Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. B. dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-12-14 nutartimi patvirtino tarp ieškovės R. G. ir atsakovo G. G. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl savo vaikų materialinio išlaikymo formos, t. y. atsakovas savo vaikams išlaikymą skyrė jam nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu su rūsiu ir jame esančiais daiktais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama šalių nepilnamečių vaikų, pagal įstatymą atstovė, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašė vaikams atsakovo skirtą išlaikymą turtu pakeisti periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui mokant po 400 Lt per mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, teigdama, kad po taikos sutarties patvirtinimo, jos ir vaikų turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

Byloje kilo ginčas ar ieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo pareiškė tinkamas ieškovas. CPK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepilnamečių iki keturiolikos metų, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – tėvai, įtėviai, globėjai. Pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovu šioje civilinėje byloje turėjo būti ne šalių nepilnamečiai vaikai, o jų įstatyminė atstovė – motina R. G., todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinys pareikštas tinkamo ieškovo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai nėra esminis procesinis teisės normų pažeidimas, dėl kurioje galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl išlaikymo formos pakeitimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, šis procesinis pražeidimas išspręstinas nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka ir ieškovu šioje byloje laikytina šalių nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė – jų motina R. G..

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pakeitė vaikams priteistą išlaikymą natūra į išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes tokia priteista išlaikymo forma tik pablogino vaikų poreikių tenkinimą.

Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003, 2009-03-17 nutartis byloje 3K-3-127/2009).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikomos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą, papildomų vaiko poreikių atsiradimą ar ypatingų aplinkybių buvimą, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, kokia išlaikymo forma turėtų būti priteisiama. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą būtina vadovautis bendraisiais šeimos teisinius santykius reglamentuojančiais principais, atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį, tačiau visų pirma, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą, vietoje išlaikymo natūra priteisiant periodinėmis išmokomis, grindžiamas tuo, kad po taikos sutarties patvirtinimo, jos ir vaikų turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes įregistravus butą vaikų nuosavybės teise, jai neskiriama socialinė pašalpa, ji negauna kompensacijos už buto šildymą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui perdavus butą vaikams kaip išlaikymą turtu ir įregistravus vaikų nuosavybės teisę į butą, ieškovei pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas nebepriklauso socialinė pašalpa, nes prie jos gaunamo 847 Lt darbo užmokesčio pridedama kas mėnesį 600 Lt išlaikymo vaikams turtu suma. Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pripažino, kad vidutinės ieškovės ir dviejų vaikų pajamos per mėnesį kiekvienam sudaro po 482,33 Lt, nors realiai vaikai 600 Lt už butą negauna. Taigi, ieškovė gaudama 847 Lt per mėnesį pajamų turi išgyventi ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, taip pat mokėti mokesčius už vaikų vardu registruotą butą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po taikos sutarties sudarymo pablogėjo. Kadangi ieškovė šiuo metu negauna realių pajamų, kurias galėtų skirti vaikų išlaikymui ir jų būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl vaikams skiriamas išlaikymas turtu, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

Apeliantas teigia, kad teismo priteisto išlaikymo neturi galimybės mokėti, teismas pakeisdamas išlaikymo formą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį ir pažeidė proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį. Apelianto argumentai, kad teismo priteisto išlaikymo neturi galimybės mokėti, nes jo gaunamos pajamos yra tik 400 Lt per mėnesį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovas būdamas rūpestingas ir sąžiningas asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir būdamas darbingo amžiaus bei turėdamas savo verslą turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikams išlaikyti. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis turi sveikatos problemų bei neturi išsilavinimo, netrukdo atsakovui dirbti ir gauti pajamų. Be to, pažymėtina, kad pakeitus išlaikymo formą ir grąžinus atsakovui turtą – butą, atsakovas galės jį išnuomoti ar kitaip realizuoti, ir iš to gauti papildomų pajamų, kurias galės skirti vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose abejonės, šiuo atveju dėl atsakovo turtinės padėties, vertinos nepilnamečių vaikų interesų naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteista 300 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui, atitinka vaikų būtiniausių poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų interesai, kaip prioritetiniai, turi būti tinkamai ginami, todėl tik pakeitus išlaikymo formą bei vietoj išlaikymo turtu priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, bus visiškai apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesai bei užtikrinti šiuo metu vaikų būtiniausių poreikių tenkinimas, todėl pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas pakeisti išlaikymo formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta keisti išlaikymo formą yra teisiškai pagrįstas, priimtas teisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktika tokio pobūdžio bylose.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisei ieškovei 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovė sudarydama taikos sutartį su atsakovu tinkamai neįvertino visų galimų taikos sutarties sudarymo pasekmių, neįvertino ar išlaikymas turtu nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, dėl ko po metų kreipėsi į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, mano, kad būtų nesąžininga dėl pačios ieškovės neapdairumo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei naikintina (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 1 000 Lt išlaidų, turėtų už advokato pagalbą, ieškovei.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.