- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-60-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00340-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- L. Z.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Z. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjo A. M. 2012 m. kovo 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-9.1-12, taikytas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir iki 1000 Lt sumažinta pagal ATPK 51² str. 2 d. L. Z. paskirta 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjo A. M. 2012 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-9.1-12 L. Z. nubausta pagal LR ATPK 51² str. 2 d. dėl to, kad būdama UAB “S“ (duomenys pakeisti) vyr. operatorė ir atsakinga už aplinkosaugą UAB “S“ (duomenys pakeisti) degalinėje, kurioje 2012 m. kovo 12 d. planinio patikrinimo metu nustatyta, kad:
1) UAB “S“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., betoninė danga daugelyje vietų ištrupėjusi, tuo pažeidžiami LR AM 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 (Žin. 2007, Nr. 42-1594) 13 p. reikalavimai, 2) degalinėje nėra įrenginių, surenkančių paviršiaus nuotekas į atskirą paviršių nuotekų surinkimo sistemą, nėra nuotekų apskaitos, nėra valymo sistemų, nėra įrengtų priemonių, esant reikalui per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą į aplinką, tuo pažeidžiami LR AM 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 (Žin. 2007, Nr. 42-1594) 14 p. ir 15 p. reikalavimai, 3) degalinė eksploatuojama neturint suderinto su Vilniaus RAAD paviršinių nuotekų valymo įrenginių techninio reglamento, tuo pažeistos LR AM 2004-01-02 įsakymo Nr. D1-34 (Žin. 2004, Nr. 34-1114) 19.6 p. reikalavimų nuostatos, 4) degalinėje po antžeminių rezervuarų talpyklomis nėra įrengtų avarinių talpų, kurių tūris būtų lygus talpyklų tūriui, tuo pažeistos LR AM 2004-01-02 įsakymo Nr. D1-34 (Žin. 2004, Nr. 34-1114) 10 p. reikalavimų nuostatos, 5) degalinė eksploatuojama neturint techninio projekto aplinkos apsaugos dalies, suderintos su Vilniaus RAAD, tuo pažeisti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. 1 d., LR AM 2003-12-24 įsakymu Nr. 701 (Žin. 2004, Nr. 50-1675) patvirtinto STR 1.05.05:2004 3.1. p. reikalavimai ir jai paskirta 2000 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino L. Z. skundą, pakeitė Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjo A. M. 2012 m. kovo 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-9.1-12, taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir iki 1000 Lt sumažino pagal ATPK 51² str. 2 d. L. Z. paskirtą 2000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, paskiriant jai 200 Lt dydžio baudą arba atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, visai neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tik dalyje dėl jai paskirtos baudos dydžio. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi skirdamas jai 1000 Lt baudą netinkamai įvertino apeliantės ir jos šeimos sunkią socialinę padėtį, o taip pat galimybes sumokėti tokio dydžio baudą. Pažymi, kad UAB “S“ (duomenys pakeisti) jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius valstybei, sudaro tik apie 750 Lt per mėnesį. Apeliantė kartu su sutuoktiniu augina sūnų, kuris studijuoja universitete. Sūnaus studijos universitete yra mokamos, už vieną pusmetį sumokama 2460 Lt (per metus 4920 Lt). Taip pat jie turi nemažai papildomų išlaidų dėl sūnaus mokymosi priemonių ir kitų reikmenų pirkimo. Apeliantės šeima gyvena nuosavame name, kurio išlaikymas atima didžiąją dalį jos gaunamų pajamų. 2011-12-08 iš AB „Swedbank“ apeliantė paėmė 1800 Lt vartojimo kreditą, kurį bankui turi grąžinti iki 2014-11-30. Kas mėnesį kredito, įskaitant palūkanas, dengimui apeliantė bankui sumoka 90 Lt. Vien minėtos išlaidos kas mėnesį sudaro apie 1400 Lt, t. y. apeliantės gaunamo atlyginimo net neužtenka šiems mokesčiams sumokėti. Todėl jos šeima pragyvena tik iš sutuoktinio G. Z. atlyginimo, kuris atskaičius mokesčius valstybei sudaro apie 900 Lt per mėnesį. Sumokėjus visus mokesčius, likusių šeimos pajamų (apie 300 Lt) vos pakanka kitų būtiniausių poreikių tenkinimui (maisto, drabužių ir higienos reikmenų įsigijimui ir pan.). Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas sankcijoje numatytą minimalią baudą sumažindamas iki 1000 Lt, netinkamai įvertino apeliantės šeimos sunkią socialinę padėtį bei galimybes šią baudą sumokėti, netinkamai vertino ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi nutartyje nepasisakyta dėl galimybės neskirti apeliantei administracinės nuobaudos, ką teismas galėjo padaryti, atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas vien apeliantės atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo suprantanti, kad už padarytą pažeidimą turi būti nubausta tačiau mano, kad dėl išgyvento šio įvykio, ATPK 20 str. įtvirtintas sudrausminimo principas jos atžvilgiu yra visiškai pasiektas ir kad jai paskirta bauda (1000 Lt) labai skaudžiai palies ir taip mažą apeliantės šeimos biudžetą bei turės itin neigiamų pasekmių šeimos pragyvenimui. Apeliantė mano, kad netiesiogiai bus nubausta ne tik ji, bet ir jos šeima. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi jai paskirta nuobauda, nors ir mažesnė nei numatyta sankcijoje minimalaus dydžio, galėtų būti sumažinta iki 200 Lt arba visai neskirta administracinė nuobauda. Tai atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, apeliantė mano, kad administracines sudrausminimo pasekmes ji pajuto ir suprato, ateityje dės visas pastangas nepažeidinėti teisės aktų, laikysis įstatymų bei gerbs bendro gyvenimo taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra (toliau institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi sumažinęs baudą iki 1000 Lt, visapusiškai įvertino, ištiriant L. Z. byloje pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį. Ši bauda yra teisinga ir adekvati L. Z. padarytam pažeidimui. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir teisinga, pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. Z. prisipažino kalta dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai gailisi, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra, anksčiau iki 2012 m. kovo 29 d. administracine tvarka nebausta, L. Z. pagal pateiktą pažymą gauna apie 750 Lt darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 4), išlaiko besimokantį vaiką, už kurio mokslus moka 2460 Lt per pusmetį (b. l. 7-9), vyras gauna apie 900 Lt darbo užmokestį (b. l. 5), moka paskolą bankui (b. l. 11). Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti L. Z. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta ATPK 51² str. 2 d. sankcijoje minimali.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi skirdamas jai 1000 Lt baudą netinkamai įvertino apeliantės ir jos šeimos sunkią socialinę padėtį, o taip pat galimybes sumokėti tokio dydžio baudą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jos materialinės padėties bei taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas perpus sumažino ATPK 51² str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą. Dar labiau mažinti L. Z. paskirtą baudą nėra pagrindo, kadangi tokiu būdu nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasi šia nuostata, apeliantė gali pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrai motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jai būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą ir L. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.