Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovėms A. K., O. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. A. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo AB DNB banko (toliau – Bankas) atstovas prašė patenkinti ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovių A. K. ir O. A. 24055,96 Eur skolą, kurią sudaro 23169,60 Eur negrąžintas kreditas, 882,04 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos ir 4,32 Eur nesumokėti delspinigiai, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 541,00 Eur žyminį mokestį ir 1210,00 Eur išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp Banko ir kredito gavėjo ūkininko R. A. 2013 m. vasario 19 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-4200-2013-184 su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 80000,00 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių litų) (23169,60 Eur) kredito limitas apyvartinėms lėšoms papildyti, kredito limito galiojimo terminas – 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau neatsižvelgiant į šį Kredito linijos limito galiojimo terminą, laikant, kad visų Kredito gavėjo prievolių Bankui terminas sueina 2015 m. lapkričio 20 d., jei jis Banko iniciatyva nebus pratęstas. Toks terminas nebuvo pratęstas. Praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą, kredito gavėjas įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį, baudą - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui su Banku sudarytos dvi laidavimo sutartys: 2013 m. vasario 19 d. Laidavimo sutartis Nr. L-4200-2013-144, kuria atsakovė A. K. įsipareigojo solidariai su skolininku atsakyti Bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartį, bei 2013 m. vasario 19 d. Laidavimo sutartis Nr. L-4200-2013-145, kuria atsakovė O. A. įsipareigojo solidariai su skolininku atsakyti Bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovių A. K. ir O. A. laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių Bankui įvykdymo. Kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat užtikrintas skolininko nekilnojamojo turto hipoteka. Skolininkas (tretysis asmuo) R. A. K. sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Pranešimais Bankas kredito gavėją ir laiduotojas ne kartą įspėjo apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimui ir geranoriškai paragino per raštuose papildomai nustatytą terminą padengti skolą. Kadangi nurodytas įsiskolinimas per Banko nustatytą terminą padengtas nebuvo, 2016 m. liepos 7 d. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsniu, Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1 punktais, laiduotojos A. K. ir O. A. atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už trečiojo asmens R. A. prievolių pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais įvykdymą. Nurodė, kad Bankas naudojasi visomis įstatymo numatytomis priemonėmis siekdamas išsiieškoti įsiskolinimą, todėl nukreipęs notaro išduotą vykdomąjį įrašą priverstiniam išieškojimui iš trečiojo asmens (skolininko), tuo pačiu reiškia reikalavimus laiduotojoms - atsakovėms, solidariai atsakančioms visu turtu kartu su R. A., o atsakovės, kaip laiduotojos, neturi teisės reikalauti kokiu būdu Bankui išsiieškoti susidariusį įsiskolinimą. Pažymėjo, jog tiek trečiajam asmeniui, tiek ir laiduotojoms ne kartą buvo siūlyta dar iki teisminio proceso pradžios ieškoti greitesnio ir taikaus problemos sprendimo, tačiau šia galimybe atsakovės nepasinaudojo, todėl Bankas savo pažeistas teises gina teismine tvarka.

Atsakovės A. K. ir O. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pripažino, kad yra laiduotojos ir atsako už kredito sutarties nevykdymą. Taip pat pripažino Banko ieškiniu prašomas priteisti skolos, palūkanų, delspinigių sumas. Nurodė, kad tretysis asmuo ne nenorėjo, bet nesugebėjo įvykdyti savo kreditorine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų Bankui, o laiduotojos neturi finansinių lėšų padengti įsiskolinimą, už kurį laidavo. Pažymėjo, jog Bankas turėtų elgtis žmogiškiau ir pirmiausia realizuoti hipoteka įkeistą trečiojo asmens nekilnojamąjį turtą, kuris yra likvidus ir už kurį gautos sumos pakaks įsiskolinimui padengti ir tik tada reikšti laiduotojoms reikalavimą priteisti likusią iš skolininko turto neišieškotą skolos sumą. Nurodė, jog yra realus trečiojo asmens nekilnojamojo turto, kuris įkeistas Bankui hipoteka, pirkėjas, kuris hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ketina nupirkti priverstinio išieškojimo proceso metu.

Trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2 metus sąžiningai mokėjo mokesčius Bankui, o kai bankrutavo, pranešė Bankui, jog negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir nurodė pasiimti jo turimą žemę.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad tarp Banko ir trečiojo asmens (kredito gavėjo) ūkininko R. A. 2013 m. vasario 19 d. buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-4200-2013-184 (toliau – Kreditavimo sutartis) su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais, padarytais 2013 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. K-4200-2013-184/1 ir 2013 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. K-4200-2013-184/2 (toliau – vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais), kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 80000,00 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių litų) (23169,60 Eur) kredito limitas apyvartinėms lėšoms, kredito limito galiojimo terminas – 2017 m. lapkričio 20 d. 2014 m. spalio 31 d. Susitarimo Nr. K-4200-213-184/2 1.3 punktu Bankas ir tretysis asmuo susitarė, jog neatsižvelgiant į Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4.1 punkte nustatytą Kredito linijos limito galiojimo terminą, yra laikoma, kad visų Kredito gavėjo prievolių Bankui terminas sueina 2015 m. lapkričio 20 d. Kredito gavėjo visų prievolių įvykdymo terminas pratęsiamas, jeigu Bankas, likus 30 kalendorinių dienų iki šiame punkte apibrėžto termino pabaigos, DNB banke Internete ar kitu būdu (raštu) informuoja Kredito gavėją apie prievolių įvykdymo termino pratęsimą dar vieneriems metams. Toks terminas Banko iniciatyva nebuvo pratęstas. Kredito gavėjas už naudojimosi kreditu laikotarpį įsipareigojo Bankui mokėti Kreditavimo sutartyje nurodyto dydžio palūkanas (Kreditavimo sutarties 24 punktas), praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą, kredito gavėjas įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties 26 punktas), o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas, įsipareigojimo mokestį, baudas - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties 50 punktas). Kreditorinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas trečiojo asmens nekilnojamojo turto hipoteka ir laidavimu.

Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2013 m. vasario 19 d. Laidavimo sutartis Nr. L-4200-2013-144 (toliau – laidavimo sutartis Nr. 1), kuria atsakovė A. K. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti Bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu tretysis asmuo neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartį. A. K. laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.3 punktas).

Taip pat prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2013 m. vasario 19 d. Laidavimo sutartis Nr. L-4200-2013-145 (toliau – laidavimo sutartis Nr. 2), kuria atsakovė O. A. įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti Bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu tretysis asmuo neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartį. O. A. laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.3 punktas).

Su Kreditavimo sutarties pakeitimais ir/ar papildymais, padarytais 2013 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. K-4200-2013-184/1, kuriuo buvo padidinta kredito linijos limito suma, pakeistas kredito linijos limito galiojimo terminas bei Kreditavimo sutarties 14.2 punkto redakcija, ir 2013 m. vasario 19 d. Susitarimu Nr. K-4200-2013-184/2, kuriuo buvo pakeistas kredito linijos limito galiojimo terminas bei Kreditavimo sutarties 14.2 punkto redakcija, pasirašytinai sutiko abi laiduotojos.

Tretysis asmuo Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais negrąžino Bankui 23169,60 Eur kredito, nemokėjo 882,04 Eur sutartinių palūkanų ir 4,32 Eur delspinigių. Byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens R. A. kreditorinį įsiskolinimą Bankui būtų padengusi viena ar abi laiduotojos.

2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 30.56-37/409 bei 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 30.56-17/615 Bankas kredito gavėją ir laiduotojas įspėjo apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimui ir geranoriškai paragino per rašte papildomai nustatytą terminą padengti skolą. Tačiau po įspėjimų prievolės Bankui toliau buvo vykdomos netinkamai, todėl 2016 m. birželio 1 d. raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr. 30.56-17/1678 Bankas kredito gavėją ir laiduotojas įspėjo apie tai, kad iki 2016 m. liepos 6 d. nepadengus įsiskolinimo, Bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto ir/ar kito skolininkui bei laiduotojoms priklausančio turto ir lėšų. Kadangi nurodytas įsiskolinimas per Banko nustatytą terminą padengtas nebuvo, 2016 m. liepos 7 d. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 56 punktas).

Iš Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2016 m. rugpjūčio 25 d. išduoto vykdomojo įrašo matyti, jog Bankas pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis išieškojimo iš trečiojo asmens. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog notaro išduotas vykdomasis įrašas Banko buvo pateiktas antstoliui priverstinai vykdyti.

Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių: Kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais tarp Banko ir trečiojo asmens sudarymo, Laidavimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 tarp Banko ir atsakovių A. K., O. A. sudarymo, trečiojo asmens ir atsakovių prisiimtų įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, laidavimo sutartis bei susitarimus dėl vėlesnių Kreditavimo sutarties pakeitimų ir/ar papildymų, jų netinkamo vykdymo fakto, nutraukimo teisėtumo, įsiskolinimo – negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, delspinigių - dydžio.

Dėl skolos priteisimo

Atsakovės ginčija Banko teisę reikšti reikalavimą laiduotojams dėl skolos, palūkanų, netesybų priteisimo, teigdamos, jog pirmiausia kreditorinis įsiskolinimas turėjo būti išieškotas iš trečiojo asmens hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vykdomame priverstiniame išieškojime ir tik tada reikalaujama iš laiduotojų sumokėti trečiojo asmens įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais Bankui.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Tretysis asmuo (skolininkas) R. A. kredito negrąžino, 2016 m. liepos 7 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. 2013 m. vasario 19 d. Laidavimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojos – atsakovės A. K. ir O. A. - įsipareigojo atsakyti Bankui solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jei skolininkas – tretysis asmuo R. A. - neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles Bankui (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 punktai).

Teismas pažymi, jog atsakovės, kaip laiduotojos ir solidarios skolininkės, nedisponuoja teise reikalauti, jog Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens (skolininko) turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo būdai (CK 6.70 straipsnis), todėl Bankas, kaip kreditorius, turi teisę realizuoti visas įstatymų numatytas priemones savo reikalavimui patenkinti, t. y. reikalauti, jog kreditorinę prievolę įvykdyti tiek skolininkas bendrai su laiduotojais, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.80 straipsnio 2 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, išaiškino, kad analizuojant laiduotojo solidariąją prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymą užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), sistemiškai turi būti aiškinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies ir 6.86 straipsnio nuostatos. Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nei Kreditavimo, nei laidavimo sutartyse ar papildomuose susitarimuose šalys nesusitarė dėl kitokios prievolių užtikrinimo būdų (įkeitimo ir laidavimo) taikymo eilės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.78 straipsnio 3 dalimi laidavimas apima tiek pagrindinės prievolės, tiek papildomų prievolių (palūkanų, netesybų) įvykdymo užtikrinimą, todėl palūkanos pagal sutartį, atliekančios mokėjimo funkciją, kitos palūkanos bei delspinigiai paskaičiuoti iki bankroto bylos iškėlimo, tenka laiduotojams. Esant nurodytoms aplinkybėms, kadangi skolos dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai duomenys bei atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų ir delspinigių dydžio nėra, todėl yra pagrindas iš atsakovių solidariai priteisti visą ieškinio reikalavime nurodytą ir prašomą priteisti skolos sumą. Minėto pasekoje iš laiduotojų - atsakovių A. K. ir O. A. – solidariai priteistina 24055,96 Eur skola (23169,60 Eur –negrąžintas kreditas, 882,04 Eur – sutartinės palūkanos, 4,32 Eur – delspinigiai).

Pažymėtina, kad delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 kalendorinių, kas atitinka ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, nes pažeidimas – skolos negrąžinimas – yra tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Nurodyta įstatymo norma reiškia ne tai, kad reikalavimas dėl delspinigių pratęsimo gali būti pareikštas tik per šešis mėnesius nuo atsiskaitymo termino pabaigos, bet tai, kad, esant skolininko reikalavimui taikyti senatį, delspinigiai negali būti priteisiami už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn. Dėl delspinigių dydžio šalys buvo susitarusios ir pagrindo mažinti delspinigius nėra.

Dėl procesinių palūkanų

Bankas prašo teismo priteisti iš solidarių atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės prašo teismo procesinių palūkanų iš jų nepriteisti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, jog Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Todėl atsakovių prašymas dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo atmetamas kaip nepagrįstas ir ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 24055,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

Ieškovo atstovas prašo lygiomis dalimis iš atsakovių priteisti jo bylos nagrinėjimo metu patirtas ir rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1210,00 Eur atstovavimo išlaidos – procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme bei žyminis mokestis – 541,00 Eur. Atsakovės prašo bylinėjimosi išlaidų iš jų nepriteisti.

CPK 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.

Banko prašoma priteisti 1210,00 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktuose numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, todėl ši suma priteistina Bankui iš atsakovių lygiomis dalimis (po 605,00 Eur iš kiekvienos atsakovės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, Bankui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas ir 541,00 Eur žyminis mokestis (po 270,50 Eur iš kiekvienos atsakovės).

Teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys tenkintas visiškai, todėl atsakovės, kaip pralaimėjusi civilinę bylą šalis, turi įstatymo nustatytą pareigą sumokėti visas ieškovo realiai patirtas ir leistinais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovių prašymas nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų Bankui atmestinas kaip nepagrįstas.

3,84 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šios bylinėjimosi išlaidų kiekvienai atsakovei tenkanti dalis (1,92 Eur) ir į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Teismas sprendimu turi išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą (CPK 150 straipsnio 4 dalis). Byloje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės: reikalavimo 24055,96 Eur sumai, atsakovėms A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, - atsakovių turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 24055,96 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, areštas. Kadangi šiuo sprendimu ieškinys tenkinamas visiškai, todėl teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėms paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniu 6.76 straipsnio 1 dalimi, 6.78 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6.81 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, buveinė – Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai solidariai priteisti 24055,96 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 96 euro centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 24055,96 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, buveinė – Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai priteisti 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir 270,50 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 50 euro centų) žyminį mokestį.

Iš atsakovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, buveinė – Konstitucijos pr. 21A, 03601 Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai priteisti 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų 00 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir 270,50 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 50 euro centų) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo 24055,96 Eur sumai, atsakovėms A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, - atsakovių turtinių teisių ir piniginių lėšių, esančių pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 24055,96 Eur sumai, leidžiant atsiskaityti su ieškovu AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, areštą – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.