- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 2YT-18170-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06237-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., M. A., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Agnė Paspirgėlytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. A., R. A., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. A. teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus V. A.. V. A. santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo, testamento nepaliko. V. A. tėvas I. A. mirė anksčiau už palikėją, (duomenys neskelbtini). Ji kaip mirusiojo vienintelė antrosios eilės įpėdinė ir nesant pirmosios eilės įpėdinių, mirusiojo V. A. turtą paveldėjo pagal įstatymą pagal CK 5.11 str. Po V. A. mirties ji į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą. Pagrindinis V. A. palikimą sudarantis turtas - 3/24 dalys 63,50 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti šio buto bendraturčiai yra: 5/8 dalys priklauso jai; 3/24 dalys priklauso jos sūnui ir mirusiojo broliui R. A.; 3/24 dalys priklauso jos sūnui ir mirusiojo broliui M. A.. Po sūnaus V. A. mirties ji kartu su kitais vaikais sutvarkė mirusiojo daiktus, baldus, namų apyvokos daiktus. Po sūnaus V. A. mirties ji mokėjo už butui, kurio dalis sudaro pagrindinę palikimo dalį, teikiamas komunalines paslaugas, 2018 metais apmokėjo butui tenkančią dalį už atliktą daugiabučio namo renovaciją. Be to, 2014 m. pavasarį ji atliko virtuvės remontą palikimo bute (duomenys neskelbtini): buvo perdažytos sienos, pakeistos grindys, įsigyta nauja buities technika. Šias aplinkybes patvirtina pridedama AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ pažyma apie įmokas už komunalines paslaugas, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pažyma, renovacijos kredito grąžinimo grafikas ir mokėjimai, išlaidas virtuvės remonto medžiagoms ir buitinei technikai patvirtinanti sąskaita ir apmokėjimo kvitas. Taigi, ji po sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini) likusį nekilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus, baldus priėmė ir ėmė valdyti kaip savo, tokiu būdu faktiškai priėmė po V. A. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.50 str. 2 d.). Po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) ji rūpinosi laidotuvėmis ir apmokėjo jų išlaidas, rūpinasi šeimos kapavietės, į kurią palaidotas sūnus, sutvarkymu. V. A. mirtis buvo labai netikėta. V. A. buvo nužudytas, todėl po jo mirties beveik metus vyko ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas. Per visą tyrimo ir teismo laikotarpį ji ne kartą bendravo su įvairiais teisininkais, dalyvavo apklausose ir teismo posėdžiuose, tačiau niekas nepatarė, kad reikalinga kreiptis dėl palikimo priėmimo dokumentų sutvarkymo į notarą, o pati ji dėl patirto didelio sukrėtimo apie tai nepagalvojo. Ji prastai moka lietuvių kalbą, neturi didelės patirties tvarkant nuosavybės klausimus, todėl nesuprato ir nepasidomėjo, ar reikia atlikti kokias nors formalias procedūras, manė, kad jai kaip vienintelei įpėdinei ir buto bendraturtei turtas pereina automatiškai. Jos veiksmai rodo, kad ji po sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini) laikė ir laiko save jo įpėdine, rūpinosi pagrindiniu palikimą sudarančiu turtu - dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). LR CPK 442 str. 1 d. numato, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir nustatydamas tokius faktus nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad teismo sprendimo pagrindu jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusį registruotiną turtą -3/24 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ji galėtų šiuo nekilnojamuoju turtu pilnai naudotis, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra. LR CPK 446 str. numato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šioje byloje pareiškimas paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi jo veiklos teritorijoje yra pagrindinė palikimo dalis. Kitokia, ne teismo tvarka ji negali gauti jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė savo sūnaus V. A. palikimą. Prašo
paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po savo sūnaus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir neturi duomenų apie galimą palikėjo V. A. palikimo paveldėjimą arba jo faktinį užvaldymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas prašymas gali būti patenkinti jame nurodytų teisės normų pagrindu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotieji asmenys M. A. ir R. A. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad po brolio mirties jie savo brolio palikimo nepriėmė.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. A. prašė motinos L. A. pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jokių pretenzijų dėl palikimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos L. A. sūnus (b. l. 7-8). V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Valstybės įmonėje „Registrų centras“ V. A. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 3/24 dalis 63,50 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Aukščiau minėta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. A. nuo 2005-08-01 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-9163 pagrindu. Po sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei pareiškėja L. A., nei V. A. broliai M. A. ir R. A. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas (b. l. 10).
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. A. po savo sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi L. A. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. A. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į 3/24 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 2005-08-01 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-9163 pagrindu. Iš teismui pateikto Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai L. A.; 3/24 dalys aukščiau minėto buto nuosavybės teise priklauso pareiškėjo L. A. sūnui ir mirusiojo V. A. broliui R. A.; likusios 3/24 dalys aukščiau minėto buto nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sūnui ir mirusiojo V. A. broliui M. A. (b. l. 14)
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini) ir po to, pareiškėja L. A. gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, o būtent, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ patektų duomenų (b. l. 15-18) apie apmokėjimą už komunalines paslaugas, teikiamas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad pareiškėja rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri butą, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, įskaitant 3 mėnesių laikotarpį iš karto po sūnaus V. A. mirties (duomenys neskelbtini). Iš 2018-11-07 Vilniaus miesto savivaldybės Panerių seniūnijos pažymos Nr. (2018-42404-PS)-26 apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja L. A. nuo 1982-01-14 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėja L. A. 2018 metais apmokėjo butui tenkančią dalį už atliktą daugiabučio namo renovaciją (b. l. 19-25). Teismui taip pat pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja po sūnaus mirties, 2014 metais atliko virtuvės remontą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. A. mirties. Suinteresuotieji asmenys M. A. ir R. A., kurie yra mirusiojo V. A. broliai, nurodo, kad sutinka, kad būtų patenkintas jų motinos pareiškimas, jokių pretenzijų į brolio palikimą neturi. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad pareiškėja L. A. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sūnaus V. A. mirties, tuo priimdama sūnaus palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad L. A. priėmė palikimą po savo sūnaus V. A. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jos sūnaus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.