Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. gegužės 4 d. administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad pagal 2021 m. kovo 17 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-22-1771, atlikus UAB „Marių Oazė“, įmonės kodas 304894401, reg. adresas Lapų g. 17, Šlapšilės kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, patikrinimą nustatyta, kad A. S., būdamas UAB „Marių Oazė“, tai yra įmonės užsiimančios ūkine komercine veikla, numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punkte, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalį, 12 dalies 1 punktą, privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Marių Oazė“ ir šios įmonės direktorius A. S. iki patikrinimo pradžios: 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau – žurnalai) apie: a) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; b) vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalą; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; d) klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalą; 2) laiku neparengė vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka UAB „Marių Oazė“ įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat nenustatė žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir vidaus tvarkos, reglamentuojančią klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą; 3) laiku nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), 2017 m. gruodžio 15 d. FNTT direktoriaus įsakyme Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). UAB „Marių Oazė“ direktorius neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kituose teisės aktuose; 4) nepaskyrė vadovaujančių (-io) darbuotojų (-o), kurie (-is) organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „Marių Oazė“, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu laiku nepranešė FNTT. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Marių Oazė“ direktorius A. S. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 4 ir 7 dalių, 19 straipsnio, 2 ir 3 dalių; 2) Tvarkos 32, 33, 34, 36, 37 punktų; ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teismo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, labai gailisi dėl jo padarymo ir parodė, kad yra UAB „Marių Oazė“ direktorius, įmonė verčiasi nekilnojamojo turto prekyba. Šis nekilnojamojo turto projektas yra jo pirmasis, anksčiau užsiimdavo logistika, kur visi atsiskaitymai vykdavo tik banko pavedimais, ir nebuvo įsigilinęs į operacijų grynais pinigais papildomus reikalavimus, nepagalvojo, kad šitame versle bus norinčių mokėti grynais pinigas. Patys pirmieji klientai (vyras ir žmona), nusprendę įsigyti vieną iš šešių pagal šį projektą statomų namų, pareiškė pageidavimą atsiskaityti grynais pinigais, jie jam nepasirodė įtartini. Tuo metu jis nežinojo, kokie yra terorizmo prevencijos priemonių reikalavimai tokiais atvejais. Klientų sumokėti pinigai buvo tą pačią dieną apskaityti įmonės kasoje, FNTT yra viską užfiksavę (grafikas, kokios buvo sumos, atitinka datos). Vienintelis pažeidimas, kad jis nepranešė FNTT apie šias operacijas ir neturėjo prevencijos priemonių plano, asmens, paskirto atsakingo už jo vykdymą, ir žurnalo tokioms operacijoms registruoti, nes nežinojo apie tokią būtinybę ir anksčiau nebuvo susidūręs. FNTT paprašius pateikti įmonės dokumentus, tai ir padarė. Mokėjimų buvo apie 5–6. Pirmas avansinis mokėjimas 30 000 Eur, po to buvo mokėjimai po 10 000 Eur ir paskutinis mokėjimas 20 000 Eur, viso 100 000 Eur, visa sandorio suma buvo šiek tiek mažiau nei 150 000 Eur. Mokėjimai įvyko nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. kovo. Su klientais pasirašydavo tokią lentelę, kurioje būdavo nurodyta, kas jam įdavė pinigus, kurią dieną įdavė, taip pat, kad jis priėmė, pasirašė; grįžęs į darbovietę, perduodavo pinigus ir jų perdavimą patvirtinantį dokumentą buhalterei, kuri įtraukdavo jį į apskaitą, kasos žurnalą. Po FNTT patikrinimo visi klientai, kurie būdavo, atliko mokėjimus bankiniu pavedimu. Nėra stambus verslininkas, tai pirmieji žingsniai nekilnojamojo turto versle, įmonė kol kas negali išmokėti jam vidutinio darbo užmokesčio, todėl uždirba labai mažai, 322 Eur/mėn. Taip pat yra ir kitos įmonės direktorius, įmonė užsiima patalpų nuoma, atlyginimas ten taip pat nedidelis. Yra vedęs, turi mažametę dukrą, žmona dirbanti. Įsiskolinimų neturi, asmeninio nekilnojamojo turto irgi neturi. Pinigus šiam verslui skolinosi iš tėvo, juos vis tiek turės atiduoti; neužbaigęs projekto, negali sau mokėti didelio atlyginimo, projektas dar nėra baigtas. Pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, dėl to gailisi ir prašo skirti mažesnę nei numatyta minimali baudą, juolab kad ir įmonė nebūtų VMI įtraukta į nepatikimų įmonių sąrašą dėl tokio formalaus pažeidimo. Iš padarytos klaidos pasimokė – kai FNTT pranešė, kad padarytas toks pažeidimas, tą pačią dieną užsivedė žurnalą, pristatė jį į FNTT, įrodė, kad klaida ištaisyta, į tai prašo atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam mažesnę baudą negu ANK 198 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes minimali bauda neproporcinga jo padarytam pažeidimui.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: pavedimas atlikto patikrinimą (b. l. 4–5), patikrinimo aktas (b. l. 6–7), raštas dėl dokumentų pateikimo (b. l. 8), pateikiamų dokumentų aprašas (b. l. 9), tarnybinis pranešimas (b. l. 14), raštas dėl dokumentų pateikimo (b. l. 15–16), pateikiamų dokumentų aprašas (b. l. 17), pranešimai apie grynųjų ar virtualiųjų valiutų operacijas (b. l. 18–21), UAB „Marių Oazė“ direktoriaus įsakymai (b. l. 22–23), UAB „Marių Oazė“ pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo aprašas ir jo priedai (b. l. 24–38), raštai dėl informacijos pateikimo (b. l. 39–42), I. B. paaiškinimas ir jo priedas (b. l. 43–44), UAB „Marių Oazė“ direktoriaus pasiaiškinimas dėl pavėluoto duomenų pateikimo (b. l. 46), patikrinimo aktas (b. l. 47–49), tarnybinis pranešimas (b. l. 50–51), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 52–54), pažyma apie darbo užmokestį (b. l. 61), gimimo liudijimas (b. l. 62), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per pastaruosius 5 metus (b. l. 66–72).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. S. padaryta veika be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinkta medžiaga (b. l. 6–7, 8, 9, 15–16, 17, 18–21, 39–42, 43–44, 46, 47–49, 50–51). A. S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Už šio pažeidimo padarymą juridinių asmenų vadovams numatyta bauda nuo 2000 Eur iki 3500 Eur.

A. S. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą negu ANK 198 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes minimali bauda neproporcinga jo asmenybei ir padarytam nusižengimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 66–72). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Marių Oazė“ yra naujas ūkio subjektas, veikiantis tik daugiau nei dvejus metus. Aplinkybė, kad ši veikla, kuria užsiima A. S. vadovaujama įmonė, yra jam nauja, sąlygojo nusižengimo padarymą; nusižengimas padarytas neatsargumo forma (dėl nerūpestingumo). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad po FNTT atlikto patikrinimo A. S. stengėsi pašalinti nustatytus pažeidimus: įmonės darbuotoja paskirta organizuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (b. l. 22), patvirtintas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo aprašas bei registracijos žurnalai (b. l. 23–38). Skiriant nuobaudą vertintinas ir A. S. gaunamų pajamų dydis (b. l. 61) bei tai, kad jis šeimoje augina mažametį vaiką (b. l. 62).

Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nors byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pažeidėjo veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas, tačiau kadangi toks pažeidimas įtvirtintas ANK kaip galintis sukelti didelį pavojų valstybės finansų sistemos saugumui, numatyta atsakomybė už tokių pažeidimų padarymą, ji turi būti taikoma proporcingai padarytam pažeidimui (žiūrėti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-48-1020/2019).

Teismas, visa tai įvertinęs bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad A. S. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus mažesnę baudą negu ANK 198 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 Eur. Dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę neatitiktų nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti A. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti A. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21132867512, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.