- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-153-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00291-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- H. E.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-153-253/2014
2014 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. E. ieškinį atsakovei V. G. dėl avanso ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Lt sumokėto avanso, 400 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-06 tarp šalių sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, jos įvykdymo užtikrinimui ieškovas sumokėjo atsakovei 5 000 Lt avansą, tačiau sandoris iki susitarto termino – 2013-03-01 nebuvo sudarytas. Teigia, kad sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nuslėpė nuo ieškovo – turto pirkėjo, aplinkybę, kad turtas įkeistas bankui, yra perduotas realizuoti priverstine tvarka per antstolį, per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą nepasirūpino nekilnojamojo turto arešto panaikinimu, hipotekos kreditoriaus sutikimu. Mano, kad atsakovė, gavusi 5 000 Lt avanso ir neįvykus sandoriui jo negrąžinusi, be pagrindo įgijo turto, todėl privalo jį grąžinti ieškovui. Ieškovas turto pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti atliko turto įvertinimą, todėl tai yra ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė, nes sandoris neįvyko dėl jos kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 5 000 Lt avanso, 150 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismo nuomone, šalys neįrodė viena kitos kaltės dėl neįvykusios notarinės formos pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas pakankamai svaria laikė aplinkybę, kad atsakovė pateikė ne visą ir nepakankamai informacijos ieškovui – turto pirkėjui, dėl perkamo turto įkeitimo ir jo perdavimo realizuoti per antstolių kontorą. Daryta išvada, kad abi šalys nebuvo tinkamai pasirengusios šį sandorį sudaryti iki 2013-03-01 ir vengė tinkamo bendradarbiavimo siekiant avansinės sutarties tikslo. Šalys neįrodė, kad viena kitą informavo apie avansinės sutarties vykdymo turinį ir tvarką, vykdymo kliūtis, nevykdė abipusės pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį, bei viena kitą informuoti apie avansinės sutarties sąlygų neįvykdymo priežastis ar avansinės sutarties nutraukimą. Teismas vertino, kad šalys viena kitos atžvilgiu, siekiant sudarytos avansinės sutarties tikslo susitartu terminu, buvo nepakankamai aktyvios, sąžiningos ir apdairios, todėl nėra pagrindo nustatyti tik vienos šalies kaltės dėl neįvykusio sandorio. Notarinio sandorio nesudarymo faktas aiškus ir nepaneigtas, ieškovo sumokėtas 5 000 Lt avansas atsakovei yra dalis pirkimo–pardavimo kainos, todėl neįvykus sandoriui avansas turi būti grąžintas. Teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti atsakovės V. G. teisę negrąžinti avanso, be to, nenustatė aplinkybių atsakovę atleisti nuo avanso grąžinimo dėl ieškovo kaltės neįvykus sandoriui. Atsakovei atsisakius gera valia grąžinti avansą, avansas priteistas taikant sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir laikant, kad avansinė sutartis pasibaigė, todėl sutarties šalys privalo viena kitai grąžinti tai, ką gavo pagal sutartį. Teismas netenkino reikalavimo dalies dėl 400 Lt nuostolių priteisimo, kadangi šie nuostoliai atsirado ieškovo valia ir iniciatyva jam atlikus ketinamo pirkti turto vertinimą jo paties naudai ir interesais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamame sprendime ginčo sutartis įvardijama avansine, nors abi šalys pripažįsta, kad tai buvo preliminarioji sutartis. Sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos CK 6.193 str., ir sutarties turinys leidžia teigti, kad preliminariojoje sutartyje buvo numatytos netesybos. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pažeidė CPK 4 str. Abiejų šalių veiksmai turėjo būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Bylą nagrinėjęs teismas to neatliko, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 str. Teigia, kad apie turto teisinį režimą ieškovui buvo pranešta iš karto, kai jis atvyko domėtis turto įsigijimu, tai buvo daroma jo iniciatyva. Ieškovas 2013-02-08 pasirašydamas preliminariąją sutartį, neginčijamai žinojo apie nekilnojamojo turto teisinę padėtį, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pateikė ne visą ir nepakankamą informaciją. Atsakovė laiku atliko visus veiksmus, kad preliminarioji sutartis galėtų būti tinkamai įvykdyta, siekė konstruktyvaus bendradarbiavimo ir turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovo ketinimai yra rimti ir pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, nes ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos sutarties įvykdymui. Ieškovui neįrodžius, kad jis pats vykdė bendradarbiavimo pareigą, jis neturėjo teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pasiteisinimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nesutinka su teismo išvadomis, kad parduodamo turto apribojimai galėjo įtakoti ieškovo valią ir sprendimą dėl turto įsigijimo. Mano, kad tikroji pagrindinio sandorio nesudarymo priežastis – ieškovo viltis įsigyti turtą varžytynių metu už mažesnę kainą. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., kadangi iš esmės nepasisakė dėl pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad atsakovė, norėdama teisėtai pasilikti sau 5 000 Lt avansą, privalėjo įrodyti pirkėjo H. E. kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ji to nepadarė, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, įpareigojantį atsakovę grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą pagal sutartį. Teismas sprendimą grindė abipuse šalių kalte, nors ieškovo manymu, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta yra tik atsakovė. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju atsakovė privalo grąžinti avansą ieškovui, remiantis CK 6.165 str. 5 d. Mano, kad atsakovė nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2013-01-06, jos tekstas surašytas pačios atsakovės ranka, sutartyje atsakovė neužsimena, kad parduodamas turtas yra įkeistas ar areštuotas. Derinant kredito gavimo sąlygas su AB „Swedbank“, ieškovui buvo paaiškinta, kad jo norimas įsigyti turtas yra įkeistas kitam bankui ir yra areštuotas. Tokie atsakovės veiksmai liudija jos nesąžiningumą. Atsakovė, neturėdama teisės laisvai disponuoti turtu, negalėjo prisiimti įsipareigojimo jo parduoti ir imti avansą už tai. Skolininkui parduodant turtą pasiūlytam pirkėjui, pastarasis privalo sumokėti visus pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą pagal CPK 704 str. 2 d., bet ne skolininkui. Vien faktas, kad pardavėja pagal preliminarią sutartį nebūtų pardavėja pagrindinėje sutartyje, patvirtina preliminariosios sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. 2013-02-26 ieškovo per notarę atsakovei išsiųstas pareiškimas, kuriuo pareikalavo grąžinti avansą, nelaikytinas preliminarios sutarties nutraukimu ir rodo, kad ieškovas iki pat galo nesuvokė, kaip turtas turėtų būti jam parduodamas bei įrodo, kad nei antstolė, nei pati pardavėja su juo nebuvo susisiekusi ir nebuvo paaiškinusi, kaip vyks procedūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2013-01-06 sudaryta sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo už 160 000 Lt (b. l. 8). Sutartyje šalys taip pat numatė, kad ieškovas (pirkėjas) H. E. 5 000 Lt palieka sandorio garantui skirtą sumą, o likusią 155 000 Lt sumokės iki 2013-03-01; sandoriui neįvykus iki 2013-03-01, pinigų suma negrąžinama. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutartis patikslinta 2013-02-08, nurodant, kad likusi sandorio suma – 150 000 Lt. Nustatyta, kad sutartyje nurodytu terminu minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, turi įvertinti, kaip kvalifikuoti pagal preliminarųjį susitarimą perduotus pinigus. Apeliantė teigia, kad ginčo šalys sudarė preliminariąją sutartį, kurioje buvo sutarta dėl 5 000 Lt dydžio netesybų. Iš šalių sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovei buvo perduota 5 000 Lt suma, kuri turėjo būti įskaityta į perkamo nekilnojamojo turto kainą. Tad šiuo atveju perduotą sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip avansą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesudarius pagrindinės sutarties, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje taip pat numatė, kad pagrindiniam sandoriui neįvykus iki 2013-03-01, sumokėta pinigų suma negrąžinama. Taigi preliminariosios sutarties turinys patvirtina, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatė prievolės užtikrinimo būdą – netesybas (CK 6.71 str. 1 d.). Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti minėtas pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas, bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Pagal CK 6.165 str. 4 d. civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, gali būti taikomos esant neteisėtiems asmens veiksmams. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose, kaip civilinės atsakomybės sąlyga dėl netesybų pagrindo, yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu būtų pripažinta ieškovo kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, būtų pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovės minimaliems nuostoliams, patirtiems ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje abi preliminariosios sutarties šalys elgėsi nepakankamai sąžiningai, apdairiai ir protingai (CK 1.5 str. 1 d., 4 d., 6.158 str., 6.163 str., 6.193 str.).
Matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės ketinimai dėl turto pirkimo–pardavimo buvo realūs ir rimti – atsakovė ieškojo turto pirkėjo, nes priverstinio skolos išieškojimo procesas truko ilgą laiką, o ieškovas siekė turtą įgyti – tuo tikslu atliko turto vertinimą, kreipėsi į bankus dėl kredito gavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pateikė ne visą ir nepakankamai svarbios informacijos turto pirkėjui (ieškovui) dėl turto įkeitimo ir priverstinio realizavimo vykdymo procese. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga CK 6.163 str. 4 d. norma, kurioje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šalis, privalanti atskleisti jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, esant ginčui tai privalo įrodyti.
Sudarydamos preliminariąją sutartį šalys vadovaujasi sutarčių laisvės ir sąžiningumo principais.
Šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta informacija apie tai, kad turtas įkeistas, jam taikytas areštas ir prasidėjęs vykdymo procesas. Apeliantė teigia, kad informavo ieškovą apie turto teisinį rėžimą iš karto, kai jis atvyko domėtis turto įsigijimu. Apeliantė nurodo, kad ieškovui iš karto buvo perduota 2007-08-22 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Ši ataskaita, užsakyta atsakovės turto įkeitimo AB DnB NORD bankui tikslu, neįrodo, kad aplinkybė apie planuojamo pirkti turto areštą ieškovui buvo žinoma preliminariosios sutarties sudarymo 2013-01-06, t. y. įsipareigojamų prisiėmimo, metu. Kaip nurodyta, minėtas dokumentas sudarytas dar 2007 m., o areštas minėtam turtui viešajame registre įregistruotas 2009-05-06, be to, matyti, kad turto hipoteka viešajame registre įregistruota 2005-09-26, tuo tarpu turto vertinimo ataskaitoje pateiktame 2005-07-13 VĮ Registrų centro pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, juridinių faktų įrašų dar nėra (b. l. 12–14, priedas prie bylos). Aplinkybės, kad apie turto areštą ieškovas sužinojo vėliau, vertintinos preliminariosios sutarties vykdymo faktinių aplinkybių kontekste.
Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 704 str. 3 d.). Šiame priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininku bei pardavėju išlieka skolininkas, o antstolis pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus tik organizuoja bei įvykdo priverstinį turto pardavimą, tačiau netampa parduodamo turto savininku (pardavėju). Pažymėtina, kad remiantis CPK 704 str. 1–2 d. parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Šiuo atveju šalių sutarta turto pardavimo kaina buvo didesnė už įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumą vykdomojoje byloje, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad ginčo sandorio atsakovė negalėjo sudaryti. Tačiau sąžiningo elgesio pareiga apima ir šalies pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis su antrąja šalimi, vykdyti sutartį kuo ekonomiškiau, veikti protingai ir apdairiai, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, kurių reikalauja tos sutarties prigimtis.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys ėmėsi veiksmų preliminariajai sutarčiai įvykdyti. Ieškovas kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl 155 000 Lt kredito suteikimo, bankas leido pasirašyti kredito sutartį tik tuomet, kai Registrų centro pažymėjime bus panaikintas nekilnojamojo turto areštas (b. l. 9, v. b. l. 22). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas sužinojo, jog turtas buvo įkeistas AB SEB bankui, kuris pareikalavo pirkti tik per juos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas H. E. ir R. E. 2013-02-04 kreipėsi į AB SEB banką dėl 155 000 Lt kredito sumos, tačiau bankas 2013-02-26 buvo priėmęs sprendimą suteikti tik 131 750 Lt kreditą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (b. l. 56). 2013-02-26 ieškovas per antstolę išsiuntė atsakovei pareiškimą dėl sutarties nutraukimo, kadangi atsakovė susitarimo pasirašymo metu nuslėpė turto arešto faktą, bei 5 000 Lt sumos grąžinimo (b. l. 43). Nors vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01973 yra pateiktas atsakovės 2013-02-12 prašymas parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui, 2013-02-14 antstolės patvarkymas dėl turto pardavimo ieškovui, atsakovės 2013-02-26 prašymas antstolei suteikti informaciją apie pardavimo eigą bei sutikimas termino pratęsimui, tačiau įvertinus civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0004/09/01973 medžiagą, atsakovės paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, negalima daryti išvados, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovą apie pagrindinio sandorio sudarymo aplinkybes, būdą, laiką ir vietą. Šalys nepateikė įrodymų, kad informavo viena kitą apie preliminariosios sutarties vykdymo tvarką ir kilusias kliūtis.
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, sudarydama ginčo preliminariąją sutartį, neatskleidė visos informacijos, turinčios reikšmės sutarčiai sudaryti, t. y. apie parduodamam turtui taikomus apribojimus, turinčius įtaką įvertinant galinčias kilti kliūtis. Taip pat sutiktina, kad ir ieškovas, kaip būsimas buto pirkėjas, veikdamas pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo pareigą įsitikinti duomenų apie perkamą objektą teisingumu bei aktualumu. Vadovaujantis CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Šalys buvo sutarusios iki 2013-03-01 sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jos nesudarė. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-04 nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Įvertinus šalių elgesį po preliminariosios sutarties sudarymo, siekiant jos tikslo susitartu terminu, darytina išvada, kad vykdydamos preliminariąją sutartį sandorio šalys nepakankamai bendradarbiavo, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai nenustatytas tik vienos iš sutarties šalių nesąžiningas elgesys dėl pagrindinio sandorio nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sandoris neįvyko dėl abiejų šalių nepakankamo aktyvumo, sąžiningumo ir apdairumo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nenustatytas teisinis pagrindas į ieškovo pagrįstai reikalaujamą grąžinti avansą įskaityti kitos šalies (atsakovės) priešpriešinį vienarūšį reikalavimą taikyti netesybas.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatos pažeidimo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomus rašytinius įrodymus tyrė, skundžiamame sprendime yra pateiktas pirmosios instancijos teismo atliktas bylos įrodymų visumos duomenų vertinimas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakyta dėl kiekvieno iš byloje keliamų reikalavimų, išdėstyta padarytų išvadų argumentacija, nurodytos teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad neatskleista bylos esmė ar pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str., 270 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Teisėtos ir pagrįstos skundžiamos pirmosios instancijos sprendimo dalies apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktais duomenimis sudaro 1 000 Lt (b. l. 112). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą palikti nepakeistą.