Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo suinteresuotam asmeniui notarei V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 1 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl karantino paskelbimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 69).

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 68).

Vadovaujantis 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. kovo 13 d. Teisėjų tarybos rekomendacijomis Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso Covid-19 prevencijos teismuose“ teismas nagrinėja civilinę bylą nedalyvaujant pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu K. D. K. pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse (b. l. 11-14). 2017 m. lapkričio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi K. D. K. nustatyta nuolatinė globa, jos globėja ir turto administratore paskirta D. K. (b. l. 15-16). K. D. K. mirė 2019 m. rugsėjo 24 d., jos sutuoktinis M. K. mirė 2016 m. lapkričio 20 d. d (b. l. 6, 7). Iš Testamentų registro išrašo, 2020 m. kovo 4 d. Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro pažymos Nr. S-64 nustatyta, kad į notarą po K. D. K. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Testamentų registrų ir Gyventojų registro duomenimis, testamentinių ir įstatyminių K. D. K. įpėdinių nėra (b. l. 9, 67).

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjui praleidus trijų mėnesių terminą, jis gali teismo prašyti atnaujinti šį terminą. Terminas atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti (duomenys neskelbtini)578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kaip minėta, pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. K. D. K. mirė 2019 m. rugsėjo 24 d., todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios ir skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2019 m. gruodžio mėn. 24 d. Iki nurodyto termino pareiškėja nepareiškė kreditorinio reikalavimo, todėl spręstina, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėja, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims, todėl prašo jį atnaujinti. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas šiuo atveju nepraleistas.

Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių – teisinių žinių stokos, kadangi nežinojo ir nesuprato, kad paveldėti po K. D. K. mirties negali, o turi teisę reikšti tik kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams, taip pat nežinojo apie 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pareiškėja nurodo, kad neturėjo galimybės per 3 mėnesius išsiaiškinti šios informacijos ir atlikti tam reikalingus teisinius veiksmus, kadangi intensyviai dirbo VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ bendrosios praktikos slaugytoja, dar slaugė savo giminaitį P. K., pati turi sveikatos problemų, jai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 61, 62). 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjos vardu advokatė kreipėsi į notarę dėl informacijos apie paveldėjimo bylą, įpėdinius suteikimo (b. l. 8). 2020 m. kovo 4 d. notarė V. J. advokatei pateikė atsakymą į užklausą (b. l. 9). Visuma byloje esančių įrodymų rodo, kad pareiškėja apie galimybę reikšti kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesio pradžioje, o gavusi šią informaciją, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo (teisme prašymas gautas 2020 m. kovo 13 d.). Teismas daro išvadą, kad pareiškėja ėmėsi ginti savo pažeistas teises ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi per protingą terminą. Šiuo atveju atsisakymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nepagrįstai pažeistų pareiškėjos interesus, prieštarautų įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), be to, byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo tenkinamas, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o atnaujinus terminą galimo įpėdinio ir kitų asmenų interesai pažeisti nebus.

Pareiškėja taip pat prašo patvirtinti 20 731,22 Eur kreditorinį reikalavimą mirusiosios K. D. K. įpėdiniams. Nurodo, kad globodama, slaugydama K. D. K. nuolat dirbo visus reikiamus darbus, reikalingus tinkamai priežiūrai. Nuo teismo nutarties 2017 m. lapkričio 13 d. priėmimo iki K. D. K. mirties 2019 m. rugsėjo 24 d., už kiekvieną mėnesį suteiktas slaugos paslaugas turi būti mokamas 900 Eur atlyginimas, iš viso skola už slaugą sudaro 20 130 Eur. Už savo pinigines lėšas 128,22 Eur nupirko Kotrynai D. K. specialų čiužinį nuo pragulų. Patyrė 473 Eur laidojimo išlaidų. 20 731,22 Eur kreditorinis reikalavimas K. D. K. įpėdiniams susideda iš 20 130 Eur atlyginimo už slaugą, 128,22 Eur išlaidos už specialų čiužinį nuo pragulų, 473 Eur laidojimo išlaidos.

Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pagal 2017 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0014369 įsigijo čiužinį nuo pragulų (b. l. 31). Pareiškėja UAB „Grauduva“ sumokėjo 416 Eur už laidojimo paslaugas ir 57 Eur už gėlių kompoziciją (b. l. 32).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

Byloje nustatyta, kad K. D. K. įpėdiniai nėra žinomi. Nesant palikimą priėmusių įpėdinių, nesant paskirto testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus, kreditorius tik turi galimybę pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto teisme.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos (kreditorės) prašymas patvirtinti jos turtinį reikalavimą mirusios palikėjos K. D. K. įpėdiniams tenkintinas. Apie reikalavimų pateikimo faktą informuotinas palikimo atsiradimo vietos notaras – Panevėžio miesto 5-asis notarų biuras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 577-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą K. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Patvirtinti pareiškėjos D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 731,22 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų trisdešimt vieno euro ir 22 ct) kreditorinį reikalavimą K. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, Panevėžio miesto 5-ajam notarų biurui (Anykščių g. 5, Panevėžys).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.