Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1986m. rugpjūčio 25d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 90str. 3d. laisvės atėmimu 3 metams;

2. 1992m. rugpjūčio 26d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 146str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3. 2000m. rugpjūčio 24d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 271str. 3d. laisvės atėmimu 1metams 4 mėnesiams su 200 lt. vertės turto konfiskavimu;

4. 2008m. gegužės 10d. Raseinių apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 145str. 1d. ir 2d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5. 2011m. balandžio 14d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 145str. 1d. ir 286str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

6. 2014m. sausio 13d. Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 145 str. 2 d., 286 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. A. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2016 m. birželio 17 dieną, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kauptuko kotu sudavė savo seseriai G. V. į kairę pažastį ir vieną kartą kaupuku ir keturis kartus kaupuko kotu sudavė G. V. sugyventiniui S. T. į dešinę koją, taip nukentėjusiesiems G. V. ir S. T. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis po bausmės atlikimo iš laisvės atėmimo vietos grįžo 2016 m. kovo 21 dieną ir apsigyveno pas draugą (duomenys neskelbtini). Jis negyvena pas motiną, nes ši jo niekur eiti neišleidžia. Netoli jo, (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo G. V.. Jis pyksta ant sesers, kad ši su sugyventiniu girtauja. Birželio mėnesį, dienos jis neprisimena, jis blaivus nuėjo pas seserį, nusinešė kauptuką ir paklausė, kodėl nenuravėtos jos bulvės. Dėl apžėlusio sesers daržo jam gėda prieš kaimynus. Jis norėjo pasikviesti G. V. su jos sugyventiniu S. T., kad šie eitų ravėti bulvių ir pats ketino padėti. Seserį su sugyventiniu rado geriančius alų. Jie pradėjo pyktis. Jis supykęs sudavė smūgius seseriai ir jos sugyventiniui. Jis sudavė smūgius kauptuko kotu – seseriai G. V. sudavė vieną smūgį, o jos sugyventiniui S. T. sudavė apie penkis smūgius į įvairias kūno vietas, kur kliuvo. Su metaline, aštria kauptuko galva jis nesudavė nė karto. Jis nematė, kad kuriam nors bėgtų kraujas. Tuoj po to jis išėjo iš sesers namų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. A. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu S. T. gyvena (duomenys neskelbtini). K. A. yra jos brolis. Jis anksčiau gyveno kartu su jų motina, tačiau šiuo metu ji jo nepriima. Įvykio dieną, dienos metu pas ją ir jos sugyventinį į namus atėjo jos brolis K. ir atsivedė mažametį vaiką. Brolis buvo agresyvus, atsinešė kauptuką. Jis stipriai patraukė duris ir kablys, kuriuo buvo užkabintos durys, atšoko. Jis, įėjęs į jų namų vidų, klausė, kodėl nenuravėtos jų bulvės. Tuo metu ji ir sugyventinis sėdėjo ant sofos – lovos. Į kambarį įėjęs K. A. priėjo prie sofos – lovos ir pradėjo ant jos šaukti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ir vieną kartą sudavė jai kauptuko aštriu galu į kairę ranką ir tuo pačiu pataikė į pažastį. Po suduoto smūgio jai labai skaudėjo, vėliau atsirado mėlynė. Po to, kad K. A. jai sudavė, jos sugyventinis S. T. bandė stotis ir ją ginti, tada jos brolis su kauptuku S. T. sudavė daug smūgių. Vienas iš smūgių S. T. buvo suduotas aštriu kauptuko galu į koją prie kirkšnies. Ten buvo kirstinė žaizda, bėgo kraujas. Kitus smūgius K. A. S. T. su kauptuku sudavė kur papuolė. Ji vėliau matė, kad buvo mėlynės sugyventiniui ant kojų, mėlynas šonas. Sudavęs smūgius K. A. išėjo iš jų namų. Ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir jie atvyko. Greitosios med. pagalbos jie atsisakė, kirstinė žaizda S. T. užgijo pati. Nukentėjusioji nurodė, kad K. A. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, prašo jį kuo griežčiau nubausti.

Nukentėjusioji G. V. savo parodymus patvirtino akistatos su K. A. metu (l.73-76).

Nukentėjusysis S. T. paaiškino analogiškai, kaip ir G. V.. Jis papildė, kad anksčiau jį buvo sumušęs K. A.. Šio įvykio dieną jis į jų namus atėjo ir atsinešė kauptuką. Jis šaukė ant savo sesers G. V., vartojo įvairius necenzūrinius žodžius ir kauptuko kelis kartus sudavė jo sugyventinei. Tuo metu jis su sugyventine G. V. sėdėjo ant sofos – lovos. Jis norėjo apginti sugyventinę, stojosi, bet K. A. neleido jam atsistoti ir kauptuku, metaline aštria dalimi, sudavė jam į dešinę šlaunį, po to dar sudavė apie šešis kartus jam su kaupuko kotu. Po šių smūgių K. A. išėjo. Dėl K. A. sumušimų jam buvo prakirsta šlaunis ir taip pat buvo atsiradusios mėlynės, sugyventinei ant kūno taip pat atsirado mėlynės. Jie dėl sumušimų į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Jis įvykio metu K. A. jokių smūgių nesudavė. Prašo nuteisti K. A..

Nukentėjusysis S. T. savo parodymus patvirtino akistatos su K. A. metu (l. 84-87).

Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Jis neprisimena laiko, tačiau būnant tarnyboje iš budėtojo gavo pranešimą apie sužalotą žmogų. Nuvykus į įvykio vieną rado vyrą ir moterį. Vyras S. T. aiškino, kad į jo namus buvo atėjęs K. A. ir jį sumušė dėl nenuravėto darželio. Jis rodė, kad K. A. jam sudavė aštria kauptuko dalimi į koją, rodė šlaunį, buvo nubėgęs kraujas. Šis vyriškis pasakojo, kad K. A. kauptuku sudavė smūgius jam ir moteriai, kurios pavardės jis neprisimena. Liudytojas pasiteiravo, ar nukentėjusiajam reikia medicinos darbuotojų pagalbos, tačiau šis atsisakė. Liudytojas nurodė, kad tą pačią dieną jis surado K. A., nustatė, kad šis buvo blaivus. Įvykio dieną jis nebuvo sulaikytas.

ROIK pranešime (l.7) nurodyta, kad 2016-06-17 15:46 val. G. V. pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad atėjęs A. K. į (duomenys neskelbtini), su kauptuku apdaužė pažįstamo kojas. Pasišalino galimai pas kaimyną R..

2016-06-17 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (l. 8-14) užfiksuotas S. T. pareiškimas, paaiškinimas ir įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens blaivumo testas (l. 17) patvirtina, kad 2016-06-17 d. 17:20 K. A. buvo blaivus.

2016-06-27 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (l. 19-25) užfiksuotas G. V. pareiškimas ir įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kaltinamasis K. A. ir nukentėjusioji G. V. yra brolis ir sesuo, t.y. pagal BK 248 str. jie yra artimieji giminaičiai. G. V. ir S. T. ilgą laiką yra sugyventiniai. Kaltinamasis K. A. suduodamas tuo pačiu metu toje pačioje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajai seseriai ir jos sugyventiniui, sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Nors kaltinamasis aiškina sudavęs S. T. tik kauptuko kotu, o ne aštria kauptuko dalimi, tačiau nėra pagrindo keisti kaltinimo šioje dalyje, nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kad K. A. S. T. sudavė su aštria kauptuko dalimi ir padarė kirstinę žaizdą, bėgo kraujas.

Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. A. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jis vienu metu sudavė smūgius dviem asmenims, jis yra anksčiau teistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogiškas veikas, jis per trumpą laiką po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos padarė šį nusikaltimą, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir nėra pagrindo tikėtis, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skiriamos bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Kaltinamajam K. A. kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam K. A. VGTP tarnyba paskyrė gynėją. Nėra pagrindo iš K. A. priteisti advokato pagalbos išlaidų, nes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 str. 1d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str. ir 301 – 308 str., teismas

nusprendė:

K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. birželio 27 dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam K. A. palikti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam K. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.