Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį – 2 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2021 m. liepos 24 d., apie 19.34 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad neneigia, kad, pranešime apie įtarimą nurodytu data ir laiku, jis vairavo motociklą „Yamaha FZR 1000“, būdamas neblaivus. Jis tą dieną, kai vairavo motociklą, važiavo iš sugyventinės V. J. tėvų namų t.y. iš adreso (duomenys neskelbtini), iki dažytojo, palikti motociklą, kad jį perdažytų. Prie motociklo sėdo neblaivus, nes jam reikėjo netoli pavažiuoti, neįvertino to, kad yra neblaivus, o pas dažytoją yra ilga eilė dėl darbų atlikimo. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio išsuko greitai automobilis „BMW“, 3 serijos, tamsiai mėlynos spalvos ir jis, kad neatsitrenktų, pasuko į krūmus į dešinę kelio pusę. Tą dieną jis gėrė degtinę „Stumbras“, 0,5 l, gėrė vienas. Dėl vairavimo neblaiviam nuoširdžiai gailisi (b. l. 117-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3869/2021(01), nurodyta, kad V. M. kraujyje, paimtame 2021 m. liepos 24 d., 20.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės (b. l. 36).

Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. liepos 24 d. 18.30 val. pradėjo tarnybą. Jam dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu P. Š., apie 19.36 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja pamatė pravažiuojant nukritusį vyrą nuo motociklo. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo krūmuose gulintį motociklą, bei stovintį automobilį ir šalia jo dvi moteris. Prie motociklo jokio asmens nebuvo, kuris galimai būtų vairavęs jį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad šalia stovėjusi moteris buvo motociklą vairavusio asmens sugyventinė, moteris buvo išsigandusi, paaiškinti aplinkybių nesugebėjo, elgėsi neadekvačiai. Vėliau paaiškėjo, kad motociklu važiavo V., su kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, asmens kuris vairavo motociklą jie nematė, jį jau buvo išsivežę GMP, apie sužalojimus jie nieko nežinojo. Vėliau kolega susisiekė su pranešėja BPC kortelėje nurodytu telefonu numeriu, pranešėja paaiškino, kad pastebėjo šalikelėje gulintį vyrą, pravažiavus pastebėjo, kad krūmuose guli motociklas, asmuo judėjo, jis iškvietė GMP, pranešėja paminėjo, kad nežino, ar nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kadangi prie jo nesilenkė. Motociklas buvo išvežtas į Eišiškių pl. 127, „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Buvo pastebėta vaizdo stebėjimo kamera priešais esančiame pastate (b. l. 48-51).

Liudytojas P. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis stažuojasi Vilniaus aps. VPK NVRS. 2021 m. liepos 24 d. dirbo Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu, pamainą pradėjo 18.30 val., jam dirbant su vyr. patruliu S. B., apie 19.36 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja pamatė pravažiuojant nukritusį vyrą nuo motociklo. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad krūmuose guli tamsios spalvos motociklas, bei šalia stovintį automobilį ir dvi moteris šalia automobilio. Viena iš moterų buvo stipriai susijaudinusi, vardo ir pavardės neprisimena, kaip vėliau paaiškėjo, tai asmens, kuris važiavo motociklu, sugyventinė. Moteris aplinkybių paaiškinti negalėjo, buvo susijaudinusi, elgėsi neadekvačiai. Asmens, kuris vairavo motociklą, jis nematė, jį jau buvo išsivežusi GMP. Motociklui buvo iškviestas „traliukas“, kad motociklas butų išvežtas į saugojimo aikštelę „Tomadas“. Kai atvažiavo „traliukas“, motociklas buvo ištrauktas iš krūmų ir buvo apžiūrėtas, užrašyti valstybiniais numeris ir ant kėbulo rastas VIN numeris (duomenys yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime, šių duomenų neprisimena). Pagal VIN numerį buvo patikrinta duomenų bazėse. Motociklas buvo nuvežtas į saugomą aikštelę „Tomadas“, adresu Eišiškių pl. 127 (b. l. 54-57).

Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji tikslios datos neprisimena, prisimena tai, kad 2021 m. liepos mėn. jai ir V. M., būnant adresu (duomenys neskelbtini), pas jos tėvus, V. M. tą dieną vartojo alkoholį, ką vartojo ir kiek išgėrė – ji nežino. Tuo metu, kai V. M. išvažiavo, ji buvo kitoje kiemo dalyje bei tvarkėsi, todėl kaip jis išvažiavo su motociklu, ji nematė. Žino tiek, kad jis turėjo vežti motociklą perdažyti, bet kada vežti turėjo, ji nežinojo. Tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena, jai būnant kieme, ji buvo blaivi, atvažiavo kaimynai, kurie jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis užsimušė, ji atbėgo iki tos vietos, tačiau krūmuose buvo tik motociklas, po kiek laiko atvažiavo jos draugė ir mama su automobiliu, bei po dar kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Ji buvo susinervinusi, išsigandusi, isterikavo, buvo labai susijaudinusi dėl savo sugyventinio V. M. (b. l. 60-63).

2021 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint motociklą „Yamaha FZR 1000“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant motociklo prie vairo esančios priekinės dalies buvo nustatytas išgraviruotas motociklo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šalia yra metalinė lentelė, kurioje taip pat yra minėtas VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-21).

Byloje pateiktoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje užfiksuota, kad 2021 m. liepos 21 d., 14.30 val. V. M. iš J. S. įsigijo motociklą „YAMAHA FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 800 eurų. (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad motociklo „YAMAHA FZR 1000“, 1993 m. gamybos, 72 kW variklio galios, 1003 cm3 variklio darbinio tūrio, kaina su PVM Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo 1080 eurų (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. M. 2021 m. liepos 24 d., apie 19.34 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, V. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį sugyventinės tėvų namuose, po ko vairavo motociklą „Yamaha FZR 1000“, būdamas neblaivus ir važiavo iki dažytojo, tačiau jam važiuojant (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio išsuko automobilis, todėl jis, kad neatsitrenktų, pasuko nuo kelio į krūmus šalikelėje. Tai, kad V. M. vairavo motociklą „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai, specialisto išvados duomenimis, jo kraujyje buvo nustatyta 2,82 prom. etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų S. B., P. Š., V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis V. M. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė jam paskirtą baudą leisti mokėti dalimis per vienų metų laikotarpį (b. l. 160-163).

Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, iki pastarojo įvykio vienerių metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis V. M. teismo prašė jam paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per 1 metų laikotarpį, tačiau teismas pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, bei tai, kad jam paskirta bauda yra gana didelė, jam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 1 metai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas (be to, jam nustatytas girtumas (2,82 prom.) viršijo ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 prom.), taip pat jis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga V. M. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nors V. M. teisės vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jam 2021 m. spalio 4 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu V. M. nuo 2021 m. spalio 4 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 4 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji V. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas motociklą „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis byloje esančiais duomenimis, V. M. yra minėtos transporto priemonės savininkas. Taigi, nekonfiskavus minėto motociklo, priklausančio V. M., susidarytų situacija, kad kaltinamasis jam priklausantį motociklą galėtų panaudoti darydamas analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio motociklo vidutinė vertė yra 1080 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotinos transporto priemonės vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. M. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – motociklo „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokuroras 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. nuosavybės teise priklausančiam motociklui „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74). Prokuroro paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. M. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Paskirti V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – motociklą „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Prokuroro 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. priklausančiam motociklui „Yamaha FZR 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam V. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.