Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui V. M., išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau faktiškai gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 18 d., apie 09.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mokydama mokinį šeimos narį G. V. vairuoti automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo nuo stovinčios transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsitrenkė į minėtą transporto priemonę, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti. Eismo įvykio vietoje nepasiliko. Nurodoma šiais veiksmais pastarąją pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 126 bei 222 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 6 dalį bei padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. teigė jai inkriminuojamo eismo įvykio neatsimenanti, t. y. ji neužfiksavo, jog būtų kliudžiusi kokią nors kitą transporto priemonę. Visgi paaiškėjus, jog kilo įvykis kurio metu buvo apgadinti jos ir kiti automobiliai, ji neneigia galėjusi padaryti užfiksuotus apgadinimus, tačiau tuo metu tikrai to nepajuto ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Jos automobilis yra draustas, neseniai atlikta techninė apžiūra, turi teisę vairuoti, t. y. neturėjo jokio tikslo pasišalinti. 2014-12-18 kartu su sūnumi G. V. iš namų atvažiavo į Žirmūnų gatvėje esantį Verslo centrą, automobilį iki aikštelės vairavo jos sūnus. Automobilių stovėjimo aikštelėje sūnus išlipo ir nuėjo iki darbo, tuomet ji sėdo už automobilio vairo, nuėmė „M“ raidę ir išvažiavo. Nepajuto, kad ką nors kliudė. Pažymėjo, kad jos automobilis garsiai burzgia, be to, ji mėgsta garsiai klausyti radiją, taip pat pažymėjo tuo metu buvusi trumpai kirpta (vyriška) šukuosena, kadangi jai buvo atliekamos galvos procedūros. Jei inkriminuojamas įvykis buvo išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, tai yra pilnai įsitikinusi, kad už vairo galėjo sėdėti tik ji, o ne jos sūnus (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 55-57).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas G. V. parodė į darbą paprastai atvykstantis apie 10 valandą. Kadangi pradėjo lankyti kursus vairuotojo pažymėjimui įgyti ir jau buvo išlaikęs valstybinį teorijos egzaminą, pradėjo kartu su mama vairuoti „M“ raide paženklintą automobilį, norėdamas tinkamai pasiruošti praktinei vairavimo egzamino daliai. Paprastai jis nuvairuoja automobilį nuo namų iki darbo ((duomenys neskelbtini)), kur stovėjimo aikštelėje, priparkavęs automobilį, apsikeičia su mama vietomis. Automobilį paprastai priparkuoja neasfaltuotoje stovėjimo aikštelėje, kadangi prie darbo esančioje aikštelėje niekada nebūna vietos. 2014-12-18 diena jam buvo eilinė diena, niekuo neįsimenanti, negali tiksliai pasakyti, kas tą dieną vairavo automobilį. Nematė ir nieko negali pasakyti apie sidabrinės spalvos automobilio „Audi“, apgadinimus, juos pamatė tik fotonuotraukose. Nei namuose, nei kitomis aplinkybėmis nėra namuose su mama aptarinėję, kad buvo kažkoks eismo įvykis. Buvo staigmena, kai sužinojo tokią žinią iš policijos. Pažymėjo, kad atvairavęs automobilį iki darbo, visuomet apsikeisdavo su mama vietomis. Automobiliui išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės visada jame būdavo tik vienas asmuo, t. y. mama. Jis, sėdėdamas už vairo, iš aikštelės galėjo išvažiuoti nebent tik apie 22 valandą vakaro, kadangi, jei darbas baigdavosi vėlai, į užmiestį, kuriame jis gyvena, autobusai nebevykdavo, todėl paprašydavo, kad atvažiuotų tėvai ir tuo pačiu leistų pavairuoti iki namų. Nurodė, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas „M“ raide, ženklas buvo uždėtas gale kairėje pusėje ir priekyje dešinėje pusėje (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja A. Š. parodė, kad pagal surinktą medžiagą buvo priimtas sprendimas surašyti A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pastarajai mokant sūnų vairuoti buvo kliudytas ir apgadintas kitas automobilis, po ko pasišalinta iš eismo įvykio vietos, t. y. A. V. sėdėjo šalia kaip vairavimo instruktorė, o apgadinimus padarė jos sūnus G. V.. Pagrindas tokiam protokolui surašyti buvo liudytojų parodymai bei pačios A. V. ir jos sūnaus G. V. parodymai. Jie abu aiškino, kad iki darbo atvažiuodavo G. V., o iš aikštelės išvažiuodavo tik pati A. V.. Iš G. V., G. V. ir liudytojų parodymų visumos padarė išvadą, kad G. V., sėdint šalia, apgadinimus padarė G. V.. Paties fakto A. V. neprisiminė, o Gytis kažką aiškino, jog bandydamas apsisukti pamatė, kad per mažai vietos ir neprisiparkavęs išvažiavo. G. V. apie jokį įvažiavimą neminėjo, tik nurodė, kad automobilį buvo sunku priparkuoti. Pats G. V. (taip pat ir jo motina) neminėjo atsimenantis buvus bent kokį eismo įvykį, apie tai sužinojo būtent iš jos. Pagal surinktus įrodymus, jos įsitikinimu, automobilyje turėjo būti du asmenys, kadangi būtent taip nurodė A. V. ir G. V.. Liudytojai parodė, kad automobilis atvažiavo į aikštelę, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo, pastarieji nieko neminėjo, kad iš automobilio buvo išlipę asmenys, apsikeitė vietomis ir pan. Jos įsitikinimu, tiek G. V., tiek A. V. turėjo pajusti kontaktą, kadangi, kaip parodė liudytojai, buvo garsas, pabiro šukės. Neprisimena, ar suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Liudytojas V. S. nurodė, kad automobilį vairavo vyras, ar automobilyje buvo daugiau asmenų, 100 proc. nurodyti negalėjo. Liudytojas taip pat nurodė automobilio markę, modelį bei valstybinius numerius. Dėl ATPK 130 straipsnio inkriminavimo, tiksliau dėl fabulos suformulavimo, konsultavosi su įstaigos teisininku, tačiau patį sprendimą priėmė ji pati (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė 2014 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nepamena, matęs eismo įvykį. Apie 9.30 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie Žirmūnų verslo centro. Ten susitiko su V. S.. Susitikimo metu matė, kaip į stovėjimo aikštelę įvažiavo raudonos ar vyšninės spalvos „Audi“ markės automobilis, kurio vairuotojas norėjo prisiparkuoti ar tiesiog apsisukti, tačiau atlikdamas manevrą priekine dalimi (kampu) atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Automobiliui nuvažiavus pamatė iškritusias šukes, kurios buvo iš kaltininko automobilio. Įvykį matė ne daugiau kaip 20 m atstumu. Kiek buvo asmenų automobilyje ir kas vairavo, negali pasakyti, neatsimena. Jeigu neklysta, automobilyje buvo vienas asmuo. Kas sėdėjo už vairo, pasakyti negali, nematė. Taip pat nematė, kad automobilis būtų paženklintas. Po kontakto su kitu automobiliu vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir, lyg nieko nebūtų įvykę, išvažiavo iš aikštelės. Kolega V. S. užsirašė automobilio valstybinius numerius, jam buvo ramu, kad pastarasis viską užfiksavo ir paliks tą informaciją, todėl pats niekuo ir nebesirūpino bei nesidomėjo. Taip pat pažymėjo nematęs, kad įvažiavęs į stovėjimo aikštelę automobilis būtų sustojęs (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas V. S. parodė, jog 2014-12-18, apie 9.30-10 val., Žirmūnų verslo centro automobilių stovėjimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) buvo susitikęs su klientu V. K.. Bekalbėdami matė, kaip į aikštelę įvažiavo vyšninės spalvos „Audi“ markės automobilis, kuris pavažiavo aikštele ir norėjo priparkuoti automobilį stovėjimo vietoje. Manevruodamas atbulas, neapskaičiavo atstumo, priekine dalimi kliudė kito automobilio galą. Po kontakto vairuotojas automobilį sustabdė, persuko vairą į kitą pusę, kad nebesiremtų, pavažiavo atgal ir išvažiavo iš aikštelės. Įvykus kontaktui, pasigirdo garsas, abu automobiliai sujudėjo, nuo kaltininko automobilio iškrito šukės. Nuo įvykio vietos stovėjo netoliese, gal 5-10 m atstumu. Liudytojo teigimu, nuo to momento, kuomet automobilis įvažiavo į aikštelę iki kontakto, praėjo minutė ar daugiausia dvi, automobilis sustojęs tikrai nebuvo, sustojo tik tuomet, kuomet kliudė kitą automobilį. Jokie asmenys iš jo neišlipo, vietomis nesikeitė. Įvažiavusį automobilį pastebėjo automatiškai, kadangi viskas vyko šalimais, pati aikštelė yra nedidelė, automobilis visąlaik buvo jo periferinio matymo zonoje. Yra tikras, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras, ne vyresnio nei 30 metų amžiaus, daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. Automobilį matė iš abiejų šonų, iš pradžių iš priekio, po to iš šono, vairuotojas viduje sėdėjo vienas. Taip pat automobilis nebuvo paženklintas jokiais ženklais. Lapelį, kurį paliko ant nukentėjusiojo automobilio, užrašė jis. Įvykio datą atsimena, kadangi tą dieną jo lankomi anglų kalbos užsiėmimai vyko ne ketvirtadieniais įprastu laiku, o iš ryto, be to, jam reikėjo išnešti klientui dokumentus. Liudytojas taip pat nurodė, kad kartu su A. K. šalimais stovėjo ir pastarąjį atvežęs vairuotojas. Apie šį asmenį policijoje tik užsiminė, tačiau, kadangi nežinojo nei jo vardo, nei pavardės neminėjo. Esant būtinumui, stengtųsi išsiaiškinti konkrečius šio asmens duomenis, jis pats jo nei pažįsta, nei žino (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 77-79).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas D. L. parodė, jog kartu du dviem asmenimis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė, kaip „Audi“ markės automobilis parkuodamasis kliudė kitą tos pačios markės automobilį (tik naujesnio modelio) ir išvažiavo. „Audi“ markės automobilį pamatė tuo momentu, kai jis važiavo priešingoje aikštelės pusėje, nei stovėjo jie, paties įvažiavimo į aikštelę momento neužfiksavo. Automobilio vairuotojas, suradęs laisvą vietą, norėjo į ją pastatyti automobilį, tačiau važiuodamas priekine dalimi kliudė pilkos spalvos naujesnį „Audi“ markės automobilį. Garso beveik nebuvo, išgirdo, o vėliau ir pamatė iškritusias kliudžiusio automobilio žibinto šukes. Kontaktas tarp automobilių vyko visai šalia jų stovimos vietos, dėl ko viską matė aiškiai. Vairuotojas po kontakto pastatė automobilį į minėtą laisvą vietą, tačiau po to ėmė iš jos ir išvažiavo. Išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo. Galimai, jis ir nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę. Matė, jog nukentėjusiojo automobiliui buvo nubrozdintas priekinis bamperis. Yra tikras, jog automobilį vairavo vyriškis, vyresnio amžiaus, apie 50 metų. Taip pat gali tvirtai paliudyti ir tai, jog be jo automobilyje nebuvo jokių kitų asmenų, kadangi šias aplinkybes matė iš nedidelio atstumo. Šiuo metu neatsimena ir negali pasakyti, ar automobilis buvo paženklintas „M“ raide (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5124-932/2015 b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog A. V. mokant savo šeimos narį sūnų G. V. vairuoti automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nesilaikyta saugaus atstumo nuo kitos stovinčios transporto priemonės, į ją atsitrenkiant, bei šio kontakto metu apgadinant abu automobilius, tokiais veiksmais padarant ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Iš protokole išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog galimo eismo įvykio metu automobilio viduje buvo du asmenys – už vairo sėdėjo G. V., o šalia – A. V. (būtent tokios pozicijos surašydama protokolą laikėsi ir jį surašiusi tyrėja A. Š.). Be to, A. V. nagrinėjamo įvykio metu įvardijant kaip vairavimo instruktorę, akivaizdu, jog automobilis turėjo būti paženklintas atitinkamu skiriamuoju ženklu. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, tokių išvadų daryti negali. Visų pirma, priešingai nei teisme teigė kaip liudytoja apklausta A. Š., nei administracinėn atsakomybėn traukiama A. V., nei G. V. negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su byloje nagrinėjamu įvykiu. Tiek vienas, tiek kitas teigė tokio įvykio neužfiksavę, o, jeigu visgi jau taip nutiko, tikino, kad protokole nurodytu laiku už vairo galėjo sėdėti tik A. V.. Būtent ji, o ne G. V. išvažiuodavo iš aikštelės (sūnus tik atvairuodavo automobilį iki darbo, po ko jiedu apsikeisdavo vietomis, A. V. nuimdavo skiriamuosius ženklus ir išvažiuodavo pati sėdėdama už vairo; G. V. išvažiuoti galėjo nebent vėlai vakare, po 22 val., tačiau jokiu būdu ne ryte).

Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose buvo apklausti maksimaliai visi asmenys, galintys nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes. Iš liudytojų parodymų matyti štai tokios esminės aplinkybės:

Liudytojas V. S. parodė, jog automobilį vairavo vyriškos lyties asmuo, ne daugiau nei 30 metų amžiaus, be jo automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Šias aplinkybes įsidėmėjo gerai, automobilį matė iš abiejų šonų, stovėjo 5-10 m atstumu. Be to, gerai matė ir tai, kad automobilis nebuvo pažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais. Automobilį pamatė iškart vos tik jis įvažiavo į aikštelę, automobilis sustojęs nebuvo, niekas iš automobilio neišlipo, jokie asmenys vietomis neapsikeitė, iki kontakto automobilis visą laiką buvo jo periferinio matymo zonoje.Liudytojas D. L. kategoriškai patvirtino, jog automobilį vairavo vyriškis (pagyvenęs, apie 50 metų amžiaus), daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. To, ar automobilis buvo paženklintas, nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo, nurodė šių aplinkybių neatsimenantis. Automobilį pamatė nuo to momento, kuomet jis važiavo priešingoje aikštelės pusėje.Liudytojas A. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo automobilį ir kiek jame buvo asmenų. Jei gerai atsimena, viduje buvo tik vairuotojas. Taip pat negalėjo nurodyti, ar automobilis buvo paženklintas.

Taigi nei iš administracinėn atsakomybėn traukiamos A. V., nei iš liudytojų G. V., V. S., A. K. bei D. L. parodymų akivaizdžiai negalima daryti išvados, jog eismo įvykis kilo A. V. mokant savo sūnų G. V. vairuoti automobilį. Priešingai, teisme apklaustų liudytojų V. S., D. L., iš dalies A. K. parodymai leidžia manyti, jog A. V. automobilyje apskritai nebuvo, o už vairo sėdėjo vyriškos lyties asmuo (remiantis vieno liudytojo parodymais, jaunesnis, iki 30 metų, pagal kito liudytojo parodymus – kur kas vyresnio amžiaus). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, kurios leido teismui manyti, jog galimo eismo įvykio metu automobilyje buvo tik vienas asmuo (vyriškos lyties), administracinėn atsakomybėn traukiamai A. V. nesėdint šalimais ir nemokant kito asmens vairuoti, t. y. esant pagrindui manyti, jog automobilį savarankiškai vairavo G. V. arba G. V. sutuoktinis A. V., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su medžiaga grąžino jį surašiusiai Institucijai (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui) trūkumams pašalinti.

2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su papildomai surinkta medžiaga. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad papildomai buvo atliktas iš esmės vienintelis veiksmas, t. y. apklaustas A. V., kuris parodė 2014-12-18, 9.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negalėjęs būti, kadangi tokiu metu, kaip ir įprastai, buvo savo darbe. Be to, jis vairuoja kitą automobilį („Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojęsis viso labo porą kartų (b. l. 4). Institucija, nustačiusi, jog A. V. automobilio „Audi 100 Avant“ nevairavo, daugiau kitų veiksmų, teismo nutarime įvardintų kaip trukdančių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, neatliko. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys bei apimtis liko nepakitę, t. y. teismui pateiktas tas pats protokolas.

Tokiu būdu teismas, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatęs nesant jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės – automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo A. V. mokant savo sūnų G. V. vairuoti automobilį bei vėliau iš eismo įvykio vietos pasišalinant, analizuotinoje situacijoje gali priimti vienintelį sprendimą – A. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nesant jos veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (ROIK: 07-15-9167983) išsiųsti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui asmens, padariusio nurodytus pažeidimus, nustatymui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.