Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2021 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 4 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. vasario 27 d., apie 16.10 val., Verkių gatvėje, ties namu Nr. 54, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 27 d. jis buvo pas pažįstamą, gėrė alkoholinius gėrimus. Pritrūkus cigarečių, nusprendė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti. Pas pažįstamą Z., pavardės nežino, pasiskolino jo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinių numerių nežino. Įvažiavus į degalinę, prie jo (M. Ž.) privažiavo policijos automobilis, prie jo priėjo policijos pareigūnas. Supratęs, kad jis (M. Ž.) yra išgėręs alkoholio, policijos pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis (M. Ž.) sutiko. Jam buvo duotas alkotesteris, jis du kartus pūtė. Alkotesteris parodė 2,21 promilės neblaivumą. Policijos pareigūnai automobilio jam negrąžino, jis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl to, kad vairavo išgėręs alkoholio, labai gailisi.

Liudytojas K. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. vasario 27 d., patruliuodamas kartu su Patrulių rinktines 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. S., apie 16.07 val. gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Kalvarijų 163A, Vilniuje, pranešėjas mato, kaip prie plovyklos neblaivus vyras atsisėdo į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ruošiasi važiuoti. Prieš tai vaikščiojo su teleskopine lazda rankose, kai išvažinės, perskambins. Važiuojant Verkių gatve, pamatė degalinėje nurodytą automobilį, Verkių 54, Vilniuje. Degalinėje buvo sustabdytas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus iš automobilio galo su specialiaisiais garso ir šviesos signalais, automobilis sustojo. Priėjus prie vairuotojo, nustatyta, kad automobilį vairavo M. Ž.. Akivaizdžiai matėsi, kad M. Ž. yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus M. Ž., ar vartojo alkoholį, jis patvirtino, kad vartojo. M. Ž. sutiko pasitikrinti blaivumą. Jam buvo duotas kontaktinis alkotesteris. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.39 promilių neblaivumas, antru pūtimu buvo nustatytas 2.21 promilių neblaivumas. M. Ž. pasakė, kad neturi kam perduoti automobilį, todėl automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio K. A. 2022 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurias jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

2022 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad asmeniui, kuris įtariama yra neblaivus – M. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Nurodoma, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0191 atlikti du tikrinimai: pirmu tikrinimu 16.28 val. nustatytas 2,39 promilių , o antruoju 16.48 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.

Alkoholio matavimo prietaiso „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0191 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikate Nr. 1540412 nurodyta, kad alkotesteris „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0191 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas nurodytas A. K..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 17.00 val., buvo susisiekta telefonu su A. K., kuris informavo, kad automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pardavęs maždaug prieš pusę metų ir elektroniniu paštu pateikė pirkimo-pardavimo sutarties nuotrauką.

Iš A. K. elektroniniu paštu pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (nuotraukos) matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. pardavėjas A. K. pardavė automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjui Z. N..

Liudytojas Z. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklauso automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį pirko 2021 m. birželio 20 d., jis turi šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kopiją pateikia prie apklausos protokolo. VĮ „Regitra“ neregistravo savo vardu automobilio, nes jis buvo nurašytas draudimo bendrovės, apgadintas automobilio kėbulas. Jis ketino sutaisyti automobilį ir tik tuomet registruoti savo vardu. Kai pirko automobilį, su juo gavo du automobilio raktus. Vieni raktai buvo pas jį, kiti pas M. Ž.. M. Ž. ketino pirkti automobilį, po to, kai ji sutaisytų. Automobilis stovėjo prie jo garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai M. Ž. išvažiavo jo (Z. N.) automobiliu, jis (Z. N.) nepastebėjo. Šiuo metu jis tiksliai neatsimena datos, kada tai buvo. Jis nematė, kad jis (M. Ž.) būtų išgėręs alkoholio. Vėliau M. jam (Z. N.) pasakė, kad automobilis paimtas į saugojimo aikštelę. Prie apklausos protokolo pateikia automobilio registracijos liudijimo kopiją.

2022 m. balandžio 4 d. Z. N. išduotas leidimas atsiimti automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš saugojimo aikštelės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford Mondeo Turnier TDCiGhia“, universalo, variklio darbinis tūris 2198 cm, gamybos periodas 2004-2009 metai (pasirinkti 2004 metai) , kaina Lietuvoje su PVM yra 1570 Eur.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 2,21 prom. girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. Ž. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo savo pažįstamui Z. (liudytojui Z. N.) priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, kai prieš tai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą alkotesteriu ir jam nustatė 2,21 prom. girtumą. Tai, kad M. Ž. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. A. ir Z. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno K. A. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Ž., 2022 m. vasario 27 d., apie 16.10 val., Verkių gatvėje, ties namu Nr. 54, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

M. Ž. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Teismas, skirdamas bausmę M. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, dirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmių – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra didesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, minimumą, bet mažesnis už vidurkį, yra proporcingas M. Ž. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tačiau M. Ž. jau kartą buvo nuteistas arešto bausme, kurios vykdymas jam buvo atidėtas, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymas jam neatidėtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis M. Ž. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas girtumas (2,21 promilės) yra gana artimas sunkaus girtumo ribai (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. Ž. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams (vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – Z. N.. Liudytojas Z. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jam, kai pirko šį automobilį, su juo gavo du automobilio raktus. Vieni raktai buvo pas jį, kiti pas M. Ž.. M. Ž. ketino pirkti automobilį, po to, kai ji sutaisytų. Automobilis stovėjo prie jo garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai M. Ž. išvažiavo jo (Z. N.) automobiliu, jis (Z. N.) nepastebėjo. Jis nematė, kad jis (M. Ž.) būtų išgėręs alkoholio. Taigi, iš liudytojo paaiškinimų, kuriems prieštaraujančių duomenų byloje nėra, darytina išvada, kad M. Ž. vairuotą automobilį paėmė be savininko žinios ir leidimo. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą teismui konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1570 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. Ž. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. Ž. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš M. Ž. išieškotina automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1570 eurų.

Kaltinamajam M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. Ž. paskirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Paskirti M. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Ž. išieškoti automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1570 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. Ž., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.

Išaiškinti M. Ž., kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.