Telšių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei J. N. ir trečiajam asmeniui R. G., gautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, nes jos negali atvykti iš Maltos, kur ieškovė studijuoja kolegijoje,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui T. C. N., trečiajam asmeniui R. G. dėl pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš bylai pateiktų dokumentų matyti , kad gimimo įraše J. N. tėvu nurodytas atsakovas T. C. N.( b.l.10 ). Pagal LR C. K. 3.194 str.3d., išlaikymą teismas priteisia vaikui, kai jam būtina parama, jis mokosi vidurinių , aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.Vadinasi, abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės .

2007 06 07 savo nutarime K. T. pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-119/2012 ).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-50/2012, 3K-3-516/2011 ).

Teismas, be šio CK 3.194 str., vadovaujasi ir LR CK 3.3 str., kuris nurodo, kad šeimos teisinių santykių reguliavimas LR grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei J., kuri kreipimosi į teismą metu dar mokėsi vidurinėje mokykloje dvyliktoje klasėje ( b.l. 11 ), materialinis išlaikymas yra būtinas.

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.).

Paramos būtinumo sąvoka pagal CK 3.194 str. 3 d. yra vertinamoji; sprendžiant apie paramos dydį, teisiškai reikšmingi yra duomenys apie vaiko turimą turtą ir pajamas, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, pilnamečio vaiko sąžiningą siekį įgyti išsilavinimą.

Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pasirėmė K. T. apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (K. T. 2007 m. birželio 7 d. nutarimas) ir konstatavo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad išlaikymo šiuo atveju neteikia tik tėvas, mama jai išlaikymą teikia iš savo nedidelio atlyginimo. Pilnamečiui vaikui, kuris mokosi, išlaikymą iš abiejų tėvų ar vieno iš jų teismas priteisia, jei yra visos LR CK 3.194 str. 3 dalyje nurodytos sąlygos. Paramos būtinumo sąlyga yra vertinamoji, todėl apie tai spręstina , įvertinus visus byloje esamus ir surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas bei poreikius ( mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį , išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas, į vaiko sveikatos būklę ir gydymui reikalingas lėšas . I. J. nurodo, kad jai vidutiniškai mėnesiui išlaikymui reikalinga 1500 lt., į šią sumą įeina 500 lt maistui, 300 lt rūbams ir tolimesnis detalus išlaidų paskaičiavimas( b.l.2 ).

Iki 18 metų atsakovas mokėjo ieškovei po 700 Lt išlaikymą pagal 2010 10 25 teismo sprendimą ir išlaikymo dydis nebuvo kvestionuojamas (b.l. 8). Ieškovė pilnametystės sulaukė 2012 m. gruodžio 06 d. Sulaukusi 18 metų ieškovė toliau tęsia mokslus M. M. Račkausko gimnazijoje 4b klasėje ( b.l.4 ), t. y. protinga ir sąžininga pripažinti, kad atsakovo teikiamos paramos pilnametei dukrai – moksleivei dydis turi būti ne mažesnis, nei išlaikymas, teikiamas nepilnamečiam; kai vaikas mokosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, nes po to, kai vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleivis tampa pilnamečiu, kitos jo gyvenimo aplinkybės nesikeičia, lieka tokios pat. Nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Duomenų, kad ieškovė yra nepažangi, byloje nėra, kad ji mokosi gimnazijos vidurinėje mokykloje 4b klasėje, tai įrodo ieškovės pastangas gauti gerą išsilavinimą. Vien tik mokinio statusas automatiškai nelemia tėvų paramos reikalingumo. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U.s, bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jokių pašalpų negauna, ją išlaiko tik mama iš jos nurodytų gaunamų 500 lt uždarbio už siuvimą. Vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku ir praktiškai neįmanoma, be to, ieškovė privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros ir stojamiesiems egzaminams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovei yra būtina tėvų teikiama parama iki ji mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje.

Nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį ( LR CK 3.192 str. 2d. )Išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai ( LR CK 3.192str.3d. ) Joanos mamos gaunamas atlyginimas yra apie 500 lt, jai dirbant siuvėja, taip nurodoma ieškinyje, ji iš šių pinigų išlaiko savo dukrą ir save. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo ieškinyje, atsakovas šiuo metu dukters materialiai neremia, išlaikymo neduoda .O LR CK 3.192 str. nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus , šio str. 3d. nustato, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas nurodo, kad jis yra pensininkas , kuris neturi jokių kitų pajamų, o jo turtas- areštuotas, jis yra nemokus, jis neturi jokios nuosavybės, nes neturi galimybės jos išlaikyti. Iki kol J. sukako 18 metų, jis mokėjo alimentus ir todėl negalėjo mokėti jokių kitų skolų . T. N. daugiau nebegali mokėti jokių išlaikymo mokesčių ( b.l. 189-191;162-189). Vadovaujantis LR C. K. 3.196 str., tėvams nesutarus dėl išlaikymo , teismas gali priteisti išlaikymą įvairiais būdais, tame tarpe ir periodinėmis išmokomis. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Išlaikymas paramos reikalingam vaikui turi būti priteisiamas ir iš tėvo, gaunančio tik minimalią mėnesio algą , senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus . Materialios tėvų pareigos atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimą ugdyti asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas jai vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo ( paramos ) turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti jos išlaikymui suma po 1500 litų kas mėnesį yra per didelė, atsižvelgiant į jos tėvo turtinę padėtį. Įvertintina atsakovo realiai gaunamos pajamos ir tai, kad jis turi daug skolų ir neturi jokio nekilnojamojo turto. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl iš atsakovo priteistina po 700 Lt išlaikymo ( paramos ) suma, kuri bus pakankama užtikrinti jo dukters minimalius poreikius iki dukters Joanos vidurinės mokyklos pabaigimo, nes vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Ši suma pakankama patenkinti minimalius Joanos poreikius ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas / LR CK 3.192 str /. Analogiškos pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas ( civilinė byla Nr. 2A-428-357/2013).

Vadovaujantis LR CK 3.208 str. , kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 93 str.,96str.).

Vadovaujantis LR CPK 259 ,260 ,263 , 268 ,270 str. , 282 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai .

Priteisti iš atsakovo T. C. N. pilnametės dukters J. N. išlaikymui nuo 2013 01 01 iki 2014 08 31 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po septynis šimtus litų (700 ) litų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka .

Priteisti iš atsakovo T. C. N. vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus bylinėjimosi išlaidų ( žyminio mokesčio ) Valstybei.

Priteisti iš atsakovo T. C. N. keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus septyniasdešimt du centus ( 4682,72 lt ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerij0s biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodant juridinio asmnes kodą – 188659752, banką – AB „ Swedbank“, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .