- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 2-1131/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- R. J., IĮ ,,Argus“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Maxima LT“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintinas atsakovo pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1391-123/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Linų audiniai“ ieškinį atsakovui R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnyba, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Maxima LT“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, AB ,,Linų audiniai“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės administratorius, susipažinęs su įmonės buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad UAB ,,Maxima LT“ skolinga įmonei 100 312,62 Lt. Pasikreipus dėl skolos grąžinimo, bendrovė ,,Maxima LT“ pripažino, kad skolinga ieškovui. Tačiau vėliau į ieškovą kreipėsi atsakovas R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnyba bei pranešė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo iš ieškovo pastarojo reikalavimo teisę į UAB ,,Maxima LT“. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė minėtą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad sutartis yra neteisėta, sudaryta pažeidžiant kitų kreditorių interesus.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino bei konstatavo, kad pagal ieškovo ir UAB ,,Maxima LT“ sudarytos pirkimo sutarties VIII straipsnio 1 dalies sąlygas sutarties šalys neturėjo teisės perleisti tretiesiems asmenims savo turtinių teisių pagal nurodytą sutartį be kitos šalies sutikimo. Tuo tarpu bendrovė ,,Linų audiniai“ trečiojo asmens UAB ,,Maxima LT“ sutikimo perleisti savo reikalavimą atsakovui neturėjo. Teismas priėmė sprendimą už akių konstatavęs, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo bei neprašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą, priimti sprendimą už akių, o šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Atsakovas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, o į posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Sprendimas turėtų būti peržiūrėtas ir dėl esminės sąlygos – ieškovas sąmoningai nuslėpė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. vyko BAB ,,Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl taikos sutarties su atsakovu sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino. Pažymėjo, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik konstatavęs abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas konstatavo, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, be to, apie neatvykimo priežastį nepranešė teismui, nors tokią galimybę turėjo. Pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnyba prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas teismo posėdžio metu buvo išvykęs, be to, šalys vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, todėl atsakovas parengė prašymą atidėti posėdį, tačiau per klaidą jo teismui neišsiuntė, nors apie nedalyvavimą posėdyje taip pat buvo informuotas ir ieškovas.
2. Civilinės bylos pagal teikiamą atskirąjį skundą peržiūrėjimas bus reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui civilinėse bylose, kuriose būtų nagrinėjami klausimai, susiję su: 1) teismo teise priimti teismo sprendimą už akių parengiamajame teismo posėdyje; 2) pagrindų peržiūrėti teismo sprendimą už akių buvimu ir tais atvejais, kai teismo sprendimo už akių priėmimas formaliai atitinka LR CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus pagrindus (teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo viršenybė prieš formalius įstatymo nustatytus pagrindus priimti procesinį sprendimą (sprendimą už akių); 3) teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti teisinio santykio tarp ginčo šalių turinį bei pobūdį (ginčo sutartį) ir būtent tą teisinį santykį atitinkantį materialinį reguliavimą. Tuo tarpu apskųsta teismo nutartimi dėl formalių priežasčių netenkinus atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, buvo įteisinta nepagrįsto ir materialiniam teisiniam reguliavimui prieštaraujančio, neteisingo teismo sprendimo priėmimo ir galiojimo galimybė.
3. Teismas, neturėdamas galimybių užduoti klausimų bei išklausyti atsakovo nuomonės dėl jam keliamų reikalavimų, parengiamajame posėdyje negalėjo objektyviai nuspręsti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priimdamas sprendimą už akių parengiamajame teismo posėdyje, teismas pažeidė CPK 230 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad sprendimas už akių priimamas šio kodekso nustatyta tvarka, bei atsakovo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 str. 1 d.), teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims ir liudytojams, teisę duoti teismui paaiškinimus (CPK 42 str.) ir šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).
4. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato dvi aplinkybių grupes, esančias sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Tuo tarpu vien teismo sprendimo už akių nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
5. Vadovaujantis formuojamu vienodu teisės aiškinimu, vien argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiais įrodymais laikytini į bylą pateikti duomenys apie tai, jog sprendimo priėmimo dieną vyko ieškovo kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas nagrinėjamos bylos ginčą baigti taikos būdu, pasirašant taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BAB ,,Linų audiniai“ prašo 2011 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo motyvas, jog ieškovo kreditorių komitetas turėjo svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį, o atsakovo pasiūlytas taikos sutarties projektas, pagal kurį bankrutuojanti įmonė turėtų sumokėti atsakovui 50 156,31 Lt, prieštarauja viešajam interesui, dėl ko teismo negalėtų būti tvirtinama. Sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas remiantis tarp ieškovo ir UAB ,,Maxima LT“ pasirašytos pirkimo sutarties VII straipsnio 1 dalimi. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aplinkybės, paneigiančios teismo išvadas, nenurodytos, tokių argumentų nėra ir atskirajame skunde. Teigdamas, kad sprendimu už akių buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes negalėjo duoti paaiškinimų, atsakovas prašyme dėl sprendimo peržiūrėjimo jokių paaiškinimų dėl teismo nustatytų aplinkybių nepateikė. R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnybos motyvas, kad byloje galėjo būti sudaryta taikos sutartis, nesudaro pagrindo peržiūrėti sprendimo už akių, nes sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o taikos sutarties nesudarymas nedaro sprendimo neteisėtu. Be to, apelianto pasiūlytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja ne tik bylos dalykui ir teisinei logikai, bet ir Įmonių bankroto įstatyme numatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumui ir apimčiai, todėl negalėtų būti tvirtinama (LR CPK 42 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Didžioji dalis atskirojo skundo skirta suformuotos teismų praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos analizei. Tačiau pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, kurį ne kartą cituoja apeliantas, apskritai nėra paneigtas sprendimo už akių institutas bei priešingai, pabrėžta, kad atsižvelgiant į sprendimo už akių priėmimo kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto tikslus, esmę, prigimtį, ypač į tai, kad šiuo institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai, yra galimi tam tikri už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo ribojimai. Tokie ribojimai gali būti pateisinami, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir kai teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, svarbu yra pažymėti, kad atskirajame skunde nepateikti jokie argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Tiesa, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę. Tačiau turint omenyje, kad atsakovas yra juridinis asmuo, lieka neaišku, kas konkrečiai vyko į komandiruotę. Be to, atskirtąjį skundą pasirašė R. J. IĮ ,,Argus“ saugos tarnyba juridinio departamento direktorius, kas rodo kad atsakovo sudėtyje veikia net juridinis departamentas. Esant tokiai situacijai, vieno asmens išvykimas į komandiruotę niekaip negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį. Be to, nei prašyme, nei atskirajame skunde nepaneigta, kad atsakovas apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Tuo tarpu apelianto teigimas, kad apie neatvykimą į teismo posėdį jis informavo ieškovą, jokiais įrodymais nepatvirtintas.
Nurodytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovas nusišalino nuo dalyvavimo procese. Svarbu yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tarp ieškovo ir UAB ,,Maxima LT“ sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties VII straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sutarties šalys neturėjo teisės perleisti tretiesiems asmenims savo turtinių teisių, kylančių iš sutarties ir prekių pirkimo - pardavimo sutarčių be kitos šalies sutikimo bei tuo, kad UAB ,,Maxima LT“ tokio sutikimo sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui nedavė. Pastebėtina, kad nei prašyme dėl sprendimo peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde atsakovas kokių nors argumentų ar įrodymų, paneigiančių paminėtos teismo išvados pagrįstumą, nepateikia (dėl nurodyto negali būti laikomas pagrįstu apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju jis negalėjo pateikti teismui paaiškinimų dėl bylos esmės), o sprendimo neteisėtumas siejamas su galimybe sudaryti tarp šalių taikos sutartį. Atskirajame skunde netgi teigiama, kad ieškovo kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas pasirašyti su atsakovu taikos sutartį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 6 d. vykusiame ieškovo kreditorių komiteto susirinkime toks nutarimas nepriimtas (b. l. 125). Be to, net ir sudarius taikos sutartį, jos sąlygos turėjo būti vertinamos atsižvelgus į ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, teisinį statusą, o atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad atsakovo pasiūlytos taikos sutarties sąlygos pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus (CPK 42 str. 2 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o naikinti skundžiamą nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 230 str. 2 dalis, 285 str. 2 d., 288 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.