- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1704-258/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02871-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „Titlis namai“
- Ieškovas
- A. Ž., R. Ž.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Titlis namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Titlis namai“ dėl darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. Ž. ir R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Titlis namai“ neišmokėtą darbo užmokestį, atitinkamai 6 180,38 Lt A. Ž. ir 1450,32 Lt R. Ž., bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai nurodė, kad nuo 2009-08-18 dirbo pas atsakovą pagal 2009-08-18 sudarytas darbo sutartis tarp A. Ž. ir UAB „Titlis namai“, bei R. Ž. ir UAB „Titlis Namai“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad darbo santykiai, susiklostę tarp ieškovų ir atsakovo nutrūko 2010-04-20. Atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovais.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes ieškovai nepasinaudojo savo teise kilusį ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Atsakovo nuomone, ieškovų paskaičiavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio laikytini tikrovės neatitinkančia ir niekuo nepagrįsta informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. Ž. 3369,78 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir ieškovui R. Ž. 1229,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio iš atsakovo UAB „Titlis namai“. Nurodė, kad atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai; jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nėra gauta; neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Ieškovai prašė priimti sprendimą už akių, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas šį prašymą tenkinti. Teismas priteisė dalį ieškovų reikalaujamų pinigų, perskaičiavęs ieškovams priteistinas sumas, atsižvelgęs į Sodros duomenis bei ieškovų pateiktą informaciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, paneigiančių ieškovų reikalavimo pagrįstumą, t.y. atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškovais, kaip to reikalauja įstatymas, nutraukus darbo sutartis yra pilnai atsiskaitęs.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Titlis namai“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Teismui prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad apie 2011-03-22 teismo posėdį UAB „Titlis“ atstovas A. Šliževičius buvo informuotas, tačiau jis 2011-02-25 buvo įdarbintas UAB „Daesta“ ir nuo 2011-03-02 iki 2011-04-02 UAB „Daesta“ vadovo pavedimu buvo komandiruotas darbui į Prancūziją. Dėl to negalėjo šiuo laikotarpiu dalyvauti teismo posėdžiuose. Apie numatomą išvykimą A. Šliževičius informavo teisininką atstovaujantį atsakovą byloje, tačiau šis nurodė neturintis galimybių atstovauti atsakovą parengiamajame teismo posėdyje. Likus dienai iki komandiruotės, taip pat būdamas Prancūzijoje, A. Šliževičius negalėjo surasti kito teisininko, galinčio atstovauti atsakovui. Grįžęs sužinojo apie atsakovą atstovaujančio teisininko 2011-03-22 prašymą nutraukti darbo sutartį. Atsakovas teigė, kad
teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai ieškinyje ir jo priede Nr. 3 pateikė netinkamą vidutinio darbo užmokesčio ir įsiskolinimo paskaičiavimą, nesirėmė LR Vyriausybės 2003-05-23 nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas už akių yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovai prašė atsakovo UAB „Titlis namai“ atstovo A. Šliževičiaus prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo argumentai nepagrįsti, nes nors likus 21 dienai iki teismo posėdžio įmonėje dirbo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes žinantis teisininkas (jis prašymą atleisti iš darbo parašė teismo posėdžio dieną, o buvo atleistas 2011-04-05), A. Šliževičius dar buvo Lietuvoje, atsakovo atstovai nesugebėjo informuoti teismo apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Atsakovas neįrodė, kad jis neturėjo galimybės susisiekti su Lietuva iš kitos Europos Bendrijos narės – Prancūzijos. Be to, su pareiškimu nėra pateikti jokie įrodymai, kad atsakovo atsakovas A. Šliževičius buvo išvykęs iš Lietuvos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės12 d. nutartimi UAB „Titlis namai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Nurodė, kad sprendimo už akių institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos sąlygos, dėl kurios sprendimas už akių turi būti panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovo išvykimas darbo reikalais nėra laikytina svarbia į teismo posėdį neatvykimo priežastimi, nes apie teismo posėdį atsakovas žinojo iš anksto, todėl galėjo pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Atsakovo pateiktas teisininko prašymas dėl atleidimo iš darbo yra be datos, atsakovas prašymo gavimo datą nurodo tik 2011-04-05, be to, iš UAB Daesta pažymos matyti, kad teisininkas komandiruotas į užsienį buvo nuo 2011-03-02 iki 2011-04-02, tad iki teismo posėdžio dienos likus dvidešimčiai dienų. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-29 nutartimi civ.b. Nr. 2-1131/2011, nurodė, juridinio asmens atveju vieno asmens išvykimas į komandiruotę niekaip negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį. Be to, atsakovas nepaneigė fakto apie tai, kad teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Atsakovas įrodymų dėl teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo nėra pateikęs, dėl visų atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų teismas priimtame sprendime už akių pasisakė, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti 2011-03-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Titlis namai“ prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir: 1) atsakovui papildomai priteisti 854,74 Lt kaip jam padarytą žalą, atlikus neteisingus sprendimo už akių darbo užmokesčio priskaičiavimus ieškovams; 2) 2 150, 00 Lt sumą, nuimtą ieškovo R. Ž., solidariai užskaityti ieškovams kaip teismo priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dalį. Atsakovo atstovas A. Šliževičius nurodė, kad jis rūpinosi UAB „Titlis namai“ interesų atstovavimu teisme, tačiau aplinkybėms susiklosčius nepalankiai, dėl laiko stokos, surasti kito atstovo negalėjo. Teisininkas prašymą dėl atleidimo iš darbo jam pateikė grįžus iš Prancūzijos. Šis prašymas buvo be datos. Tik jį vizuodamas A. Šliževičius nurodė, nuo kada teisininkas atleidžiamas. Būdamas Prancūzijoje A. Šliževičius neturėjo galimybių susisiekti su Lietuva, nes gyveno mažame miestelyje, kur nebuvo prieigos prie interneto. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis bei vilkino procesą. Tai paneigia aplinkybė, kad teismas atsakovui iki 2011-03-22 teismo posėdžio jokių pastabų ar nusiskundimų dėl atsakovo dalyvavimo procese neturėjo. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes, remiantis Teismų įstatymu, apeliaciniam teismui nėra priskirta kompetencija formuoti teismų praktiką. Teismo atlikti paskaičiavimai, Sodros ir UAB „Titlis namai“ finansininkės paskaičiavimai nevisiškai sutampa, todėl palikus galioti priimtą sprendimą už akių, įmonė patirtų 854,74 Lt žalą. R. Ž. kortele Visa Electron nuimta pinigų suma turėtų būti užskaityta kaip ieškovams išmokėta darbo užmokesčio dalis, nes atsakovas neturi įrodymų, kad šios piniginės sumos buvo panaudotos bendrovės darbinei veiklai vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašė atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir atsileipime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, vadovaudamasis CPK teisės normomis, galiojusiomis šios nutarties priėmimo metu.
CPK 287 – 288 straipsniai numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas gali pareiškimo netenkinti arba sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau tam būtinos dvi sąlygos: 1) šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui; 2) jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tam, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, būtinos abi šios sąlygos. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamoje 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatavo, kad netenkintos abi sąlygos sprendimo už akių peržiūrėjimui.
Pirmoji CPK 288 str. 4 d. numatyta teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga - šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui – skirta užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui ir proceso vilkinimui. Jei šalis buvo informuota apie teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, be to, turėjo galimybę teismą informuoti apie neatvykimą į teismo posėdį ir to priežastis, bet to nepadarė, yra pagrindas pripažinti, kad šalis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepaisant to, ar šalis taip elgiasi pirmą kartą, ar savo teisėmis piktnaudžiavo ir anksčiau. Spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmos instancijos teismas neprivalėjo vertinti atsakovo atstovo elgesio iki 2011-03-22 posėdžio. Atsakovo atstovo A. Šliževičiaus buvo informuotas apie 2011-03-22 teismo posėdį (b.l. 113). Specialiame teismo blanke, kurį atsakovo atstovas pasirašė, nurodyta, kad pasirašantis asmuo patvirtina, kad jam žinomos neatvykimo į posėdį pasekmės. Vadinasi, atsakovo atstovas, pasirašęs minėtą teismo pranešimą, prisiėmė atsakomybę taip organizuoti savo veiklą, kad 2011-03-22 teismo posėdyje dalyvautų jis ar kitas UAB „Titlis namai“ atstovas. Esant svarbioms neatvykimo į teismo posėdį priežastims, pasirašydamas minėtą pranešimą dėl informavimo apie teismo posėdį, A. Šliževičius įsipareigojo pranešti teismui. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Šliževičius informavo teismą apie neatvykimo į 2011-03-22 teismo posėdį priežastis ir prašė teismo posėdį atidėti. Atsakovas pateikia argumentus, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje pats bei negalėjo surasti kito atstovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, matydamas, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje bei negalės per itin trumpą laiką (vieną dieną) surasti kito atsakovo atstovo, A. Šliževičius, net ir esant vienai dienai iki išvykimo į Prancūziją, turėjo informuoti apie tokią situaciją teismą, prašyti teismo posėdį atidėti. Teismo informavimas nereikalauja nei daug laiko, nei didelių pastangų. A. Šliževičius nenurodė jokių priežasčių, trukdžiusių jam apie negalėjimą atvykti į posėdį informuoti teismą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad nedalyvavo 2011-05-12 teismo posėdyje priežastys buvo svarbios. Pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovo atstovo - kaip juridinio asmens vieno asmens - išvykimą į komandiruotę nesvarbia priežastimi atvykti į teismo posėdį, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-29 nutartimi civ. byloje Nr. 2-1131/2011. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarimu byloje Nr. 26/07 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties LR Konstitucijai“, konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje buvo pasisakyta panašiu klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad iš A. Šliževičiaus paaiškinimų matyti, kad UAB „Titlis namai“ dirbo ne vienas asmuo, įmonė turėjo ir juristą, atsakovas privalėjo pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu 2011-03-22 teismo posėdyje arba bent jau pranešti teismui apie negalėjimą atvykti į jį bei prašyti teismo posėdį atidėti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui.
Tam, kad būtų peržiūrėtas sprendimas už akių, CPK 288 str. 4 d. numato ir kitą pagrindą - pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas, nei pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirąjį skundą, tokių įrodymų nenurodė. Jis teigia, kad neatitinka ieškovų, atsakovo buhalterės ir Sodros paskaičiavimai dėl ieškovams mokėtino darbo užmokesčio. Visi šie paskaičiavimai buvo pateikti į bylą prieš teismui priimant sprendimą už akių, jokių naujų paskaičiavimų atsakovas nepateikė. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo už akių matyti, kad teismas skaičiavimų neatitikimus įvertino, tačiau, atsižvelgdamas į valstybės ir savivaldybės institucijų išduotų dokumentų didesnę įrodomąją reikšmę, prioritetą teikė Sodros pateiktiems duomenims ir prašomą priteisti sumą perskaičiavo. Šalis negali nurodyti teismui, kuriais įrodymais teismas turi remtis labiau. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas turėjo remtis UAB „Titlis namai“ buhalterės pateiktais paskaičiavimais, nes jais nėra pagrindo abejoti, atmestinas.
Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad R. Ž. kortele Visa Electron nuimta pinigų suma turėtų būti užskaityta kaip ieškovams išmokėta darbo užmokesčio dalis, nes atsakovas neturi įrodymų, kad šios piniginės sumos buvo panaudotos bendrovės darbinei veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime už akių yra pasisakyta dėl ieškovų nuimtų pinigų įskaitymo į darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad darbo užmokesčio mokėjimą turi užtikrinti bendrovė, ieškovams teisės aktai nesuteikia galimybės patiems skaičiuoti ir sau mokėti priklausančio darbo užmokesčio, byloje nėra pareikštas priešieškinys dėl ieškovų galimai nepagrįstai naudotų įmonės piniginių lėšų. Taigi atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali turėti reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas daro išvadą, kad nėra nei vienos iš dviejų privalomų CPK 288 str. 4 d. numatytų sąlygų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimui už akių naikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, negali būti tenkinamas ir apelianto reikalavimas dėl 854,74 Lt iš ieškovų priteisimo bei 2 150 Lt užskaitymo ieškovams kaip teismo priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dalies.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 5,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b.l. 31) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Titlis namai“ 5,70 Lt pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).