklypą, bet buvo nustatyta ir žemės sklypu naudojimosi tvarka. Ieškovo esantis parašas ant naudojimosi tvarkos nustatymo plano patvirtina, jog ieškovas buvo supažindintas su juo ir sandorio sudarymo metu.

Tariamas ieškovo teiginys, kad suklydimą įtakojo tai, jog notaro biure neturėjo akinių, dėl ko negalėjo perskaityti tvirtinamo sandorio, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi notaras sandorio esmę ir prasmę išaiškino žodžiu, garsiai, nedviprasmiškai ir suprantamai. Visa tai patvirtino notarė R. S., kuri parodė, kad sandorio sudarymo metu sandorio šalims buvo išaiškinta dovanojimo sandorio esmė ir kokias pasekmes jis sukurs. Sandorio šalims įteiktos sandorio sutartys bei priedai.

Ieškovas A. L. pripažįsta, kad iki ginčijamo sandorio buvo sudaręs du žemės sklypų dovanojimo sandorius, tačiau jų turinys yra visiškai skirtingas, ką patvirtina byloje pateikta 2012 -10-31 sutartis dėl sklypo dovanojimo D. N.. Žemės sklypai pirma buvo pamatuoti ir suformuoti kaip atskiri, nustatytas servitutas privažiavimui, ir tik po padovanoti. Tokią patirtį turėjęs ieškovas žinojo, kad dovanojant konkretų sklypą, privalu jį pamatuoti ir suformuoti kaip atskirą sklypą.

Ieškovas pasitikėjo atsakove ir manė, kad dovanojimo sandoris, pagrįstas gerais ketinimais iš ieškovo pusės, atitiks jo valią ir nepažeis jo interesų. Atsakovė atmatavo žemę be jo žinios ir sutikimo, žemės sklypo nepaženklino vietoje.

Girdint liudytojams ieškovas ne kartą minėjo, kad toje vietoje, kurioje yra supilti akmenys, jis žemės niekam neduos ir nedovanos, nes toje vietoje yra išlikęs jo tėvų sodas, apimantis ieškovo tėvų buvusios namų valdos teritoriją. Sandoris, kuriuo patvirtinta naudojimosi žeme tvarka , neatitiko ieškovo valios, buvo priešingas jo interesams. Ieškovas, supratęs, kokį planą pasirašo dovanojimo metu, tokio sandorio nebūtų sudaręs.

Teismo posėdžio metu ieškovas maišė sąvokas „mačiau“ ir „supratau“. Iš tikrųjų dovanojimo sutarties pasirašymo dieną, 2013-09-03, ieškovas matė planą, tačiau jo nesuprato. Pats planas nebuvo aiškus ir tikslus: nebuvo kartografuoti itin reikšmingi alokacijos elementai (nepažymėtas nei planas, nei pamatai), nubraižytas smulkiu šriftu. Nebūtų sutikęs, kad jam naudojimui paskirta žemės dalis, paženklinta A1, neturės privažiavimo. Taip pat nebūtų sutikęs, kad jam naudojimui paskirta žemės dalis, paženklinta A1, neturės privažiavimo, taip pat nebūtų sutikęs, kad jo sklypas būtų dalijamas į dvi dalis, ir kad atsakovė į jai atitenkančią dalį pateks nenustačius servitutą.

Apeliantė pati pasiūlė sutvarkyti visus dovanojimo sandorio dokumentus, pati užsakė žemės sklypo planą. Tuo atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl sandorio sudarymo, sandoriui reikalingų dokumentų tinkamo parengimo. Todėl sutartis turi būti aiškinama jos projektą pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Aplinkybė, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypo planas buvo patvirtintas notaro, neįrodo plano teisėtumo. Tvirtindama sandorį, notarė atliko veiksmus, kuriuos ji privalėjo atlikti pagal Notariato įstatymo 30, 31 straipsnių reikalavimus, t.y. nustatė sandorį sudarančių fizinių asmenų tapatybę pagal pateiktus tapatybę patvirtinančius dokumentus, išaiškino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, įsitikino sandorį sudarančių asmenų veiksnumu, taip pat patikrino jų parašų tikrumą. Notarė, nustačiusi, jog nėra apribojimų, draudžiančių sudaryti sandorį, manydama, kad sandoris atitinka šalių valią, patvirtino dovanojimo sutartį su priedu.

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. sudarytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra neteisėtas: žemės sklypo, paskirto naudotis apeliantei, ribos nustatytos ir pažymėtos nedalyvaujant ieškovui; apeliantei paskirtas naudotis žemės sklypas nepaženklintas įstatymo nustatyta tvarka; naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas nesuderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi; naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane nepažymėtos saugomų teritorijų (ežero ir miško) zonos ribos, nepažymėti sklype išlikę sodybos pamatai; neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53 punkte kadastro duomenų lentelėms keliamų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir teisniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu) aiškinimo ir taikymo

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1. 63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6. 156 straipsnio 1 dalis).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Valią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojam dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo pats privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas A. L. suklydo iš esmės, pasirašydamas dovanojimo sutartį ir prie jos pridėtą naudojimosi žemės sklypo dalimi planą, dėl dalies sandorio, kuriuo kartu buvo nustatyta ir naudojimosi žeme tvarka, teisinės prigimties, t. y. manė, jog sudarė sandorį dėl dalies žemės sklypo dovanojimo, o sudarė sandorį ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (b. l. 159, t.1).

Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į ieškovo A. L. parodymus, jog su sudaromo sandorio dokumentais jis susipažino tik vizualiai, jų detaliai neperskaitė, neišsiaiškino jų turinio, kadangi atsakovė M. R. garantavo, kad minėtus dokumentus ji yra perskaičiusi, ir kad sutartis atitinka jų susitarimą. Tai reiškia, jog ieškovui buvo žinomi visi sandoriui sudaryti dokumentai, tame tarpe ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo valia buvo tik padovanoti atsakovei žemės sklypo dalį, bet nenustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką. Tokią išvadą teismas padarė išklausęs liudytojų S. N., D. N., J. N., J. M., M. L. parodymus, t.y. pirmosios instancijos teismas ieškovo A. L. valią sudaryti sandorį nustatė iš liudytojų parodymų. Kolegija sprendžia, jog sandorio šalies valia negali būti nustatoma liudytojų parodymais.

Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Ieškovas A. L. kreipėsi notaro biurą, kur jis atsakovei M. R. padovanojo dalį sklypo iš jam asmenine nuosavybe priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Čia ieškovas savo valią išreiškė pasirašydamas dovanojimo sandorį. Šiuo sandoriu šalys sutarė, jog A. L. lieka ir jis naudosis 27600/28874 dalimi iš dviejų ha aštuoniasdešimt aštuonių arų ir septyniasdešimt keturių kv. m. (2. 8874 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta raide A-A1; M. R. atitenka ir ji naudosis 637/14437 dalimi dviejų ha aštuoniasdešimt aštuonių ir septyniasdešimt keturių kv. m. (2.8874 ha) žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta raide B. Tuo šalys sutarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (b. l. 13, t.1).

Ieškovas A. L. parodęs, kad žemės sklypu naudojimosi planą pasirašęs tik pas notarę, kartu su dovanojimo sutartimi. Toks planas su juo nebuvo derinamas. Bet ir atsakovė M. R. planą pasirašiusi sandorio sudarymo dieną, t. y. notaro biure. Tai reiškia, kad sandorio sudarymo metu šalys buvo išreiškusios savo valią dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (b. l. 15, t.15).

Ieškovas A. L. yra nurodęs, jog dėl savo amžiaus, menko išsilavinimo, sveikatos būklės, teisinio neišprusimo, pasitikėjimo ieškove neteisingai suprato sandorio esmę ir jo padarinius. Šį ieškovo argumentą paneigia byloje esanti rašytinė bylos medžiaga ir trečiojo asmens notarės R. S. parodymai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovas A. L. 2012m. spalio 31 d. sudaręs dovanojimo sutartis, kuriomis J. N. ir D. N. yra padovanojęs dalį žemės sklypo iš jam priklausančio ir esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (b. l. 83 – 86, t.1). 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas A. L. Alytaus m. 2 – ojo notaro biure buvo patvirtintas ieškovo A. L. sutikimas dėl servitutų jam priklausančiame žemės sklype, esančiam (duomenys neskelbtini). Šį vienašalį sandorį patvirtino notarė R. S. (ji šioje byloje trečiasis asmuo).

Trečiasis asmuo notarė R. S. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 3d., sudarant dovanojimo sandorį, ieškovui A. L. buvo išaiškintos sudaromo sandorio esmė ir pasekmės. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo A. L. išsilavinimas nebuvo kliūtimi teisingai suprasti sudaromo sandorio esmę ir teingai išreikšti savo valią. Ieškovas ginčijamo sandorio metu turėjęs patirtį sudaryti panašius sandorius.

Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad sandoris sudarytas šalims tinkamai išreiškus savo valią dėl žemės sklypo dovanojimo ir žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, t.y. nėra pagrindo nustatyti, kad žemės sklypu naudojimosi tvarka nustatyta ieškovui A. L. suklydus iš esmės (CK 1. 90 straipsnis).

Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiu

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės.

Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta esant atsakovės M. R. apgaulei. Ieškovas nurodęs, kad atsakovė yra jo antrosios sutuoktinės anūkė. Jis žinojo, kad atsakovė dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė yra atsakovės ir jos sutuoktinio verslas. Naudojimosi žemės sklypu planas sudarytas minėtoje individualioje įmonėje. Ieškovas A. L. sandorio sudarymo metu susipažino su naudojimosi žemės sklypu planu, ką patvirtina jo parašas (b. l. 15, t.1). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tyčinių veiksmų, kurie turėtų lemiamos įtakos ieškovo valiai susiformuoti, t.y. kad ieškovas tyčia suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių.

Ieškovas nurodęs, kad dėl tokios nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos jis negalės patekti į savo sklypą, plane pažymėtą A1 (b. l. 15, t.1). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovo A. L. žemės sklype nuo 2012 m. spalio 22 d. galioja servitutai, kurie nustatyti 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi (b. l. 8-9, t.1). Jeigu šių servitutų nepakaks, ieškovas A. L. ir atsakovė M. R. gali sutarti ir dėl kito servituto, kuris būtų reikalingas ieškovui patekti į jam priklausančią sklypo dalį (CK 4.118, 4.119 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas deklaratyviais motyvais sprendė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, paruoštas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra ydingas ir prieštaraujantis įstatymams bei teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisykles, todėl sandorio dalis, kuria nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka naikintina Ex officio (savo iniciatyva). Kolegija sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija yra nepagrįsta.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad sandoris yra niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (ex officio) neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Bet šiuo atveju nenustatyta, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Ieškovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paruoštas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kolegija plačiau dėl šių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų nepasisako, kadangi ieškiniu ieškovas nekėlė reikalavimo pripažinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą niekiniu, prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, faktiškai vyksta sklypo atidalijimas.

CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant bylos įrodymus, pažeidžiant materialinės teisės normas, todėl jis naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 185, 329, 330 straipsniai)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo A. L. atsakovei M. R. priteistina 1085, 20 EUR bylinėjimosi išlaidų: 579,24 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir 463,39 EUR apeliacinės instancijos teismuose, 42, 57 EUR už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo A. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L. atsakovei M. R. 1085,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. L. 9, 84 EUR, teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus, valstybei (biudžeto surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).