- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-964-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04330-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai"
- Atsakovas
- UAB „Morita"
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" ieškinį atsakovei UAB „Morita" dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Morita" ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" naudai 13 786,05 Lt nuostolių atlyginimą 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 414 Lt žyminį mokestį bei advokato atstovavimo išlaidas (b. l. 1-5, b. tomas Nr. 1).
Atsakovė UAB „Morita" priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" 10 000 Lt skolą ir 2 052,24 Lt delspinigius, 12,83 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 163-167, b. tomas Nr. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė suėjus ieškinio senaties terminui ir netenkino prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" atsakovės UAB „Morita" naudai 10 000 Lt. 1 121,10 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2009-12-02 iki 2011-10-14, 8,88 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-10-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 500 Lt teisinės pagalbos išlaidas ir 334 Lt žyminį mokestį. Iš atsakovės UAB „Morita" ieškovės naudai priteisė 42,75 Lt žyminį mokestį bei 25,74 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (b. l. 150-160, b. tomas Nr. 2).
Teismas nustatė, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl durų, kurių vertė iš viso 29 321,11 Lt, o jų sumontavimo darbų vertė 9 338,98 Lt, ir sudaro 24,15 proc. bendros sutarties kainos (t. y. 38 660 Lt). Teismas, atsižvelgdamas į teisinių santykių pobūdį, vertino, kad tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo - pardavimo ir rangos santykiai, kuriems taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (LR CK 6.156 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė nuostolius prašo priteisti tiek už netinkamą durų sumontavimą tiek už netinkamos kokybės duris. Nurodė, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o reikalavimams, kylantiems dėl parduotų daiktų
trūkumų, nustatomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė pretenziją dėl prekių kokybės ir montavimo darbų kokybės pareiškė 2008 m. birželio 11 d. priede Nr. 1-2008-06-11 prie priėmimo-perdavimo akto Nr. 0805-05. Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Kadangi atsakovė pripažino dalį prievolės ir 2008-2009 m. ištaisė dalį pretenzijoje nurodytų trūkumų, tokie atsakovės veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą. Po 2009 m. rugsėjo 21 d. atliktų paskutinių atsakovės durų reguliavimo darbų, kurie laikytini kaip atsakovės prievolės pripažinimas, atsakovė vėliau prievolės nepripažino ir tokią savo poziciją aiškiai išreiškė 2009 m. lapkričio 30 d. rašte, kurį ieškovė gavo 2009 m. gruodžio 02 d. ir tada sužinojo apie atsakovės poziciją. Teismas padarė išvadą, kad šis momentas, yra nutraukto ieškinio senaties termino prasidėjimo iš naujo momentas, nuo kurio skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti (pasibaigė 2010 m. gruodžio 03 d.) ir šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti (baigėsi 2010 m. birželio 7 d.). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo 2010 m. gruodžio 02 d., t.y. po ekspertizės akto papildyme Nr. 2 atlikto remonto darbų kainos suskaičiavimo. Teismas nustatęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, atsisakė jį atnaujinti, nurodydamas, kad ieškovė buvo pakankamai gerai informuota apie atsakovės poziciją ir taikaus ginčo sprendimo atsisakymą, ieškovė nepagrindę, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad ieškovė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dėl atsakovės parduotų ir sumontuotų durų nepatyrė. Atsakovė nuostolių atsiradimo fakto neįrodė, todėl ieškovės teisė į ieškinį gali būti kildinama iš teisės į pirkimo-pardavimo sutartimi ir rangos sutartimi įgytus tinkamos kokybės daiktus ir tinkamos kokybės darbus. Vertindamas priešieškinio argumentus teismas nustatė, kad atsakovė po durų perdavimo ir sumontavimo, gavusi ieškovės pretenzijas dėl durų ir jų montavimo kokybės, pripažino savo prievolę ištaisyti produktų ir darbų trūkumus, kuriuos taisė iki 2009 m. rugsėjo 21 d. ir tik 2009 m. lapkričio 30 d. išreiškė poziciją, kad prievolę visiškai įvykdė, ir pareikalavo sumokėti 10 000 Lt skolą. Laikotarpiu nuo 2008-05-27 iki 2009-12-02 dėl prievolės neįvykdymo pasireiškė ir atsakovės kaltė, todėl teismas laikė, kad ieškovė nuo prievolės neįvykdymo atsakomybės šiuo laikotarpiu atleistina ir palūkanos už šį laikotarpį neskaičiuotinos. Nustatė, kad ginčo dėl nesumokėtos 10 000 Lt skolos tarp šalių nėra, atsakovė turi teisę į palūkanas tik tuo atveju, jei ji pati yra visiškai įvykdžiusi prievolę ir nagrinėtinas ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimas. Ieškinį dalyje dėl parduotose patalpose esančių durų ir jų montavimo kokybės atmetė. Nurodė, kad ieškovė ginčo durų neremontavo, kitų asmenų tai atlikti nesamdė, parduodama patalpas, jų kainos dėl netinkamos kokybės durų nesumažino, todėl ieškovė nepatyrė nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Dalis patalpų, kuriose sumontuotos ginčo durys (poilsio namai „Varduva"), parduotos tretiesiems asmenims. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po 2009-09-21 atsakovės atliktų durų reguliavimo darbų liko UAB „Morita" parduotų durų ir jų montavimo darbų trūkumų, kadangi ekspertizės aktu buvo vertintos ir kitų tiekėjų durys. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Atsakovei, pripažinus savo prievolės netinkamą įvykdymą iki 2009-09-21, darytina išvada, kad 2009-12-02 pasibaigė CK 6.58 str. 3 d. numatyta ieškovės teisė sustabdyti prievolės vykdymą. Atsakovės reikalavimas priteisti 6 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-02 iki 2011-10-14 pagrįstas, todėl priteistinos 1 121,10 Lt palūkanos. Kadangi šalių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal pirkimo - pardavimo ir rangos sutartis, šie sandorai atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės procesines palūkanas, yra teisėtas, priteistinos 8.88 procentų metinės palūkanos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) pagal jų dydį, buvusį 2009 m. gruodžio 2 d. Teismas įvertindamas tai, kad tenkino 92,27 proc. atsakovės reikalavimų, padarė išvadą, kad iš ieškovės atsakovei tikslinga priteisti 4 500 Lt teisinės pagalbos išlaidas ir 334 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2012 m. sausio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" ieškinį ir iš ieškovės atsakovės UAB „Morita" naudai priteisė 1 121,10 Lt dydžio palūkanas ir pakeisti teismo sprendimą: ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" reikalavimą dėl 13 486,05 Lt nuostolių atlyginimo tenkinti visiškai ir jį įskaityti į atsakovės UAB „Morita" reikalavimą dėl 10 000 Lt skolos, t. y. iš atsakovės UAB „Morita" ieškovės UAB „Senamiesčio svečių namai" naudai priteisti 13 486,05 Lt
nuostolių atlyginimui. Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė taikomo ieškinio senaties termino pradžią, tinkamai neatsižvelgė ir nevertino ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios momentu, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Be to, padarė procesinės teisės ir materialios teisės normų pažeidimus, dėl ko byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.
Motyvuose nurodė, kad:
1) nesutinka su teismo motyvais, kad dėl nuostolių atlyginimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009-12-02, kai ieškovė sužinojo apie atsakovės poziciją dėl prievolės ištaisyti trūkumus nepripažinimo. Nepagrįstai teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas iš naujo prasidėjo 2010 m. gruodžio 02 d., t. y. po ekspertizės akto papildymu atlikto remonto kainos skaičiavimo, nes tą dieną ieškovas sužinojo kokio dydžio nuostolių gali reikalauti;
2) teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės reikalavimo dalyką, t. y. kad ieškovė, nesulaukusi iš atsakovės durų montavimo trūkumų pašalinimo, atsakovei 2010-05-18 sutartimi perleidus savo reikalavimą trečiajam asmeniui, nusprendė nustatytų trūkumų šalinimo išlaidas prisiteisti teisminiu būdu. 2010-12-02 ekspertizės akto papildymu Nr. 2 buvo apskaičiuota, kiek, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, kainuotų UAB „Morita" atliktų darbų trūkumų pašalinimas. Būtent 2010-12-02 dieną pirmos instancijos teismas turėjo laikyti ieškinio senaties termino pradžia, kuri yra ieškovės sužinojimo apie teisės pažeidimą diena;
3) byloje pateikti rodymai rodo, kad buvo siekiama taikiai išspręsti ginčus, susitarti dėl trūkumų ištaisymo ir apmokėjimo už tinkamai atliktus darbus, todėl ieškovei nebuvo pagrindo anksčiau skaičiuoti trūkumų šalinimo išlaidų;
4) tinkamai nustatęs ieškinio senaties termino pradžią, pirmos instancijos teismas turėjo išnagrinėti visų byloje pateiktų įrodymų tinkamumą ir patikimumą, tinkamai įvertinti atsakovės, kaip pardavėjo -rangovo, įsipareigojimus ir priimti teisingą sprendimą;
5) teismas be pagrindo iš esmės nevertino ieškovės byloje pateiktų įrodymų apie atsakovės parduotų prekių ir atliktų montavimo darbų netinkamumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti avansu jos patirtus nuostolius (trūkumų šalinimo išlaidas);
6) aplinkybės, kad patalpos parduotos tretiesiems asmenims ir tai, kad patalpų pardavimo kaina dėl durų trūkumų nebuvo mažinama, nėra esminis dalykas vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė dėl šių durų kokybės ir sumontavimo nuostolių nepatyrė;
7) nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad remiantis ekspertizės aktu ieškovė neįrodė UAB „Morita" atliktų darbų trūkumų. Pirminis 2008-08-12 ekspertizės aktas nebuvo vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimus, nes pradinis ekspertizės aktas 2010-04-02 buvo patikslintas ir detalizuotas. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad UAB „Senamiesčio svečių namai" 2010 m. kovo 15 d. raštu informavo atsakovę, kad 2010 n. kovo 22 d. 13 vai. objekte bus atliekama papildoma UAB „Morita" atliktų darbų ekspertizė, kurios metu bus įvertinta atliktų darbų padėtis;
8) teismas be pagrindo pasiremdamas tuo, kad didžioji dalis patalpų parduotos, pradiniame ekspertizės akte nepaminėta atsakovė, taip pat tuo, kad duris poilsio namų patalpose montavo ir kiti rangovai, visiškai nevertino 2010-04-02 ekspertizės akto papildymo turinio ir 2010-12-02 atliktų skaičiavimų, kiek kainuotų eksperto konstatuotų atsakovės atliktų darbų ir parduotų prekių trūkumų ištaisymas;
9) kilus neaiškumams dėl statybos darbų trūkumų ir jų kilimo priežasčių, buvo pagrindas paskirti teismo ekspertizę. Teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ir nesiremti 2010-04-02 bei 2010-12-02 ekspertizės papildymais, kadangi ieškovės pateiktos ekspertizės išvados nebuvo nuginčytos ir teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad šiuo dokumentu ieškovė neįrodė, kad UAB „Morita" sumontuotos durys yra su trūkumais;
10) priteista nepagrįstai didelė suma (4 500 Lt) už teisinę pagalba, kuri siekia maksimalius priteistinus dydžius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Morita" prašo UAB „Senamiesčio svečių namai" apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kuomet ieškovė suprato ar privalėjo suprasti, jog atsakovė nebevykdys ieškovės reikalavimų dėl trūkumų ištaisymo. Gavusi atsakovės 2009-11-30 raštą ieškovė privalėjo suprasti, kad atsakovė visas ieškovės pretenzijas dėl durų ir jų sumontavimo kokybės atmeta, todėl ieškinio senaties terminas ieškovei turi būti skaičiuojamas būtent nuo gavimo momento t. y. 2009-12-02. Ieškovės argumentai dėl to, kad ieškovė visą informaciją apie žalą gavo tik sulaukusi eksperto išvadų, nėra pagrįsti. Ieškovė turėjo visas galimybes per 6 mėnesius ar vienerius metus surinkti visus duomenis apie patirtus nuostolius, įskaitant specialisto išvadą. Ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo sužino apie pažeidimą, nepriklausimai ar žino visas teisių pažeidimo pasekmes. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad negalėjo iki ieškininės senaties termino pabaigos gauti duomenų apie galimą savo reikalavimo atsakovei dydį. Ieškinio senaties taikymo klausimas yra neatsiejamas nuo tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių. Paaiškėjus, kad ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, negalima remtis tuo, jog jai turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, įstatymo numatytas kreipimuisi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė patalpas yra pardavusi kitiems asmenims, neturėdama butų pirkėjams įsipareigojimų dėl kartu su butais nupirktų durų suremontavimo. Nėra duomenų, kad naujieji butų savininkai reikštų pretenzijas dėl durų kokybės. Ieškovės pateiktas ekspertizės aktas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, neturintis didesnės už kitus rašytinius įrodymus galios. Byloje nėra patikimų įrodymų apie atsakovės parduotas nekokybiškas duris. Ieškovei duris pardavė ne tik atsakovė, bet ir dar bent viena įmonė, todėl iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kad juose rašoma būtent apie atsakovės parduotas duris. Nuostolių dydis įrodinėjamas sąmata, kuri negali būti laikoma dokumentu, turinčiu įrodomąją galią, nes nėra konkreti ir aiški.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinio skundo esmė – ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo-pardavimo ir rangos teisiniai santykiai. Ieškovas nuostolius prašo priteisti tiek už netinkamą durų sumontavimą, tiek už parduotas netinkamos kokybės duris. Remiantis LR CK 6.667 str. 1 d., reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Apeliantas neginčija, pirmosios instancijos teismo nustatytos tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikacijos bei taikytinų ieškinio senaties terminų, tačiau nesutinka su nustatyta ieškinio senaties pradžia (2009 m. gruodžio 2 d.). Apeliantas nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. gruodžio 2 d., kada ekspertizės akto papildymu Nr. 2 buvo apskaičiuota, kiek kainuotų atliktų darbų trūkumų šalinimas (1 t., b. l. 71-73). Ieškinys teismui pateiktas 2011 m. spalio 11 d., todėl apelianto nuomone ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią 2009 m. gruodžio 2 d. (2 t., b. l. 138), kada ieškovas gavo atsakovo 2009 m. lapkričio 30 d. raštą „Dėl durų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 0804-11“ (1 t., b. l. 135a), kuriame buvo nurodyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra tinkamai įvykdyta bei paprašyta galutinai atsiskaityti, t. y. šią dieną ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas neketina daugiau tenkinti (pripažinti) jokių ieškovo pretenzijų. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2011 m. spalio 11 d. (1 t., b. l. 1), praėjus beveik 2 metams laiko, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, dėl ko ieškinys atmestinas.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad ieškinio sutarties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. gruodžio 2 d, kai ieškovui tapo žinoma atliktų darbų trūkumų šalinimo vertė. Šiuo atveju nepagrįstai ieškovas tapatina savo teisės pažeidimą su pažeidimo apimties (trūkumų šalinimo vertės) nustatymu. Pažymėtina, kad taikant ieškinio senaties nuostatas, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti yra svarbus pats teisės pažeidimo faktas, ir kada apie jį sužinota, bet ne teisės pažeidimo padarymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teisės pažeidimo faktas atsirado 2009 m. gruodžio 2 d., kai jam buvo pranešta, jog sutartis yra tinkamai įvykdyta ir daugiau jokie trūkumai nebus šalinami. Tai, kad ieškovas nežino tikslaus nuostolių (žalos) dydžio, nėra (negali būti) pagrindas neprasidėti ieškinio senaties terminui.
Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar paskaičiavimų, kuriais remiantis sprendžia, kad priteistos atsakovui išlaidos už suteiktas teisines paslaugas (4 500 Lt) yra maksimalaus dydžio. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į suteiktų paslaugų apimtį (parengtas atskirasis skundas, atsiliepimas į ieškinį, priešieškinys, prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, atstovavimas 3 teismo posėdžiuose, kitų raštų rengimas), pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas nėra maksimalaus dydžio, kaip teigia apeliantas (vien už priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą gali būti priteista 4 800 Lt). Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į Rekomendacijas, į bylos sudėtingumą (pareikštas ieškinys ir priešieškinys), advokato darbo ir laiko sąnaudas (suteiktų teisinių paslaugų apimtį) sprendžia, kad priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, jų mažinti nėra pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.