- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- 2YT-11565-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06237-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., D. V., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., D. V., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad būdamas santuokoje su Z. Š. 1998 m. kovo 30 d. pagal Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notaro A. R. patvirtintą sutartį (notarinio registro Nr. 5-1813) įgijop nuosavybėn du kambarius bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu, turinčius 44,78 kv. m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini)(toliau - butas). Šiuo metu suteiktas buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors buto pirkimo sutartis buvo sudaryta jo vardu, o nupirktas turtas įregistruotas taip pat jo vardu, jis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliaus - CK) 3.88 straipsnio nuostatas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2002 m. gruodžio 30 d. jo žmona Z. Š. mirė. Jos mirties dieną kartu su jai gyveno ir du jų vaikai - sūnus R. Š. (tuo metu jau buvo pilnametis) ir dukra D. Š. (po santuokos – V.), kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis. Dukra D. V. motinos mirties dieną dar buvo nepilnametė. Po Z. Š. mirties nei jis, nei vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Taigi, palikimo priėmimas nebuvo įformintas pas notarą ir paveldėjimo teisės liudijimas į Z. Š. palikimo dalį niekam nebuvo išduotas. Jis, kaip mirusiosios sutuoktinis, yra įpėdinis ir paveldi pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Nors, kaip minėta, po žmonos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mano, kad jos palikimą jis priėmiau faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Z. Š. mirties dieną tiek jis, tiek vaikai gyveno jo nupirktame bute. Po sutuoktinės mirties jis taip pat liko gyventi šiame bute. Toliau juo rūpinosi ir naudojasi juo kaip savo turtu - kiek leidžia galimybės, tvarko, prižiūri, remontuoja. Šiame bute kartu su dukra gyvena iki šiol, pastoviai moka mokesčius. Be to, po žmonos mirties priėmė visus jos likusius asmeninius daiktus - patalynės komplektus, drabužius, papuošalus, palaidojo žmoną savomis lėšomis. Deja, įregistruoti nuosavybės teisių į faktiškai paveldėtą žmonos turto dalį, nesant paveldėjimo teisės liudijimo, negali. Dabartiniu metu kito kelio, kaip tik teismine tvarka, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 2002 m. gruodžio 30 d. mirusios Z. Š. palikimą, t. y. jai priklausiusią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti, nėra. Nustačius šį faktą, laikytina, kad priėmė visą Z. Š. palikimą, nors faktiškai jokio kito turto neturėjo. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad galėtų įregistruoti asmeninės nuosavybės teises j faktiškai priimtą palikimą. Nuo šio fakto nustatymo priklauso jo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Tokia nuostata reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbu įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne valios įforminimas. Įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti kaip savo. Būtent taip po žmonos mirties jis ir elgiasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004 yra nurodęs, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina, aiškindama 1964 m. CK 587 straipsnį yra vieninga - gyvenimas patalpoje po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį. Toks pat aiškinimas, mano, galioja ir CK 5.50 straipsnio 2 daliai, kuri iš esmės yra tokia pat kaip ir galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė 2002 m. gruodžio 30 d. mirusios Z. Š. palikimą, t. y. jai priklausiusią dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir neturi duomenų apie galimą palikėjos Z. Š. palikimo paveldėjimą arba jo faktinį užvaldymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas prašymas gali būti patenkinti jame nurodytų teisės normų pagrindu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad prašomas nustatyti faktas susijęs su nekilnojamuoju turtu, šioje civilinėje byloje valstybei atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis.
Suinteresuotieji asmenys R. Š. ir D. V. atsiliepimų ei pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdžio metu suinteresuotieji asmenys R. Š. ir D. V. prašė pareiškėjo M. Š. pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jokių pretenzijų dėl palikimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. Š., a. k. (iduomenys neskelbtini) ir Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką 1979 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 5). Z. Š. mirė 2002 m. gruodžio 30 d. (b. l. 4). Valstybės įmonėje „Registrų centras“ M. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Aukščiau minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. Š. nuo 1998-03-30 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-1813 pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas Z. Š. ir M. Š. santuokos metu. Po Z. Š. mirties 2002 m. gruodžio 30 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei jos sutuoktinis M. Š. nei jos vaikai R. Š. bei D. V. (Š.) nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas (b. l. 12-13).
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad M. Š. po sutuoktinės Z. Š. mirties 2002 m. gruodžio 30 d. per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi M. Š. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. Š. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 1998-03-30 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-1813 pagrindu. Aukščiau minėto nekilnojamojo registruotino turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė Z. Š. ir jos sutuoktinio M. Š. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinės Z. Š. mirties ir po to, M. Š. gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, o būtent, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės kopijų, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, įskaitant 3 mėnesių laikotarpį iš karto po sutuoktinės Z. Š. mirties 2002-12-30. Iš 2019-05-09 Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijos pažymos Nr. (2019-42403-PD)-816 apie asmens duomenis matyti, kad M. Š. nuo 1998-04-29 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kad pareiškėjas M. Š. po sutuoktinės Z. Š. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinasi butu, moka mokesčius už butui tiekiamas komunalines paslaugas, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai K. J. ir M. Š.. Netikėti liudytojų parodymais, kurie yra pareiškėjo kaimynai, teismas neturi pagrindo. Nuosavybės teisė į butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po Z. Š. mirties. Suinteresuotieji asmenys R. Š. bei D. V. kurie yra mirusios Z. Š. vaikai, nurodo, kad sutinka, kad būtų patenkintas tėvo pareiškimas. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad M. Š. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinės Zofijos šakialienės mirties, tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. Š. priėmė palikimą po sutuoktinės Z. Š. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės Z. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. gruodžio 30 d., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.