Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui V. M., išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau faktiškai gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 18 d., apie 09.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mokydama mokinį šeimos narį G. V. vairuoti automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo nuo stovinčios transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsitrenkė į minėtą transporto priemonę, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti. Eismo įvykio vietoje nepasiliko. Nurodoma šiais veiksmais pastarąją pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 126 bei 222 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 6 dalį bei padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama A. V. teigė jai inkriminuojamo eismo įvykio neatsimenanti, t. y. ji neužfiksavo, jog būtų kliudžiusią kokią nors kitą transporto priemonę. Visgi paaiškėjus, jog kilo įvykis kurio metu buvo apgadinti jos ir kiti automobiliai, ji neneigia galėjusi padaryti užfiksuotus apgadinimus, tačiau tuo metu tikrai to nepajuto ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Jos automobilis yra draustas, neseniai atlikta techninė apžiūra, turi teisę vairuoti, t. y. neturėjo jokio tikslo pasišalinti. 2014-12-18 kartu su sūnumi G. V. iš namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį Verslo centrą, automobilį iki aikštelės vairavo jos sūnus. Automobilių stovėjimo aikštelėje sūnus išlipo ir nuėjo iki darbo, tuomet ji sėdo už automobilio vairo, nuėmė „M“ raidę ir išvažiavo. Nepajuto, kad ką nors kliudė. Pažymėjo, kad jos automobilis garsiai burzgia, be to, ji mėgsta garsiai klausyti radiją, taip pat pažymėjo tuo metu buvusi trumpai kirpta (vyriška) šukuosena, kadangi jai buvo atliekamos galvos procedūros. Jei inkriminuojamas įvykis buvo išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, tai yra pilnai tikra, kad už vairo galėjo sėdėti tik ji, o ne jos sūnus (b. l. 55-57).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas G. V. parodė į darbą paprastai atvykstantis apie 10 valandą. Kadangi pradėjo lankyti kursus vairuotojo pažymėjimui įgyti ir jau buvo išlaikęs valstybinį teorijos egzaminą, pradėjo kartu su mama vairuoti „M“ raide paženklintą automobilį, norėdamas tinkamai pasiruošti praktinei vairavimo egzamino daliai. Paprastai jis nuvairuoja automobilį nuo namų iki darbo ((duomenys neskelbtini)), kur stovėjimo aikštelėje, priparkavęs automobilį, apsikeičia su mama vietomis. Automobilį paprastai priparkuoja neasfaltuotoje stovėjimo aikštelėje, kadangi prie darbo esančioje aikštelėje niekada nebūna vietos. 2014-12-18 diena jam buvo eilinė diena, niekuo neįsimenanti, negali tiksliai pasakyti, kas tą dieną vairavo automobilį. Nematė ir nieko negali pasakyti apie sidabrinės spalvos automobilio „Audi“, apgadinimus, juos pamatė tik fotonuotraukose. Nei namuose, nei kitomis aplinkybėmis nėra namuose su mama aptarinėję, kad buvo kažkoks eismo įvykis. Buvo staigmena, kai sužinojo tokią žinią iš policijos. Pažymėjo, kad atvairavęs automobilį iki darbo, visuomet apsikeisdavo su mama vietomis. Automobiliui išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės visada jame būdavo tik vienas asmuo, t. y. mama. Jis, sėdėdamas už vairo, iš aikštelės galėjo išvažiuoti nebent tik apie 22 valandą vakaro, kadangi, jei darbas baigdavosi vėlai, į užmiestį, kuriame jis gyvena, autobusai nebevykdavo, todėl paprašydavo, kad atvažiuotų tėvai ir tuo pačiu leistų pavairuoti iki namų. Nurodė, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas „M“ raide, ženklas buvo uždėtas gale kairėje pusėje ir priekyje dešinėje pusėje (b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja A. Š. parodė, kad pagal surinktą medžiagą buvo priimtas sprendimas surašyti A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pastarajai mokant sūnų vairuoti buvo kliudytas ir apgadintas kitas automobilis, po ko pasišalinta iš eismo įvykio vietos, t. y. A. V. sėdėjo šalia kaip vairavimo instruktorė, o apgadinimus padarė jos sūnus G. V.. Pagrindas tokiam protokolui surašyti buvo liudytojų parodymai bei pačios A. V. ir jos sūnaus G. V. parodymai. Jie abu aiškino, kad iki darbo atvažiuodavo G. V., o iš aikštelės išvažiuodavo tik pati A. V.. Iš G. V., G. V. ir liudytojų parodymų visumos padarė išvadą, kad G. V., sėdint šalia, apgadinimus padarė G. V.. Paties fakto A. V. neprisiminė, o Gytis kažką aiškino, jog bandydamas apsisukti pamatė, kad per mažai vietos ir neprisiparkavęs išvažiavo. G. V. apie jokį įvažiavimą neminėjo, tik nurodė, kad automobilį buvo sunku priparkuoti. Pats G. V. (taip pat ir jo motina) neminėjo atsimenantis buvus bent kokį eismo įvykį, apie tai sužinojo būtent iš jos. Pagal surinktus įrodymus, jos įsitikinimu, automobilyje turėjo būti du asmenys, kadangi būtent taip nurodė A. V. ir G. V.. Liudytojai parodė, kad automobilis atvažiavo į aikštelę, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo, pastarieji nieko neminėjo, kad iš automobilio buvo išlipę asmenys, apsikeitė vietomis ir pan. Jos įsitikinimu, tiek G. V., tiek A. V. turėjo pajusti kontaktą, kadangi, kaip parodė liudytojai, buvo garsas, pabiro šukės. Neprisimena, ar suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Liudytojas V. S. nurodė, kad automobilį vairavo vyras, ar automobilyje buvo daugiau asmenų, 100 proc. nurodyti negalėjo. Liudytojas taip pat nurodė automobilio markę, modelį bei valstybinius numerius. Dėl ATPK 130 straipsnio inkriminavimo, tiksliau dėl fabulos suformulavimo, konsultavosi su įstaigos teisininku, tačiau patį sprendimą priėmė ji pati (b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė 2014 m. gruodžio mėn., tikslios dienos nepamena, matęs eismo įvykį. Apie 9.30 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su V. S.. Susitikimo metu matė, kaip į stovėjimo aikštelę įvažiavo raudonos ar vyšninės spalvos „Audi“ markės automobilis, kurio vairuotojas norėjo prisiparkuoti ar tiesiog apsisukti, tačiau atlikdamas manevrą priekine dalimi (kampu) atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Automobiliui nuvažiavus pamatė iškritusias šukes, kurios buvo iš kaltininko automobilio. Įvykį matė ne daugiau kaip 20 m atstumu. Kiek buvo asmenų automobilyje ir kas vairavo, negali pasakyti, neatsimena. Jeigu neklysta, automobilyje buvo vienas asmuo. Kas sėdėjo už vairo, pasakyti negali, nematė. Taip pat nematė, kad automobilis būtų paženklintas. Po kontakto su kitu automobiliu vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir, lyg nieko nebūtų įvykę, išvažiavo iš aikštelės. Kolega V. S. užsirašė automobilio valstybinius numerius, jam buvo ramu, kad pastarasis viską užfiksavo ir paliks tą informaciją, todėl pats niekuo ir nebesirūpino bei nesidomėjo. Taip pat pažymėjo nematęs, kad įvažiavęs į stovėjimo aikštelę automobilis būtų sustojęs (b. l. 69-72).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas V. S. parodė, jog 2014-12-18, apie 9.30-10 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) buvo susitikęs su klientu V. K.. Bekalbėdami matė, kaip į aikštelę įvažiavo vyšninės spalvos „Audi“ markės automobilis, kuris pavažiavo aikštele ir norėjo priparkuoti automobilį stovėjimo vietoje. Manevruodamas atbulas, neapskaičiavo atstumo, priekine dalimi kliudė kito automobilio galą. Po kontakto vairuotojas automobilį sustabdė, persuko vairą į kitą pusę, kad nebesiremtų, pavažiavo atgal ir išvažiavo iš aikštelės. Įvykus kontaktui, pasigirdo garsas, abu automobiliai sijudėjo, nuo kaltininko automobilio iškrito šukės. Nuo įvykio vietos stovėjo netoliese, gal 5-10 m atstumu. Liudytojo teigimu, nuo to momento, kuomet automobilis įvažiavo į aikštelę iki kontakto, praėjo minutė ar daugiausia dvi, automobilis sustojęs tikrai nebuvo, sustojo tik tuomet, kuomet kliudė kitą automobilį. Jokie asmenys iš jo neišlipo, vietomis nesikeitė. Įvažiavusį automobilį pastebėjo automatiškai, kadangi viskas vyko šalimais, pati aikštelė yra nedidelė, automobilis visąlaik buvo jo periferinio matymo zonoje. Yra tikras, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras, ne vyresnio nei 30 metų amžiaus, daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. Automobilį matė iš abiejų šonų, iš pradžių iš priekio, po to iš šono, vairuotojas viduje sėdėjo vienas. Taip pat automobilis nebuvo paženklintas jokiais ženklais. Lapelį, kurį paliko ant nukentėjusiojo automobilio, užrašė jis. Įvykio datą atsimena, kadangi tą dieną jo lankomi anglų kalbos užsiėmimai vyko ne ketvirtadieniais įprastu laiku, o iš ryto, be to, jam reikėjo išnešti klientui dokumentus. Liudytojas taip pat nurodė, kad kartu su A. K. šalimais stovėjo ir pastarąjį atvežęs vairuotojas. Apie šį asmenį policijoje tik užsiminė, tačiau, kadangi nežinojo nei jo vardo, nei pavardės neminėjo. Esant būtinumui, stengtųsi išsiaiškinti konkrečius šio asmens duomenis, jis pats jo nei pažįsta, nei žino (b. l. 77-79).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas D. L. parodė, jog kartu du dviem asmenimis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir matė, kaip „Audi“ markės automobilis parkuodamasis kliudė kitą tos pačios markės automobilį (tik naujesnio modelio) ir išvažiavo. „Audi“ markės automobilį pamatė tuo momentu, kai jis važiavo priešingoje aikštelės pusėje, nei stovėjo jie, paties įvažiavimo į aikštelę momento neužfiksavo. Automobilio vairuotojas, suradęs laisvą vietą, norėjo į ją automobilį pastatyti, tačiau važiuodamas priekine dalimi kliudė pilkos spalvos naujesnį „Audi“ markės automobilį. Garso beveik nebuvo, išgirdo, o vėliau ir pamatė iškritusias kliudžiusio automobilio žibinto šukes. Kontaktas tarp automobilių vyko visai šalia jų stovimos vietos, dėl ko viską matė aiškiai. Vairuotojas po kontakto pastatė automobilį į minėtą laisvą vietą, tačiau po to ėmė iš jos ir išvažiavo. Išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo. Galimai, jis ir nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę. Matė, jog nukentėjusiojo automobiliui buvo nubrozdintas priekinis bamperis. Yra tikras, jog automobilį vairavo vyriškis, vyresnio amžiaus, apie 50 metų. Taip pat gali tvirtai paliudyti ir tai, jog be jo automobilyje nebuvo jokių kitų asmenų, kadangi šias aplinkybes matė iš nedidelio atstumo. Šiuo metu neatsimena ir negali pasakyti, ar automobilis buvo paženklintas „M“ raide (b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tokią asmens teisę turi užtikrinti teismai, taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus. Šios teisės, be kita ko, yra užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga dėl esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurie užkerta kelią tolimesnei teisenai, grąžintina ATP protokolą surašiusiai policijos įstaigai tinkamai paruošti bylą nagrinėjimui teisme ir štai dėl ko:

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį traukiama dėl to, kad jai, mokant savo šeimos narį sūnų G. V. vairuoti automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nesilaikyta saugaus atstumo nuo kitos stovinčios transporto priemonės, į ją atsitrenkiant, bei šio kontakto metu apgadinant abu automobilius. Iš tokių išdėstytų faktinių aplinkybių seka, jog galimo eismo įvykio metu automobilio viduje buvo du asmenys – už vairo sėdėjo G. V., o šalia – A. V. (būtent tokios pozicijos surašydama protokolą laikėsi ir jį surašiusi tyrėja A. Š.). Be to, A. V. nagrinėjamo įvykio metu įvardijant kaip vairavimo instruktorę, akivaizdu, jog automobilis turėjo būti paženklintas atitinkamu skiriamuoju ženklu. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, tokių išvadų daryti negali. Visų pirma, priešingai nei teisme teigė kaip liudytoja apklausta A. Š., nei administracinėn atsakomybėn traukiama A. V., nei G. V. negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su byloje nagrinėjamu įvykiu. Tiek vienas, tiek kitas teigė tokio įvykio neužfiksavę, o, jeigu visgi jau taip nutiko, tikino, kad protokole nurodytu laiku už vairo galėjo sėdėti tik A. V.. Būtent ji, o ne G. V. išvažiuodavo iš aikštelės (sūnus tik atvairuodavo automobilį iki darbo, po ko jiedu apsikeisdavo vietomis, A. V. nuimdavo skiriamuosius ženklus ir išvažiuodavo pati sėdėdama už vairo; G. V. išvažiuoti galėjo nebent vėlai vakare, po 22 val., tačiau jokiu būdu ne ryte).

Kitas momentas, kurį būtina aptarti, yra teismo posėdyje tiesiogiai apklaustų liudytojų parodymai. Teismas apklausė visus asmenis, kurie matė įvykį, ir iš pastarųjų parodymų matyti štai tokios esminės aplinkybės:

Liudytojas V. S. parodė, jog automobilį vairavo vyriškos lyties asmuo, ne daugiau nei 30 metų amžiaus, be jo automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Šias aplinkybes įsidėmėjo gerai, automobilį matė iš abiejų šonų, stovėjo 5-10 m atstumu. Be to, gerai matė ir tai, kad automobilis nebuvo pažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais. Automobilį pamatė iškart vos tik jis įvažiavo į aikštelę, automobilis sustojęs nebuvo, niekas iš automobilio neišlipo, jokie asmenys vietomis neapsikeitė, iki kontakto automobilis visą laiką buvo jo periferinio matymo zonoje.Liudytojas D. L. kategoriškai patvirtino, jog automobilį vairavo vyriškis (pagyvenęs, apie 50 metų amžiaus), daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. To, ar automobilis buvo paženklintas, nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo, nurodė šių aplinkybių neatsimenantis. Automobilį pamatė nuo to momento, kuomet jis važiavo priešingoje aikštelės pusėje.Liudytojas A. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo automobilį ir kiek jame buvo asmenų. Jei gerai atsimena, viduje buvo tik vairuotojas. Taip pat negalėjo nurodyti, ar automobilis buvo paženklintas.

Taigi nei iš administracinėn atsakomybėn traukiamos A. V., nei iš liudytojų G. V., V. S., A. K. bei D. L. parodymų akivaizdžiai negalima daryti išvados, jog eismo įvykis kilo A. V., mokant savo sūnų G. V. vairuoti automobilį. Priešingai, teisme apklaustų liudytojų V. S., D. L., iš dalies A. K. parodymai leidžia manyti, jog A. V. automobilyje apskritai nebuvo, o už vairo sėdėjo vyriškos lyties asmuo (remiantis vieno liudytojo parodymais, jaunesnis, iki 30 metų, pagal kito liudytojo parodymus – kur kas vyresnio amžiaus). Galima daryti prielaidą, kad automobilį savarankiškai vairavo G. V. arba G. V. sutuoktinis A. V., kuris, kaip matyti iš pastarosios paaiškinimo, retais atvejais taip pat sėsdavo už minimo automobilio vairo. Pareiga tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, suformuluojant tinkamą ir aiškų kaltinimą, tenka jį surašiusiai institucijai. Šiuo atveju ši pareiga nėra tinkamai įvykdyta, kadangi byloje surinkti duomenys rodo, jog galimo eismo įvykio metu automobilyje buvo tik vienas asmuo (vyriškos lyties), administracinėn atsakomybėn traukiamai A. V. nesėdint šalimais ir nemokant kito asmens vairuoti. Išdėstyti protokolo turinio trūkumai laikytini trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl darytina išvada, kad A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir grąžintinas kartu su medžiaga jį surašiusiai institucijai aukščiau nurodytų trūkumų šalinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-27850191-15, surašytą A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kartu su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui trūkumų pašalinimui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.